Protingas ūkininkas dirvos nealina

LŽŪKT informacija

2012-11-19

Kultūriniai augalai gali normaliai augti ir derėti tik nerūgščiuose, pakankamai maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Labiausiai rūgštėja prieš kalkinimą buvusių labai ir vidutiniškai rūgščių Vakarų Lietuvos dirvožemių humusingasis sluoksnis. Dirvožemius, kurių pH yra 5,5 ir mažiau, būtina kalkinti kuo greičiau, nes jiems pakaktų mažiau kalkinių trąšų. Neatlikus šių darbų, po kelerių metų kalkinimui reikės skirti kur kas daugiau lėšų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, rūgščių dirvų, kurių pH 5,5 ir mažiau, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo: Plungės rajone – 29,9 proc., Šilalės rajone – 16,4 proc., Skuodo rajone – 12,2 proc., Kretingos rajone – 12,3 proc., Tauragės rajone – 10,6 proc., Šilutės rajone – 10,4 proc.

Pastebėta, kad sparčiau rūgštėja ten, kur gausiai tręšiama mineralinėmis fiziologiškai rūgščiomis trąšomis, naudojama mažai organinių trąšų, nesilaikoma sėjomainos. O kaip žinome dirvožemiai, kurių pH 5,5 ir mažiau, yra sąlygiškai rūgštūs ir juos reikia kalkinti. Kalkinėmis medžiagomis yra nukenksminamas augalams žalingas judrusis aliuminis, manganas bei geležis, be to, suaktyvinama mikroorganizmų veikla. Kalkintose dirvose padidėja azoto fiksacija, geriau skaidosi organinės medžiagos. Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kokiam dirvožemio pH esant yra įsisavinami mikro- ir makroelementai.

Kalkinimui naudojamos šios kalkinės medžiagos: klintmilčiai, trupintos klintys, degtos kalkės, dolomitmilčiai, cemento dulkės, defekatas, kreida, klinčių tufas, saprofelis. Jei dirvožemis yra rūgštus, gal geriau mineralinėms trąšoms skirtus pinigus panaudot kalktrąšėms, nes dauguma ūkininkų nenaudoja kalkinių medžiagų vien dėl sunkaus jų paskleidimo. Kalktrąšės – tai granuliuota kalkinė medžiaga, kuri savo sudėtyje turi ir mikroelementų. O jei jau naudojamos mineralinės trąšos – tai reikėtų tokių, kurios nerūgština dirvos, naudoti organines trąšas (mėšlą, tarpinius pasėlius ir pan.), tinkamai planuoti sėjomainą.

Kalkinių trąšų normos (CaCO3 t/ha) velėninių jaurinių ir velėninių glėjinių dirvožemių dirvožemių rūgštumui sumažinti pH 0,1
(duomenys LAMMC Vėžaičių filialo)

Pagal šią lentelę, žinant savo dirvožemio pH, galima pasiskaičiuoti apytikslį kalkinių medžiagų kiekį, pavyzdžiui, lengvo priemolio dirvožemis – pH 5,5. Jei norime, jog būtų 6,0, iš lentelėje esančių duomenų sudedame kalkinių trąšų normas: 5,5 – 0,92; 5,6 – 1,33; 5,7 – 1,33; 5,8 – 1,33; 5,9 – 1,33; 6,0 – 1,33, t. y., 0,92+1,33+1,33+1,33+1,33+1,33 = 7, 57 t/ha.

Kalkinti geriausia dirvožemio rūgštumui jautrius augalų priešsėlius, nes, pavyzdžiui, bulvės kalkinimo nemėgsta, jos bus šašuotos. Kalkinės medžiagos efektyviausiai veikia, kai jos pakankamai susimaišo dirvoje. Jos efektyvios daugelį metų, nors pirmaisiais metais po išbyrėjimo yra mažiau efektyvios.

Geriausias kalkinimo laikas – ankstyvas ruduo, kadangi iki pavasario kalkinės trąšos iš dalies jau neutralizuoja dirvos rūgštingumą. Kalkinti galima ir žiemą, ypač tuos laukus, kurie kitu metu yra sunkiai prieinami. Sniegas kalkių efektyvumo nemažina. Deja, šiuo metu kalkinama tik pavieniais atvejais. Tokios situacijos susiklostymas – tai sunkus kalkinių medžiagų įterpimas į dirvą, tačiau šiuo metu AB „Naujasis kalcitas“ (Naujoji Akmenė) įdiegta nauja gamybos linija, kuri gamins granuliuotas kalkines medžiagas. Tad kalkines medžiagas bus lengviau išberti. Dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis į LŽŪKT augalininkystės konsultantus.