Dirvožemio derlingumo didinimas – visuomet aktualus klausimas. Kuo daugiau užauginsi, tuo daugiau uždirbsi. Be to, plečiantis miestams dirbamos žemės plotai sparčiai mažėja. Vienintelė išeitis – didinti žemės derlingumą. Siekiant šio tikslo, dažnai perlenkiama lazda.
Siekiant sunaikinti derlių dorojančius kenksmingus organizmus, praėjusio amžiaus 40-taisias metais itin aktyviai pradėti naudoti įvairūs sintetiniai organiniai junginiai. Trumpai tariant, vieną blogybę naikindavo kita blogybe. Pesticidai iš ties veikė: nepageidaujami vabzdžiai, graužikai, bakterijos ir grybeliai žūdavo, o žmonės galėdavo džiaugtis išsaugotu derliumi. Tačiau tuomet nesusimąstyta, kad pesticidais išpurškiami kukurūzų ar kopūstų laukai ne tik išsaugodavo derlių, bet ir kenkdavo žmonėms, naudingai dirvožemio faunai ir mikroorganizmams.
Būtų idealu, kad augalų apsaugai naudojami pesticidai, sunaikinę piktžoles, kenkėjus ir ligas, iš dirvožemio ir augalų tuoj pat išnyktų – suskiltų į nekenksmingus junginius ir nespėtų padaryti žalos gamtai. Tačiau taip nėra. Pesticidai gamtoje išsilaiko tam tikrą laiką, todėl mokslininkai siekia sukurti tokius pesticidus ir jų naudojimo būdus, kad kuo mažiau kenktų gamtai ir žmogui.
Pesticidus kuria chemikai, o žemdirbiams reikia juos racionaliai naudoti. Pesticidų naudojimo kultūra – viena iš svarbiausių augalų apsaugos reikalavimų, nes nuo to priklauso pesticidų plitimas gamtoje. Labai svarbu, kad asmenys, dirbantys su pesticidais, žinotų jų naudą ir žalą. Juos reikia tiksliai ir tolygiai išpurkšti, neviršyti rekomenduojamų normų, nevėlinti ir nesudvigubinti purškimų bei laikytis reikiamų atstumų iki vandens telkinių ar upelių.
Vadovaujantis 2009 metų spalio 21 dienos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, 2012 metų gegužės 22 dieną priimtas naujas Lietuvos Respublikos Augalų apsaugos įstatymas Nr. XI-2021. Jis nustato fizinių ar juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių veiklą, susijusią su augalų apsaugos produktų registravimu, įvežimu, vežimu, saugojimu, naudojimu, tiekimu rinkai ir pan.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys augalų apsaugos produktus, juos tiekiantys rinkai, platinantys, įvežantys ar išvežantys, privalo tvarkyti produktų apskaitą ir saugoti šiuos įrašus 5 metus.
Augalų apsaugos produktų profesionaliems naudotojams, platintojams, prekybininkams, juridinio asmens darbuotojams, kurie tiesiogiai vykdo veiklą, susijusią su augalų apsaugos produkcija, augalų apsaugos konsultantams, privaloma išklausyti augalų apsaugos kursus ir gauti augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą.
Augalų apsaugos kursų nereikia išklausyti asmenims, turintiems dokumentą, išduotą ne vėliau kaip prieš 5 metus ir kuriuo patvirtinama agronomo kvalifikacija. Šiems asmenims augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą išduoda Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos.
Augalų apsaugos kursų nereikia išklausyti operatoriams, dirbantiems su antžemine augalų apsaugos produktų purškimo įranga, kurių veiklą prižiūri augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai, išklausę augalų apsaugos kursus ir turintys pažymėjimus.
Naudodami augalų apsaugos produktus, profesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų, atitinkančių ir augalų apsaugos produkto registracijos liudijime nurodytus reikalavimus.
Profesionaliam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus leidžiama naudoti tik su patikrinta augalų apsaugos produktų purškimo įranga, kuri tikrinama kas 5 metus.
Tvarkyti profesionaliam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitą, pildyti žurnalą ne vėliau kaip per 24 val. nuo profesionaliam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų panaudojimo ir saugoti įrašus ne trumpiau kaip 3 metus.
Šiais metais „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų“ kursus organizuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kol pavasario darbai neprasidėjo, pažymėjimais turėtų pasirūpinti:
Jei turite klausimų, kreipkitės į LŽŪKT rajono biuruose esančius konsultantus.
Naudinga vaizdo informacija