© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Žemdirbiai šį rudenį turėjo pakankamai laiko, tad žiemkenčių priešžiemis neužklupo netikėtai. O ir žiema kol kas prasidėjo „elegantiškai“. Žinoma, bus visko, juk gamtos dėsnių niekas neatšaukė. Kaip žiemkenčiai pradeda pirmąjį žiemojimo etapą, kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vyr. augalininkystės specialiste Giedre Masliukoviene.
Kaip šiuo metu vizualiai ir pagal išsivystymo lygį atrodo žieminiai javai ir rapsai tiek ankstyvesnės, tiek vėlyvesnės sėjos?
Ankstyvas derliaus nuėmimo laikas ūkininkams leido optimaliu laiku paruošti dirvą bei pasėti žiemines kultūras. Kadangi žieminių rapsų daugiausiai buvo pasėta rugpjūčio 13–20 dienomis, o kai kuriuose rajonuose kritulių iškrito vidutiniškai tik apie 10 mm, galime sakyti, kad žieminių rapsų sėja buvo gana sudėtinga, tačiau dar sunkesnis buvo jų dygimas, todėl matėme skirtingo išsivystymo augalus. O su žieminių kviečių sėja turime priešingą situaciją – kritulių sulaukėme tiek prieš sėjos darbus, tiek ir po jų. Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS) esančių meteorologinių stočių duomenimis, nuo rugsėjo 20 iki spalio 20 dienos iškrito vidutiniškai apie 37 mm kritulių. Pasėti žieminiai kviečiai optimaliais terminas ar šiek tiek pavėlinus sėjos darbus – augalai puikiai sudygo ir vystėsi. O tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių augalų produktyvumo formavimui. Vyraujančius žieminių rapsų sėjos terminus matote schemoje:
Sėkmė negali būti prognozuojama, bet vis tik – ar šiemet pasėlių būklė yra geresnė negu pernai?
Pagal LŽŪKT augalininkystės konsultantų atliktus stebėjimus, šiųmetinių žiemkenčių būklė įsiskyrė tuo, kad rapsuose kenkėjų rasta daugiau negu praėjusiais metais, nes rugsėjis buvo itin šiltas, o tai sudarė sąlygas ne tik šakniagumbiniams paslėptastraubliams, lapkočių minamusėms, kopūstiniams kandims plisti, bet ir virusinių ligų platintojams, tokiems kaip amarai ir cikados. Persikiniai amarai yra pagrindiniai žalingos rapsams virusinės ligos – ropių geltos viruso – pernešėjai. Įvairių rūšių cikados yra fitoplazminių ligų, tokių kaip rapsų žiedų pažaliavimas – pernešėjos. Koks stiprus pasėliams padarytas virusinių ligų pažeidimas, realiai pamatysime tik pavasarį augalams žydint.
Ankstyvos sėjos žieminių kviečių pasėliuose fiksuotos rudosios rūdys net 20 proc., miltligės – 15 proc. pažeistų pasėlių.
Kopūstinės kandies pažeidimai
Šakniagumbinių paslėptastraublių ir minamusių pažeidimai
Galima sakyti, kad kol kas žiema prasidėjo „elegantiškai“ ir didesnio streso nei žiemkenčiams, nei augintojams nekelia. O jei šilti, drėgni orai vyraus ir toliau?
Atlikti stebėjimai atsitiktine tvarka pasirinktinuose pasėliuose parodė, kad žiemojantys augalai yra fiziologiškai pasiruošę žiemoti ir turi didelį energetinį augimo potencialą. Visgi, iki pavasario dėl šiltėjančio klimato nepastovių klimatinių sąlygų esama situacija laukuose gali pasikeisti kardinaliai. Pagal IKMIS meteorologinių stočių dirvos drėgnumo jutiklių parametrus matome, kad jau kai kurių rajonų laukuose yra perteklinės drėgmės, tikimės, kad pasėliai nepradės gelsti dėl deguonies trukumo dirvoje. Pavasarį, norint tą potencialą išlaikyti tiek žieminių rapsų, tiek ir žieminių kviečių pasėliuose, juos reikės tręšti kaip galima anksčiau ir efektyviau.
Žiemkenčių būklės nustatymas skirtinguose rajonuose
Pastaraisiais sezonais vis dažniau pasigirsta mokslininkų nuomonių, kad žieminių augalų, taip pat ir rapsų, sėjos datas reikėtų pakoreguoti vėlinimo linkme. Ką rodo IKMIS stebėjimų duomenys, kurie augalai geriau peržiemoja: ankstyvesnės, ar vėlyvesnės sėjos?
Vėlyvesnės sėjos augalai turi trumpesnį augimo laikotarpį prieš žiemą, todėl jie yra mažiau jautrūs staigiems temperatūros svyravimams ir būna mažiau pažeisti ligų ir apnikti kenkėjų. Kita vertus, ankstyvesnės sėjos augalai turi daugiau laiko įsitvirtinti ir pasiekti reikiamus parametrus, kas potencialiai lemia ir didesnį derlių, bet jie žymiai lepesni žiemos išdaigoms negu vėlyvesnės sėjos.
Labai svarbu stebėti situaciją laukuose. Daug naudingos informacijos iš visos Lietuvos ir savo rajono augalininkystės ūkių šeimininkai ras LŽŪKT su partneriais sukurtoje nemokamoje sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt): orų prognozes ir informaciją apie augalų ligų ir kenkėjų plitimą, kiek iškrito kritulių, kokia temperatūra laikėsi dirvoje ir aplinkoje ir kt. Rekomenduoju prisijungti ir išbandyti.
Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT ir agroakademija.lt vyr redaktorė