Patarimai, kaip praturtinti dirvožemį ekologiniuose ūkiuose

Erika Bindokaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė

2022-01-11

Ūkininkaujate ekologiškai, pasidarėte dirvožemio tyrimus, bet nežinote, kaip praturtinti dirvą maistinėmis medžiagomis? Štai jums keletas patarimų kaip tai padaryti.

Ekologiniuose ūkiuose draudžiama naudoti sintetines chemines trąšas, bet leidžiama naudoti gyvulių ir paukščių mėšlą, srutas, žaliąją trąšą, kompostus, durpes, natūralios kilmės mineralines trąšas. Visi šie būdai pagerina esamą dirvožemio padėtį, tačiau neretai ekologiniuose ūkiuose iškyla problema su fosforo ir kalio pusiausvyros palaikymu dirvožemyje.

Tam, kad fosforo ir kalio pusiausvyra būtų normali, pirmiausia reikia atlikti dirvožemio tyrimus, kuriuose aiškiai bus nurodyti judriojo fosforo bei kalio kiekiai. Tuomet, matant esamą padėtį ūkio laukuose, galima imtis sprendimo būdų kaip suvienodinti šių elementų kiekius. Vienas iš būdų – tarpinių pasėlių auginimas.

Tarpiniai pasėliai – tai augalai, auginami iki pagrindinių augalų sėjos arba iškart juos nuėmus tais pačiais metais. Tarpinių pasėlių įterptos biomasės poveikis yra dvejopas: vienas – organinės medžiagos papildymas dirvožemyje, kitas – augalų aprūpinimas maisto medžiagomis.

Žinoma, kad tarpiniai pasėliai yra puikus azoto šaltinis augalams, tačiau ar jie gali padidinti ir fosforo bei kalio kiekius dirvožemyje? Atsakymas yra tik vienas – taip, tarpiniai pasėliai gali padidinti fosforo ir kalio kiekius dirvožemyje.

Fosforo ir kalio svarba augalams

Fosforas – vienas svarbiausių žemės ūkio augalų mitybos elementų. Jis yra būtinas ankstyvuoju javų augimo laikotarpiu, ypač krūmijimosi, o vėliau ir bamblėjimo bei grūdo užsipildymo tarpsniais. Fosforas ypač svarbus ankstyvuoju augalų šaknų vystymosi periodu rudenį, gerinant augalo pasiruošimą žiemojimui.

Augalai judriojo fosforo iš dirvožemio sugeba pasisavinti apie 5–20 proc. Dėl mažo tirpumo dažnai trūksta jo judriųjų formų, ypač sunkesnėse dirvose.

Kalis – svarbus vandens ir maistinių elementų apykaitoje tarp šaknų ir antžeminės augalo dalies. Trūkstant kalio, mažėja javų atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, sausroms bei šalčiams. Kalis skatina cukrų pasiskirstymą po atskiras augalo dalis, stiprina žiemkentiškumą.

Dirvožemio fosforingumo ir kalingumo grupės

Labai mažas <50 mg/kg

Mažas – 51–100 mg/kg

Vidutinis –101–150 mg/kg

Didelis – 151–200 mg/kg

Labai didelis >201 mg/kg

Augalai, kurie savaip didina fosforo bei kalio kiekius dirvožemyje:

Sėjamasis grikis ^© LŽŪKT nuotr.

Grikiai turi savybę šaknų išskyromis padaryti prieinamus ir paimti iš gilesnių dirvožemio sluoksnių elementus: fosforą, kalcį, magnį ir sukaupti juos fitomasėje. Ją įterpus per mineralizacijos procesą, šie elementai atpalaiduojami ir tampa prieinami po jų auginamiems augalams.

Bitinė facelija – atsakinga už organinio fosforo perdirbimą ir tiekimą sėjomainos augalams. Gamtininkas.lt nuotr.

Lubinai pakelia maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, tirpdo fosforą, esantį sunkiai prieinamuose dirvožemio junginiuose, ir paverčia jį prieinamu po jų auginamiems augalams. Taip pat, geriau pasisavinamas kalis ir kitos maisto medžiagos

Ištirta, kad raudonieji dobilai savo šaknyse ir antžeminėje dalyje sukaupia 132 kg/ha kalio, o fosforo sukaupia 3,4 karto daugiau nei vienmetis mišinys.

Liucerna dirvožemyje sukaupia 2,6 karto daugiau fosforo nei vienmetis mišinys.

Paprastoji šunažolė sukaupia apie 70 kg/ha kalio. Vikipedija nuotr.

Be tarpinių pasėlių dirvožemyje esančio fosforo ir kalio kiekį galime padidinti naudodami mėšlą bei šiaudus. Mėšlas puiki organinė trąša, papildanti dirvožemį organinėmis medžiagomis, augalų mitybos elementais, įvairiais mikroorganizmais, kurie suaktyvina dirvožemyje vykstančius biocheminius procesus ir padidina dirvožemio gyvybingumą. Jame yra visi pagrindiniai augalams reikalingi elementai: azotas, fosforas, kalis ir kt. Mėšlu patartina tręšti tik tada, kai jis yra perpuvęs arba apie 2 savaites paraugintas ir praskiestas vandeniu santykiu 1:10.

Šiaudai – tai dar viena vertinga trąša, kurią verta palikti laukuose. Su šiaudais į dirvožemį patenka daug organinių sausųjų medžiagų, anglies ir kalio. Paskaičiuota, kad paliekant miglinių javų šiaudus laukuose, į dirvožemį patenka 20–25 proc. azoto ir fosforo ir 60–75 proc. kalio.

Taigi, vienas iš efektyvių ir ekologiškų būdų praturtinti dirvožemį fosforu bei kaliu – auginti tarpinius pasėlius. Taip aprūpiname po jų auginamus augalus maisto medžiagomis, pageriname dirvožemio organinės medžiagos kiekį bei aprūpiname gyvuosius organizmus maisto medžiagomis. Žinoma, reikia nepamiršti ir mėšlo su šiaudais, kurie į dirvožemį taip pat įneša daug naudingų ir reikalingų medžiagų.