Baigiantis šių metų lauko darbams, pravartu pasidalinti pastebėjimais, aptarti klaidas, numatyti galimas problemas. Šį rudenį kai kuriuose rajonuose neįprastai smarkiai plito rapsiniai pjūkleliai, todėl pavasarį gali būti problemų. Juo labiau, kad nuo 2014 m. jau nebesėsime insekticidiniais beicais beicuotų rapsų sėklų.
Rugpjūčio pabaigoje ant sudygusių rapsų pabirų, rugsėjo pradžioje – jau ir žieminių rapsų pasėliuose, Širvintų ir Ukmergės rajonuose, kur nebuvo laiku pastebėta, rapsiniai pjūkleliai paliko plikus laukus (žr. nuotr.). Panaudojus insekticidus, daug kenkėjų žuvo. Bet didelė tikimybė, kad laukuose, kur sudygusios rapsų pabiros buvo negiliai užartos, rapsiniai pjūkleliai sėkmingai sulauks pavasario.
Rapsiniai pjūkleliai (Athalia colibri) kenkia rapsams, kopūstams ir kitiems kryžmažiedžiams augalams. Šiais metais pastebėtas net ant krienų ir rukolų daržuose. Gegužės–birželio mėnesiais daugiausia išplinta vasarinių rapsų pasėliuose, o rugpjūčio –rugsėjo mėnesiais žieminių rapsų lapus graužia 18–25 mm ilgio pilkai žalios vėliau pajuodusios, turinčios 10 porų kojų lervos. Jos nerangios, pajudinus augalą nukrenta ant žemės. Pjūklelių lervos žiemoja kokonuose, dirvoje. Gegužės pradžioje skraido suaugėliai. Vabzdžiai 5–9 mm ilgio, oranžinės spalvos, galva ir šonai juodi. Sparnai gelsvos spalvos, ramybės būklėje guli vienas ant kito. Vyriškos giminės suaugėliai yra mažesni už pateles. Po kelių dienų pasimaitinusios patelės deda kiaušinėlius ant lapų apatinės pusės išilgai gyslų. Viena patelė gali padėti iki 300 kiaušinėlių.
Po 4–12 d. išsirita lervos, kurios užauga per 23–25 dienas. Iš pradžių jos lapuose išgraužia skyles, vėliau juos suėda, palieka tik stambesnes gyslas. Masiškai paplitę, gali sunaikinti visą rapsų pasėlį. Po 2–3 savaičių dalis lervų dirvoje virsta lėliukėmis, dalis nesivysto, lieka diapauzės būklėje. Antros kartos pjūkleliai skraido liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Rudenį išsivysčiusios lervos kartu su likusiomis pirmos kartos lervomis dirvoje žiemoja kokonuose. Pavasarį dalis lervų virsta lėliukėmis, kai kurios gali išlikti iki kito pavasario. Per metus išsivysto dvi (kitais duomenimis – trys) generacijos.
Pjūklelių plitimas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Jie gausiau plinta sausomis ir karštomis vasaromis. Ten, kur auginama daug kenkėjams jautrių augalų, sąlygos rapsiniams pjūkleliams plisti yra palankesnės.
Šių kenkėjų gausumas nustatomas pasirodžius lervoms. Apžiūrint lauką penkiose vietose, ant 10 augalų suskaičiuojamos visos kenkėjų lervos ir jų kiekis, tenkantis vienam augalui. Mokslo darbuotojų tyrimų duomenimis, 2 lervos ant augalo arba 200 lervų viename kvadratiniame metre rapsų derlių gali sumažinti 60 procentų. Taigi, jei ant vieno augalo randama vidutiniškai 1 rapsinių pjūklelių lerva, pasėlį reikia skubiai nupurkšti vienu iš insekticidų, registruotų rapsams. Rudenį insekticidus galima naudoti kartu su fungicidu – augimo reguliatoriumi ir boro trąšomis. Pavasarį cheminiais preparatais galima purkšti ne vėliau kaip savaitę iki rapsų žydėjimo ar jiems peržydėjus. Rapsų laukuose ir aplink juos būtina naikinti kryžmažiedes piktžoles. Probleminiuose laukuose neužtenka lengvo paviršinio žemės dirbimo. Didelė dalis žiemojančių lervų sunaikinama tik rudenį giliai suarus dirvą.