• Temos
• Augalininkystė

Profesionaliai paimti ir ištirti dirvožemio ėminiai – ne vienų metų investicija į ūkį

Gintautas Klevinskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistas

2021-02-16

© LŽŪKT nuotr.

Dirvožemio tyrimai per pastaruosius penkerius metus tarp ūkininkų populiarėja. Tai lėmė vis profesionalesnės, tikslesnės ir skaitmenizuotos paslaugos. Ūkininkai, tirdami dirvožemį, mato didelį ekonominį naudingumą, todėl vis dažniau pasiryžta išsitirti ne tik nuosavus, bet ir nuomojamus laukus. Svarbiausias aspektas tiriant dirvožemį – teisingas ėminių paėmimas lauke. Netiksliai, ne pagal mokslininkų ar specialistų rekomendacijas paimti ėminiai gali būti visai nevertingi arba net žalingi. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Svarbu laikytis mokslininkų rekomendacijų

Dirvožemio ėminiai paimti nežinant, nesilaikant mokslininkų ar specialistų rekomendacijų, dažniausiai būna netikslūs, o tokių tyrimų rezultatai tikrai neatneš norimos naudos ūkiui.

Dirvožemio ėminių paėmimo metodika

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Lietuvos dirvožemio granuliometrinė sudėtis yra įvairi. Net ir vieno lauko skirtingose jo vietose dažnai ji būna kitokia, todėl dirvožemio ėminį reikia formuoti nemaišant skirtingos granuliometrinės sudėties, pvz. priesmėlio su moliu. Jeigu bus paimtas bendras ėminys iš molio ir priesmėlio, tyrimas tikslių rezultatų neparodys.

Kad būtų galima ėminius paimti pagal tiriamuose plotuose vyraujančią granuliometrinę sudėtį, galima naudoti Lietuvos dirvožemio granuliometrinės sudėties skaitmeninį sluoksnį, specialią įrangą, kuri nustato granuliometrinę dirvožemio sudėtį. Jei nėra galimybių pasinaudoti šiais įrankiais ir norint pačiam paimti dirvožemio ėminį, galima apytiksliai nustatyti granuliometrinę sudėtį vizualiai. Žinoma, šis būdas yra mažiausiai patikimas, bet vis tiek geriau, nei dirvožemio ėminius paimti visiškai nesivadovaujant dirvožemio granuliometrine sudėtimi.

Jungtinis dirvožemio ėminys

Svarbu, kad imant dirvožemio ėminį jis nebūtų suformuotas iš vienos ar dviejų vietų paimto dirvožemio. Vienam tiriamam dirvožemio ėminiui suformuoti reikėtų ėminius paimti bent iš 10 skirtingų tiriamojo ploto vietų. Tai reikalinga, kad dirvožemio tyrimų rezultatai būtų tikslesni, nes paėmus iš vienos vietos gali pasitaikyti nebūdinga tiriamajam plotui agrocheminė dirvožemio sudėtis.

GIS ir GPS naudojimas

Geografinė informacinė sistema (GIS programinė įranga) skirta įvairių rūšių geografinių ir erdvinių duomenų kaupimui, redagavimui, atvaizdavimui ir analizei. GIS programinės įrangos dėka galima kurti žemėlapius ar kitus geografinės informacijos atvaizdus analizei ir pateikimui. Šia programine įranga galima parengti dirvožemio ėminių paėmimo planą tiriamiems plotams pagal jų granuliometrinę sudėtį. Toks planas įkeliamas į GPS įrenginį ir, vadovaujantis dirvožemio ėminių paėmimo planu ir GPS įrenginio vietos parodymais realiu laiku, paimami dirvožemio ėminiai.

Bendrosios rekomendacijos

Dirvožemio ėminiai imami ne arčiau kaip 10 metrų nuo didesnių kelių, kanalų, griovių, lauko pakraščių. Dirvožemio ėminių negalima imti, jeigu po kalkinimo, tręšimo mineralinėmis ar organinėmis trąšomis nepraėjo bent keli mėnesiai. Taip pat formuoti dirvožemio ėminių nereikėtų nebūdinguose laukui pakilimuose ir įdubimuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, užmirkusiuose plotuose, esant dirvožemio įšalui arba sniego dangai.

Padėti gali LŽŪKT konsultantai

Norėdami išsitirti dirvožemį, ūkininkai turėtų susisiekti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro augalininkystės konsultantu ar Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro specialistu ir drauge nuspręsti, kaip bus imami dirvožemio ėminiai, iš kurių laukų ir kokiu tankumu. Būdą galima pasirinkti. Dirvožemio ėminiai imami rankiniu būdu arba automatizuotai, t. y. su keturračiu, kuriame įmontuota speciali įranga su GPS. Automatizuotas dirvožemio ėminio paėmimas rekomenduojamas ūkiams, norintiems pasirengti tręšimo planą kintama trąšų norma, užsiimantiems tiksliąja žemdirbyste.

Iš vieno nustatyto taško paimama apie 10–15 ėminių, kurie sumaišomi į vieną. Tokiu būdu gaunami tikslesni rezultatai. Dirvožemio ėminiai bus pristatyti į LŽŪKT laboratoriją, kur ištiriamas fosforo, kalio, humuso kiekis ir nustatomas pH.

Išsityrus dirvožemį automatizuotai, klientui perduodami dirvožemio turtingumo maisto medžiagomis žemėlapiai. Taigi, galima tiksliai matyti, kiek ir kokių medžiagų yra konkrečioje lauko vietoje. Įsigilinęs į tyrimų duomenis, augalininkystės konsultantas parengs tikslų laukų tręšimo planą.

Kokia dirvožemio tyrimų nauda?

• Sužinosite tikslią informaciją apie dirvožemyje esančias maisto medžiagas.
• Pagal dirvožemio tyrimų rezultatus galėsite sudaryti paprastą arba kintamos normos tręšimo planą.
• Sužinoję dirvožemio rūgštingumą, galėsite nuspręsti, ar reikia lauką, arba atskiras jo dalis, kalkinti.
• Padeda sutaupyti, nes žinant tikslius rezultatus skirtingose lauko vietose mažiau išleidžiama trąšoms.
• Padės padidinti ūkio konkurencingumą ir ekonomiškumą.

O jei pasirengsite kintamos normos tręšimo planą,kiekvienas lauko plotas bus atskirai patręšiamas būtent tiek, kiek reikia norimam derliui užauginti, taigi trąšų išsiplovimas minimalus, o dirvožemio maisto medžiagų balansas bus išlaikytas. Be to, išvengiama užlaidų ar nepatręštų ruožų, o tai – ne tik mažesnė gamtos tarša, bet ir mažiau pinigų „išsiplauna“.