Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Pasėlių situacija kovo viduryje: LŽŪKT konsultantų įžvalgos
LŽŪKT informacija
2023-03-20
Kovo 16 d. situaciją Kauno ir Tauragės rajonų pasėliuose komentuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai Petras Kulikauskas ir Rokas Antanynas.
Tauragės r. biuro augalininkystės konsultanto Petro Kulikausko įžvalgos
Tikrieji metų laikai, kurie yra vertinami pagal orus, dažnai nesutampa su kalendoriniais mėnesiais. Meteorologijoje tam tikro metų laiko pradžia ir pabaiga vertinama pagal pastovios vidutinės paros oro temperatūros parėjimą per tam tikrą ribą. Pavasarį svarbiausios yra trys temperatūros ribos: 0, 5 ir 10 °C. Apie viską iš eilės.
Meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia laikoma, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 °C. Pagal standartinę klimato normą (SKN, 1991–2020 m. vidurkis) Lietuvoje tai įvyksta kovo 11 d., tačiau labai priklauso nuo teritorijos: Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje anksčiau nei likusioje dalyje.
Pasibaigus žiemai, prasideda ankstyvasis pavasaris ir augalų vegetacijos pradžios (vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 5 °C) laukimas. Perkopus 5 °C ribą, pradeda vegetuoti žiemojantys daugiamečiai augalai. Lietuvoje tai įvyksta vidutiniškai balandžio 7 d. – anksčiausiai Pietų, Pietvakarių Lietuvoje. Ši pavasario fazė dažnai įvardijama kaip „žaliasis pavasaris“.
Temperatūros perėjimas per 10 °C apibūdina aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pradžią, kai prasideda daugumos augalų vystymasis. Tai labiausiai laukiamas pavasario laikas, kuomet gamta iš tiesų pabunda. Paskutinė pavasario fazė dar vadinama vėlyvuoju pavasario ar „žiedų pavasariu“ – būtent šioje pavasario fazėje daugelis augalų pradeda žydėti. Pagal SKN tai įvyksta vidutiniškai balandžio 29 d. ir Vidurio Lietuvoje anksčiau nei Žemaičių aukštumoje ir Rytų, Pietryčių Lietuvoje.
Dažnai pasitaiko situacija, kad meteorologiniai sezonai atskiruose Lietuvos regionuose prasideda skirtingu metu.
Vidutinė pavasario trukmė Lietuvoje yra 86 dienos. Vykstant klimato kaitai, pavasario sezonas tampa vis ilgesnis žiemos sąskaita – ankstyvoji pavasario fazė (perėjimas per 0 °C) tapo ankstesnė.
Kovo 16 d. įvertinus kai kuriuos Tauragės r. pasėlius, galima teigti, kad jie peržiemojo gerai.
Pagal minėtos dienos meteorologinės stotelės duomenis oro temperatūra ryte buvo 1,6 °C, o 14 val. – +7 °C, dirvos temperatūra 10 cm gylyje – +0,50 °C ryte ir 14 val. – +1,10 °C, dirvos drėgnumas 10 cm gylyje – 34,34 proc.
Nusiraminti dar nevertėtų, orų permainos nenuspėjamos. Ramesni gali būti ūkininkai, kurie laikosi augalų auginimo technologinių reikalavimų: tinkamai parinko augalams dirvas, pasirinko tinkamas veisles, tinkamą priešsėlį, išsityrė dirvožemius, subalansuotai patręšė iš rudens, atliko pagal poreikį piktžolių, ligų kontrolę rudenį.
Kažkiek nušalusių lapų – nieko baisaus. Svarbiausia, kad augimo pumpuras sveikas, gerai išvystytos augalų šaknys.
Dabar tik lieka laukti, kada vidutinė paros oro temperatūra perkops +5 °C, tada reikės pradėti tręšimo darbus, parenkant tinkamos formos azotines trąšas.
Kauno r. biuro augalininkystės konsultanto Roko Antanyno įžvalgos
Kol kas dar anksti kalbėti apie tręšimą ir žemės dirbimą. Dabar geriausias laikas pasiruošti namų darbus. Pasiskaičiuoti vasarinių sėjai sėklos normą, t. y. patikrinti sėklos daigumą, švarumą, ūkinę vertę. Pasiplanuoti tręšimą, kokį kiekį azoto atiduoti augalams, kokia forma tinkamiausia. Nitratinis azotas yra greito poveikio, o amoniakinis veikia lėčiau ir ilgiau.
Planuojant pirmą tręšimą, reikia suprasti, kad augalai alkani ir jiems reikia maisto, todėl renkamės nitratinę azoto formą. Kadangi azotinės trąšos brangios, prieš tręšimą būtų gerai žinoti mineralinio azoto kiekį dirvožemyje. Tręšti nereikėtų skubėti. Naktimis temperatūra nukrenta iki -5 °C, o dieną +5 °C. Dirvos temperatūra taip pat žema, todėl mikroorganizmų pasaulis dar miega. Tinkamiausia temperatūra mikroorganizmų veiklai +7 °C.
Sunkios granuliometrinės sudėties dirvos įmirkusios, kai kur telkšo balos, todėl su darbais nereikėtų skubėti. Dar neaišku, kokių išdaigų pavasaris iškrės.
Pavasaris sunkiai įsibėgėja. Nepaisant to, augalai gyvena savo ritmu, todėl nors ir vangiai, bet augalų vegetacija prasideda, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai balandžio pradžioje pradės pasėlių dinaminius stebėjimus 40-yje šalies savivaldybių.
Įdomu, kaip peržiemojo žiemkenčiai kitose savivaldybėse? Užsukite į IKMIS ir sužinosite pirmieji, be to, galėsite nemokamai naudotis integruotos augalų apsaugos bei konsultavimo paslaugomis. Kad naujienas sužinotumėte kuo greičiau, užsisakykite IKMIS naujienlaiškį ir operatyvią informaciją gaukite į elektroninį paštą. Prie IKMIS patogu prisijungti ir mobiliąja aplikacija. Išbandykite www.ikmis.lt!
Egidijaus Vilkevičiaus ir Petro Kulikausko nuotraukos, LŽŪKT
