Rapsų šaknų gumbas – kontroliuojama problema

Modesta Kirvaitienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro augalininkystės konsultantė

2024-07-29

Artėjant žieminių rapsų sėjos laikui, verta atkreipti dėmesį į pasėliuose vis pasirodančią grybinę rapsų šaknies gumbo ligą, kurios sukėlėjas yra Plasmodiophora brassicae.

Žinoma, kad šis grybas turi daugiau nei septynias patogeno rases, kurios gali paveikti įvairių veislių bastutinių šeimos augalus, sukeldamas jų šaknų deformacijas: sustorėjimus, gumbus ar išaugas. Tokių augalų augimas dažniausiai sulėtėja, o užkrėstoje dirvoje pasiskleidžia sporos, kurios su dirbimo technika yra lengvai pernešamos ir į kitus laukus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šią ligą pavyksta sėkmingai kontroliuoti, nes jau sukurta nemažai atsparių rapsų šaknies gumbui veislių. Dažnu atveju rapsų veislė turi atsparumą nuo vienos iki trijų patogenų rasių. Tad tikimybė, kad tokia veislė bus smarkiai pažeista rapsų šaknies gumbo, yra maža.

Sukėlėjai dirvoje išlieka gyvybingi ilgiau nei dešimtmetį. Todėl kartą susidūrus su Plasmodiophora brassicae sukėlėju, bastutinių šeimos augalus patartina į tą patį lauką sėti tik po 8–12 metų.

Kaip užkirsti kelią rapsų gumbo plitimui?

Ne vien atsparios veislės pasirinkimas padeda kovoti su rapsų šaknies gumbu. Tyrimais įrodyta, jog sunkiose, supuolusiose ir nuolat užmirkstančiose dirvose grybo paplitimo tikimybė yra labai didelė, tad vertėtų vengti tokių dirvožemių, kuomet buvo susidurta su rapsų gumbu.

Svarbu žinoti, kad rapsų gumbo sporos gali plisti ir ilgai išlikti gyvybingos – rūgštus dirvožemis, kai pH>7, kalkinimas – būtų viena iš pagalbos priemonių kovojant su sukėlėju.

Švedijoje ir Norvegijoje atlikus mokslinius tyrimus, teigiama, kad ligos plitimą mažina kalcio bei sieros trąšų panaudojimas.

Kovoje su rapsų šaknų gumbu labai svarbi piktžolių kontrolė, ypač svarbu tinkamai išnaikinti rapsų pabiras ir kitas bastutinių augalų šeimos piktžoles.

Užsienio literatūroje yra duomenų, kad nekryžmažiedžiai augalai: vejos žolė, raudonieji dobilai, skroblai ir šermukšniai taip pat gali būti šio ligos sukėlėjo nešiotojai, bet atkreiptinas dėmesys, kad jie neturi didelės įtakos šaknų gumbo plitimui ir kontrolei.

Norvegijoje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad taikant supaprastintą dirvos dirbimą per kelerius metus ligos sukėlėjai sunyksta greičiau, nei taikant intensyvų žemės dirbimą.

Ar rapsai yra užsikrėtę šaknų gumbu?

Atpažinti, ar rapsai yra užsikrėtę šaknų gumbu, pirmaisiais augalų augimo tarpsniais yra sudėtinga, bet vėliau augalai ima skursti, lėčiau auga, senesni lapai būna geltonos arba raudonos spalvos, o ant jų atsiranda vytimo požymių. Išrovus pažeistus augalus, lengvai pastebėsime deformuotas su išaugomis šaknis. Gumbai dažnai skiriasi dydžiu, ligos pradžioje būna baltos, vėliau – pilkai rudos spalvos. Pereinant ligai į antrinę fazę, veikiant dirvos mikroorganizmams, bakterijoms, deformacijos suminkštėja ir supūva. Tuomet, kai ligos intensyvumas būna ypač didelis, rapsai žiemą gali net žūti.

Sukėlėjas plinta per visą augalų vegetaciją, bet rapsai jautriausi daigų augimo tarpsniu, nes šaknys negali pakankamai pasisavinti maisto medžiagų ir vandens. O vėlesniais augimo tarpsniais augalai kur kas greičiau subręsta, bet sėklos būna labai smulkios ir susiraukšlėjusios.

Fungicidų nuo rapsų šaknies gumbo nėra, tačiau sėjant juos optimaliu laiku, taikant tinkamą sėjomainą, pasirinkus atsparias veisles ir jas pasėjus į gerai paruoštas dirvas, tikrai galime sumažinti šios ligos išplitimo tikimybę.

Rapsų šaknų gumbo pažeidimas (Vilkaviškio r. 2023 m. ruduo).

Rapsų šaknų gumbo pažeistų augalų lapai pradeda geltonuoti ir raudonuoti, vėliau – vysta.

Pavasarį smarkiai rapsų šaknų gumbo pažeisti augalai būna žuvę (Vilkaviškio r. 2024 m. balandis).

Peržiemojusių pažeistų atsparios veislės rapsų šaknys su supuvusiomis deformacijomis ir gumbais (Vilkaviškio r. 2024 m. balandis).

Atspari užsikrėtusi rapsų šaknies gumbu veislė prieš pjūtį (Vilkaviškio r. 2024 m. liepa).