• Temos
• Augalininkystė

Patirtimi keistis verta: beariminės technologijos ir augalų mitybos sprendimai Martinaičių ūkyje

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2025-06-19

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Žemės ūkyje pokyčiai neišvengiami – Europos ūkininkai ieško būdų, kaip dirbti efektyviau, tausoti dirvožemį ir gamtos išteklius, o kartu užauginti kokybišką derlių. Būtent šios temos gvildentos lauko dienoje „Beariminės žemdirbystės praktika. Tręšimo ir augalų apsaugos technologijos augalų sveikatingumui, kenksmingų organizmų plitimo mažinimui“, kuri vyko Mindaugo ir Vidmanto Martinaičių ūkyje (Šakių r.). Patyrę šeimininkai ir LŽŪKT augalininkystės konsultantai dalijosi patirtimi, kartu ieškojo atsakymų, kaip beariminės žemdirbystės technologijomis didinti pasėlių produktyvumą, optimizuoti tręšimo sprendimus, mažinti maisto medžiagų nuostolius ir išlaikyti aukštą derliaus kokybę.

Pradžia – iš būtinybės, o rezultatai – iš atkaklumo

Šakių krašte per tris dešimtmečius ūkininkaujantys broliai Mindaugas ir Vidmantas Martinaičiai drąsiai dalijasi augalininkystės ūkyje vykdomais eksperimentais ir bandymais. Pradėję nuo 27 ha, sėkmingai jie ranka rankon šiandien valdo daugiau nei 750 ha siekiantį vieną pažangiausių beariminės žemdirbystės ūkių Lietuvoje.

„Visuomet rizika turi būti labai apgalvota. Dalijamės sukaupta patirtimi: rengiame lauko dienas, ūkyje Konsultavimo tarnybos konsultantai ir mokslininkai atlieka bandymus, priimame svečius iš užsienio. Taip tobulėjame ir patys, dalyvaujame įvairiose ES siūlomose paramos priemonėse. Iššūkiai – neišvengiami, bet sprendžiami“, – pripažįsta Mindaugas Martinaitis, LŽŪKT Šakių r. biuro klientas. Egidijaus Vilkevičiaus nuotr.

Martinaičių ūkis beariminės žemdirbystės keliu žengė ne iš karto. Supaprastintas žemės dirbimas ūkyje pradėtas taikyti prieš beveik dvidešimt metų, įsigijus pirmą modernų kombainą, o pažintis su no-till dar anksčiau, kaip eksperimentas. 2018 m. auginant pluoštines kanapes, netikėtai susiformavo iššūkis – trijų metrų aukščio kanapės paliko tiek pluošto, kad net moderni technika sunkiai tvarkėsi. Kaip dažnai nutinka – problema tapo proveržiu. 2019 m. ūkininkai pradėjo eksperimentuoti su tiesiogine sėja ir rezultatai pranoko lūkesčius.

„2019 m. išsinuomoję tiesioginės sėjos sėjamąją Horsch Avatar kanapių lauke pasėjome pupas. Nors vaizdas sėjant buvo siaubingas, bet galutinis derlius pateisino ir net viršijo lūkesčius – prikulta 4,2 t/ha pupų. Tai atitiko bendrą pupų derlingumą, lyginat su kitais laukais. 2019 m. rudenį tiesiogiai pasėjome dalį žieminių kviečių bei rapsų. Jų derlius mažai kuo skyrėsi nuo pasėtų mums jau įprastu minimaliu žemės dirbimu. Greičiausiai tai buvo naujoko sėkmė, nes viskas pavyko puikiai“, – apie beariminės žemdirbystės pradžią juokaudamas pasakoja Mindaugas. Tad ši „naujoko sėkmė“ paskatino dar drąsiau investuoti ir patiems įsigyti 12 metrų pločio Horsch Avatar sėjamąją.

Vis tik, ūkininkas pripažįsta, kad no-till technologija tinkama labai stiprių nervų ūkininkams, nes vaizdas po sėjos laukuose neatrodo daug žadantis. Kai kuriomis problemomis ūkininkas ir pasidalijo.

Viena jų – šiaudai. Ūkininkas pasakojo, jog nors atrodė, kad kombainai gali gerai susmulkinti ir paskleisti augalines liekanas, realybėje grūdas neturėjo gero kontakto su dirvožemiu. Sėjimo diskas su sėkla kartu įterpdavo ir šiaudus, dėl to dygimas buvo netolygus ir nekokybiškas. Kokie sprendimai?

„Šiai problemai spręsti ant sėjamosios sumontavome augalinių liekanų apvalymo žvaigždinius diskus. Įsigijome šiaudų akėčias ir atnaujinome beveik kelis dešimtmečius tarnavusį kombainą, jį pakeisdami kitu“, – patirtimi dalijosi Mindaugas.

Kita bėda – šliužai. Nors su jų žala rapsuose buvo susidurta anksčiau, bet ypač išryškėjo sėjant tiesiogiai, nes augalinės liekanos sudaro puikią terpę šliužams. Ūkininkai jiems naikinti naudojo specialias granules, kurias bėrė ant dirvos po rapsų sėjos. Pakui strategiją šiek tiek pakeitė – granules pradėta įterpti kartu su sėkla. Rezultatas – pagerėjusi apsauga, bet problema visiškai neišnyko.

Su pelėmis susiduria ir nemažai tradiciškai dirbančių ūkininkų, tad tai nebuvo taikomos no-till technologijos priežastis. Kovai su jomis Martinaičiai pasitelkė natūralų būdą – pasistatė keliolika tupyklų, skirtų plėšriesiems paukščiams pailsėti ir medžioti peles.

Visgi, šios priemonės neišsprendė visų iššūkių auginant rapsus, todėl nuo 2024 m. rudens rapsai sėti su nauja Horsch Focus strip-till sėjamąja. Mindaugo manymu, minimalus žemės dirbimas reikalingas. „Dar ieškome optimalių žemės dirbimo variantų. Nebūsime tie užsispyrę nautilininkai, kur tik sėja ir pjauna. Mokomės ir tikrai išmoksime“, – kalba Mindaugas.

„Strip-till technologija yra saugesnė ir paprastesnė, „atleidžia“ daugiau klaidų. Sakykime, rapsams reikia gero kontakto su žeme, tad su strip-till labiau judinama žemė. Tad, jei kas dar galvoja, rekomenduočiau rinktis strip-till technologiją. Mes pasirinkome“, – svarstantiems pataria Mindaugas. Egidijaus Vilkevičiaus nuotr.

Pasirinkus tiksliąją sėją, piktžolių kontrolė labai svarbi, nes jos konkuruoja su pasėliais dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų bei greitai plinta. Ūkininkas pastebėjo, kad šiemet vasarojuje sumažėjo tuščiosios avižos, tačiau pagausėjo pelinio pašiaušėlio, eraičino, ypač laukų pakraščiuose, usnių. Piktžolių kontrolė kainuoja brangiai.

Kelių pastarųjų metų problema – kviečiuose pasireiškęs miežių žemaūgis virusas, kurį platina amarai ilgo ir šilto rudens laikotarpiu. Jį pamatyti pakankamai sudėtinga, nes vizualiai požymiai atsiranda varpai išplaukus. Pasak Mindaugo, pernai virusai „nusinešė“ apie 1,5 t kviečių derliaus. Šiemet amarų taip pat neįtikėtinai daug, Mindaugo teigimu, tokios gausos dar neteko matyti. Ūkininkas įsitikinęs, kad jų antplūdis nepriklauso nuo pasirinktos žemės dirbimo technologijos.

Sveiko dirvožemio pradžia – teisingai taikoma sėjomaina

Broliai ūkyje taiko bene visus sveiko dirvožemio principus: minimaliu žemės dirbimu dirvožemis mažiau „judinamas“, laukai maksimaliai padengti augalais, stengiamasi, kad dirvožemyje kuo ilgiau išliktų gyvos augalų šaknys, auginamų kultūrinių augalų ir bioįvairovės gausa. Vienas iš sveiko dirvožemio principų – gyvulininkystės integravimas. Kadangi ūkis augalininkystės, šis principas iš dalies įgyvendinamas augalus tręšiant granuliuotu paukščių mėšlu. Ūkyje reguliariai atliekami dirvožemio tyrimai, o augalų mitybos sprendimai vegetacijos metu priimami remiantis realiais duomenimis.

Martinaičiai įsitikinę, kad įvairovė laukuose – kelias į dirvožemio sveikatą. Tad ūkyje augina žieminius kviečius ('Bright', 'Nida', 'Artist'), žieminius rapsus ('Pioneer PT 315', 'Dominator', 'Janosh, Excited', 'LG Aphrodite'), salyklinius miežius ('Laureate'). Pupas ('Alisson') augina su vikiais ('Hank') bendrame pasėlyje, nors jų brandos laikas nesutampa, bet, Mindaugo teigimu, šį variantą įdomu išbandyti. Nuolat ieško naujų augalų sėjomainai, rinkdamiesi dvinarius ar trinarius pasėlius.

Augalų šaknys išpurena dirvą žymiai geriau nei technika. Kai kurių šaknys siekia net iki 40 cm. Asmen. archyvo nuotr.

Anot ūkininko, tinkamai taikoma sėjomaina, yra sveiko dirvožemio pagrindas. Jų pasirinkimas: kviečiai, tarpiniai pasėliai, pupos, kviečiai, tarpiniai pasėliai, vasariniai miežiai ir rapsai.

Ūkyje tarpiniams pasėliams mišiniai sudaromi iš 15–16 įvairių augalų sėklų. Asmen. archyvo nuotr.

Mindaugas pripažįsta, kad keičiantis klimatui, tenka koreguoti ir ankstinti pjūtį bei vėlinti rudeninę sėją. Įvairių niuansų yra ir su tarpiniais pasėliais: jei pasėji vėliau, nespėja subręsti, jei anksčiau ir laikant juos pagal reikalavimus 8 savaites, augalai rudenį spėja subrandinti ir išbarstyti sėklas. Sudėtinga rasti balansą, nes kiekvieni metai su savais netikėtumais.

Augalų mityba ir apsauga – patirtys, išmanūs sprendimai ir dirvožemio būklės stebėsena

Kelerius metų fosforo ir kalio trąšas ūkininkai berdavo atsižvelgdami į dirvožemio tyrimų judriųjų maisto medžiagų kiekius. Vis tik, šis būdas nedavė apčiuopiamos naudos (ypač sausringuoju laikotarpiu), todėl jau keletą metų ženkliai sumažino birių fosforo ir kalio trąšų naudojimą (augalams beriama 20–30 kg/ha veikliąja medžiaga mineralinių fosforo ir kalio trąšų) išbandydami įvairių formų biologinius produktus, skirtus šiaudų mineralizacijai, azoto įsisavinimui, fosforo bei kalio atpalaidavimui.

Siekdami gerinti dirvožemį ir maistinių medžiagų įsisavinimą, naudoja organines perdirbto paukščių mėšlo granules (iki 200 kg/ha kartu su sėkla lokaliai). Mindaugas pataria, kad renkantis šias granules, labai svarbu, kad jų dydis būtų kuo mažesnis.

Optimalus kalcio ir magnio santykis turėtų būti 4:1. Kalcis duoda dirvai poringumo. Bet jei jo per daug, lengviau išgarinamas vanduo. Taikant beariminę technologiją, niuansų ir subtilybių tikrai nemažai. „Visur reikalingas balansas. Dirva pilna mineralinių medžiagų. Jei azoto dirvoje daug, biologiniai produktai dirba, kai augalas badauja“, – patirtimi dalijasi Mindaugas.

Dirvožemio tyrimai ūkyje atliekami nuolat, jų rezultatai naudojami dirvožemio būklės ir maisto medžiagų kiekiui stebėti. Sumažinus mineralinių trąšų kiekius, juos naudojant tikslingiau (atiduodant su sėkla) bei pradėjus naudoti granuliuotas organines trąšas, per dešimtmetį dirvožemyje nepastebėta maisto medžiagų sumažėjimo. Dirvožemio būklės stebėsena – svarbus metodas, kuriuo ūkininkas vertina tręšimo technologijos įtaką dirvožemiui.

Ir toliau Mindaugas su Vidmantu ieško geriausių sprendimų. Norėdami efektyviai išnaudoti mikroorganizmų privalumus, ant sėjamosios sumontavo talpą skystoms trąšoms, kurias įterpia į sėjos vagutę sėjant. Rimo Magylos nuotr.

Efektyviam azoto panaudojimui yra įsigiję ISARIA azoto sensorių, kuriuo pagal potencialaus derlingumo žemėlapius, biomasę, NDVI indeksą leidžia preciziškai paskirstyti azoto trąšas ir augalų apsaugos produktus pagal konkretaus lauko poreikius.

Augimo reguliatoriai, fungicidai ir skystos trąšos per lapus purškiami kintama norma, todėl, pasak Mindaugo, tai leidžia „įnešti“ augalų apsaugos produktų ir maisto elementų tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, jas kaitalioti, kad neatsirastų joms atsparumas.

Augalų vegetacijos metu meteorologinės sąlygos yra įvairios, jos lemia ir maisto medžiagų pasisavinimą augaluose. Tręšimams koreguoti naudojamas prietaisas Smart Agrometer, galintis nustatyti makro- ir mikroelementų trūkumą javuose.

Ūkininkas pripažįsta, kad šie metai tokie, kad gali daryti ką nori, bet geriausias tikėtinas rezultatas negaunamas: užsitęsusios šalnos, mažas kritulių kiekis (nuo kovo pradžios iki gegužės Lembūdžių kaime,kaip rodo LŽŪKT meteostotelė, teiškrito 10 mm kritulių) neleido atlikti svarbių ir reikalingų pasėlių priežiūros darbų. Kai kurie laukai, pasak Mindaugo, po šalnų atrodė gana prastai. Tačiau ūkininkai rankų nenuleidžia, atidžiai stebi prognozes, vadovaujasi ikmis.lt esančia informacija ir priima pasėliams reikalingiausius sprendimus.

Augalų sveikatingumui nustatyti ūkininkai pasitelkia įrankį, matuojantį cukraus kiekį augale. Kuo cukraus kiekis didesnis, tuo augalas sveikesnis. Asmen. archyvo nuotr.

„Daug įdomių veiklų išbandome, dažnai ir prisidarome problemų, kurias turime išsispręsti. Nuolat reikia ieškoti sprendimų kylantiems iššūkiams, bet tuo ši technologija ir žavi – skatina tobulėti ir kaupti patirtį. Įdomu, nėra monotonijos. Tai yra variklis“, – juokdamasis pripažįsta Mindaugas Martinaitis.

Patirties vertė – neįkainojama

„Vis dar mokomės suprasti, ko reikia konkrečiam laukui. Ateityje galvojame taikyti vadinamąjį taškinį purškimą, kad nereikėtų pesticidais purkšti viso lauko, o tik ten, kur reikia. Ir toliau ieškosime sprendimų, kaip pelningai ūkininkauti su mažiau. Mūsų tikslas – palikti sveiką dirvožemį ateities kartoms. Šio tikslo siekiame ir sieksime ženkliai mažindami pesticidų bei mineralinių trąšų naudojimą, pasitelkdami tik herbicidus ir nedidelį kiekį azotinių trąšų“, – ūkio kryptį apibendrina Mindaugas Martinaitis.

Ši lauko diena organizuota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) įgyvendinant tarptautinį projektą „NUTRI-CHECK NET“ bei ŽŪM programos priemonę ,,Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsena ir prognozavimas“.

„Nutricheck projekte dalyvauja mokslo ir konsultavimo organizacijos iš 9 šalių. Drauge siekiama visos Europos mastu kurti tematinį tinklą, skirtą padėti ūkiams optimizuoti augalų tręšimą ir didinti pasėlių mitybos tikslumą. Šio projekto kontekste itin svarbus bendradarbiavimas su ūkininkais, taikančiais skirtingas tręšimo technologijas, kurie ne tik eksperimentuoja, bet ir dalijasi savo atradimais bei patirtimis. Tuo pačiu siekiama inventorizuoti bei susisteminti esamus įrankius, padedančius priimti pasėlių mitybos sprendimus skirtinguose regionuose“, – sakė LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus ir projekto vadovas Rimas Magyla. Egidijaus Vilkevičiaus nuotr.

Vidmanto ir Mindaugo Martinaičių ūkyje vykusi lauko diena dar kartą įrodė – sėkmę lemia ne tik technika, bet ir noras mokytis bei keistis. LŽŪKT konsultantai, stebėdami ir klausydamiesi ūkininko patirties, praturtino savo žinių bagažą ir įgavo idėjų, kaip Martinaičių ūkyje beariminėje žemdirbystėje taikomus augalų mitybos ir apsaugos sprendimus būtų galima pritaikyti ir kituose Lietuvos ūkiuose. Šis susitikimas – ne tik teorijos ir praktikos derinys, bet ir tikras žinių mainų tinklas, kuris ir yra vienas iš „NUTRI-CHECK NET“ projekto tikslų. Galiausiai aišku viena – ateities ūkis yra tas, kuris nebijo eksperimentuoti ir dalijasi savo patirtimi.

Renginyje užfiksuotos Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos