• Temos
• Augalininkystė

Patarimai auginantiems žirnius

Akvilė Petrauskaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė

2014-06-02

Brangstant trąšoms, ūkininkai siekia išnaudoti ankštinių augalų privalumus, todėl vis labiau domimasi sėjamaisiais žirniais. Sėklinių žirnių pasėlių plotų didėjimą lemia kiekvieną pavasarį juntamas žirnių sėklų stygius, nes nemažai jų prarandama nuimant derlių.

Žirnių auginimo praktika rodo, kad laiku neapsaugant pasėlių nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų, žirnių derlingumas gali sumažėti 40–60 procentų. Tad kokias augalų apsaugos priemones pasirinkti?

Piktžolės

Profesionali žirnių apsauga – didelio grūdų derliaus pagrindas. Žirniai sudygsta vėliau nei pagrindinių rūšių piktžolės ir savo vegetacijos pradžiose pirmiausia stengiasi auginti šaknis, nes jos reikalingos apsisaugoti nuo ankstyvų pavasarinių sausrų ir jose turi įsikurti gumbelinės bakterijos. Dėl to herbicidus patartina naudoti po žirnių sėjos. Piktžolės žirnių pasėliuose naikinamos šiais herbicidais: Stomp (2 l/ha) ir Bazagran 480 (1 l/ha) mišiniu, Agil (1 kg/ha), Boxer (2 l/ha).

Kenkėjai

Daugiausia žirnių pasėliams žalos padaro žirniniai amarai, žirniniai vaisėdžiai (paprastieji ir mėnuliškieji), gumbeliniai straubliukai (sitonai) ir pupiniai (runkeliniai) amarai. Šaknyse susiformavusius gumbelius pažeidžia sitonai ir nematodai.

Daigams pavojingiausi sitonai (gumbeliniai straubliukai). Tai 4–5 mm ilgio, pilki, dryžuota nugara vabaliukai. Kūnas pailgas, siauras, apaugęs žvyneliais. Vabaliukai lapų pakraščiuose išgraužia taisyklingas pusapvales įškandas, visai nugraužia arba išėda tik vidinę dalį. Kenkia visiems ankštiniams augalams, bet dažniausiai nuo jų nukenčia žirniai. Norint apsaugoti žirnius nuo šių kenkėjų, reikia laikytis sėjomainos, neauginti žirnių šalia dobilų ar kitų ankštinių augalų, kuo anksčiau pasėti. Sitonų apniktus daigus reikia purkšti insekticidais.

Žirniniai vaisėdžiai – maži naktiniai rusvos spalvos drugeliai. Vikšreliai iki 12 mm ilgio, gelsvi ar žalsvi su rudu ar juodu priešnugarėlės skydu. Kenkia tik vikšrai, gyvenantys ankštyse. Labiau nukenčia vėlyvosios žirnių veislės. Kad apsaugotume žirnius nuo šių kenkėjų, būtina laikytis sėjomainos, auginti ankstyvąsias žirnių veisles. Žydėjimo pradžioje žirnius nupurkšti insekticidu. Nevėluoti derliaus nuėmimo, tuojau pat išaižyti ankštis, o žirnienas rudenį giliai suarti.

Ligos

Ligų kontrolė – tai sėklų beicavimas, tinkama sėjomaina ir gera agrotechnika. Žirnių pasėliuose paplitusios šios ligos: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė ir šaknų puvinys.

Žalingiausia žirnių liga – askochitozė. Ją sirgti gali lubinai, vikiai, pupos, pupelės, kukurūzai. Liga pažeidžia įvairias augalo dalis, sėklas ir jose žiemoja. Ascochyta pisi sukelia šviesiadėmę askochitozę. Ant lapų ir ankščių atsiranda apskritų arba ovalių pilkšvai gelsvų, kartais beveik baltų dėmių, apjuostų tamsiai rudu apvadu. Pailgomis dėmėmis būna išmarginti lapkočiai ir stiebai. Ascochyta ponodes sukelia tamsiadėmę askochitozę. Pažeidžia ir požemines augalo dalis. Lapai, lapkočiai, stiebai būna išmarginti labai įvairios formos ir dydžio rudomis tamsesniais centrais koncentriškai rievėtomis dėmėmis. Pažeistas šaknies kaklelis ir pagrindinė šaknis pūva, todėl augalai nudžiūsta. Norint apsaugoti nuo ligos, reikia sėti beicuotas sėklas, laikytis agrotechnikos reikalavimų. Pastebėjus ligos požymių, purkšti fungicidais.

Derliaus nuėmimas

Anksti ir vienodame gylyje pasėti žirniai dažnai subręsta vienu metu. Tai lemia orai. Kai liepa sausa ir karšta, rugpjūčio pradžioje žirnių derlių sėkmingai galima nuimti tiesiog javų kombainu. Kai liepa lietinga ir šalta, žirnių branda užsitęsia iki rugpjūčio pabaigos ar net vėliau. Jei žirnių brendimo pabaigoje oras lietingas, jie dažniausiai visiškai sugula ir nupjauti kombainais be didelių grūdų nuostolių neįmanoma.

Siekiant sumažinti grūdų nuostolius, svarbu tinkamai pasirinkti jų nuėmimo laiką ir būdą (javapjūtės techniką). Literatūroje nurodoma, kad reikia žirnius nuimti per 5 d., nes tai padarius 5 d. vėliau, dėl didesnių grūdų nuostolių derlius sumažėja apie 3 proc., o nupjovus 10 d. vėliau, – 7 procentais. Akcentuotina, kad nereikia žirnių pradėti kulti per daug anksti, kol dar daug žalių ankščių.

Kai branda vėluoja arba žirniai bręsta netolygiai, pasėlį galima desikuoti – augalų lapų ir stiebų džiūvimą pagreitinti cheminėmis medžiagomis. Kol nebuvo Raundapo, vienas efektyviausių desikantų buvo Reglonas, turintis 20 proc. veikliosios medžiagos Dikvato. Tai kontaktinio veikimo preparatas, naudojamas ir kaip herbicidas dviskiltėms piktžolėms naikinti. Pastaruoju metu rekomenduojamas desikantas – Reglone super 150 SL (veiklioji medžiaga Dikvatas – 150 g/l).

Iškulti žirniai valomi ir, jeigu yra drėgnesni kaip 17 proc., būtinai džiovinami. Geriausiai tinka aktyviosios ventiliacijos įrenginiai. Džiovinimo pradžioje tikslinga pūsti žemesnės temperatūros, bet sausesnį orą. Grūdų drėgnumui artėjant prie kondicinio, pučiamo oro temperatūra didinama, bet ne daugiau kaip iki 40 °C.

Žirnius Lietuvoje superka kelios grūdų supirkimo įmonės. Jų kaina 2013 m. – apie 660 Lt už toną, 2014 m. kainos svyruoja nuo 715 Lt iki 730 Lt už toną, o už ekologiškus – 1300 Lt už toną.

Auginti žirnius naudinga ne tik dėl to, kad jų grūduose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, aminorūgščių ir vitaminų, reikalingų gyvuliams, bet ir dėl to, kad jie praturtina dirvožemį natūraliu azotu ir dirvoje palieka daug organinių medžiagų. Žirniai – vieni svarbiausių pašarinių augalų.