Parodos „Agrotica“ Graikijoje akcentai – žiedinė ekonomika, žaliasis kursas, aplinkai draugiškas ūkininkavimas

LŽŪKT informacija

2022-11-08

Grupė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų aplankė Graikijoje organizuojamą tarptautinę žemės ūkio parodą „Agrotica“. Kokie aspektai ir tendencijos užfiksuoti?

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Agrotica“ vyko Graikijoje, Salonikų tarptautiniame parodų ir kongresų centre. Paroda organizuojama nuo 1985 m. Ją aplanko tūkstančiai žmonių, norinčių sužinoti apie naujas žemės ūkio tendencijas ir pasaulines technologijas. Šįkart parodą aplankė net apie 161800 lankytojų. Tai didžiausia žemės ūkio technikos, įrangos ir produktų paroda ir viena iš 5 didžiausių tokio pobūdžio parodų Europoje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šio metu vis garsiau kalbama apie klimato kaitą. Niekam ne paslaptis, kad žemės ūkis taip pat prisideda prie klimato šiltėjimo. Iš įvairių pasaulio vietų girdimi terminai: žiedinė ekonomika, žaliasis kursas, aplinkai draugiškas ūkininkavimas ir t. t. Su tuo susijusios ir parodoje demonstruotos naujovės ir technologijos.

Draugiški aplinkai produktai

Parodoje beveik visas paviljonas buvo skirtas įmonėms, kurios pristatinėjo draugiškus aplinkai produktus: įvairias humines rūgštis, biologinius preparatus, organines trąšas praturtintas mikroelementais.

Viena iš tokių į žemės ūkį orientuota biotechnologijų įmonė – „Geenea“. Ji įsikūrusi Kipre, o Saloniukuose 10 m. kurianti ir gaminanti draugiškus aplinkai produktus.. Joje kuriami produktai iš gyvų organizmų, tai yra iš medžiagų, kurias išskiria augalai ar vabzdžiai. Naudojant šiuos preparatus, skatinamas augalo ląstelių sustorėjimas, šaknų pailgėjimas, kalio ir lignino, antioksidacinių medžiagų fitoaleksinų ir polifenolių, padedančių augalo endogeninei gynybai, gamyba. Simbiotinis mikorizės ir rizosferos bakterijų veikimas skatina augalo savigynos sistemų aktyvavimą nuo pagrindinių patogenų: nematodų, fusarium, pythium, phytophthora, verticillium, rhizoctonia, sclerotinia, phoma, alternaria, stemphylium, erwinia, pseudomonas, dickeyathemichvry.

Įmonės „Koppert“ stende buvo galima pamatyti petri lėkštelėse arba mikroskopu įvairius naudinguosius vabzdžius, natūralius apdulkintojus, sukurtus mikrobinius produktus ir biostimuliatorius, kurie palaiko, saugo ir stiprina pasėlius ir yra cheminių pesticidų alternatyva. Juos naudojant, augalų sveikata gerinama ir ant žemės, ir po ja. „Koppert“ – šeimos įmonė, kuri siekia, kad natūrali augalų apsauga būtų prieinama augintojams ir ūkininkams visame pasaulyje.

Dalyvavo entomologai

Parodoje dalyvavo entomologų draugijos nariai, kurie atstovavo Amerikos entomologų draugiją. Ši draugija yra didžiausia organizacija pasaulyje, kuriedomisi vabzdžių mokslu. Įkurta 1889 m. turi daugiau nei 7000 narių, tarp jų mokslininkai, dėstytojai, firmų atstovai, tyrimų technikai, konsultantai, studentai.

Dėmesys daržovių skiepijimui

Visi esame girdėję apie įvairių medelių ar vaiskrūmių skiepijimą, o ar girdėjote apie daržovių skiepijimą? Jų skiepijimo istorija prasidėjo XVII a. Korėjoje. Tuomet skiepyti tik moliūgai. Ir tik XX a. antroje pusėje šis skiepijimo būdas pritaikytas arbūzams. Pomidorus korėjiečiai pradėjo skiepyti XX a. septintame dešimtmetyje. Patekęs į Europą, šis būdas dar labiau išpopuliarėjo. Šiuo metu jį galima pritaikyti skiepijant pomidorus, agurkus, paprikas, moliūgus. Parodoje, daržovių sodinukus, užaugintus naudojant skiepijimo metodą, pristatinėjo graikų firma „Kileler“. Ji veiklą pradėjo 2000 metais. Šiuo metu firmos šiltnamiuose užauginama iki 25000000 sodinukų per metus (agurkų, pomidorų, paprikų, arbūzų, moliūgų). Poskiepiams naudojami laukiniai ar hibridiniai augalai, kurie pasižymi galinga šaknų sistema, o įskiepis parenkamas pagal kliento pageidavimus. Kuo ypatingos skiepytos daržovės:

Augalas geriau aprūpinamas maisto medžiagomis, nes šaknys pasiima jas iš didesnio ploto.
Didesnis derlius, palyginti su augalais, užaugintais iš sėklos.
Reikia mažiau laistyti, nes galingos šaknys geriau apsirūpina drėgme.
Augalai geriau pakenčia temperatūrų svyravimą.
Skiepyti augalai atsparesni ligoms.
Skiepytų augalų ilgesnis vegetavimo laikas.

Pavyzdžiui įskiepijus dvigubo stiebo pomidorą, jį galima užauginti iki 2 m aukščio, tada pomidoras pradeda svirti ir augti žemyn, kur taip pat dar auginami žiedynai ir formuojamas derlius.

Augalų mitybos akcentai

Labai daug dėmesio skirta augalų mitybai. Trąšų sudėtis derinta pagal auginamą augalą, kur jis bus auginamas: po danga, natūraliame ar paruoštame grunte (substrate).

Graikijoje dirvožemis yra karbonatingas ir jo tirpalo reakcija yra šarminė (pH ≥ 8), katijonų sorbcinė geba didelė, todėl augalai negali pasisavinti maisto medžiagų. Tokiems dirvožemiams siūlomi įvairūs sieros produktai, kurie dirvožemio pH pusei metų parūgština iki 0,5–0,8 pH. Vėliau dirvožemis dėl buferingumo grįžta į ankstesnę būklę.

Parodoje pristatyta daug draugiškų aplinkai organinės kilmės produktų: organinės trąšos iš įvairios kilmės mėšlo, antrinės žaliavos, apdorotos atitinkamomis sąlygomis, biostimuliantai. Jie įvardijami ne kaip trąšos, o kaip augalų apsaugos produktai, kurie stiprina augalą ir didina jo atsparumą nepalankiems veiksniams.

Išskirtiniai mokymai moterims

Parodoje pristatyti mokymai moterims, norinčioms įsteigti verslą. „Moterys žemės ūkyje“ – tai programa, skirta visoms moterims, kurios dirba arba ketina profesionaliai dirbti žemės ūkio maisto produktų / žemės ūkio turizmo srityje. Dalyvavimas programoje ir prieiga prie skaitmeninio švietimo ir mentorystės platformų yra nemokama ir trunkanti 3 mėnesius. Mokymų tikslas – verslo steigimas ar plėtra žemės ūkio sektoriuje. Dalyvauti gali moterys iš visos Graikijos.

Programos tikslai

Įgyti reikalingų verslo įgūdžių sėkmingai taikyti šiuolaikinės žemės ūkio veiklos praktiką savo versle.
Plėsti galimybes gauti finansavimą, išmokti pritraukti lėšų, rengti ir pristatyti verslo planus.
Ugdyti skaitmeninius įgūdžius, kurie prisidės prie jų žemės ūkio įmonių populiarinimo.
Užmegzti ryšius, kad gauti paramą kiekviename žingsnyje.
Gauti įvertinimą už trijų įgūdžių ugdymą: kritinį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimą.

Populiarūs bepiločiai orlaiviai

Šiuo metu tokio tipo parodose dažni eksponatai yra technika, paremta išmaniosiomis ir tiksliosiomis technologijomis. Vieni tokių – bepiločiai orlaiviai (dronai), kurių pritaikymas žemės ūkyje vis dažnesnis. Šįkart parodos akcentas buvo dronai, gebantys atlikti naudmenų apdorojimo funkcijas, t. y. apsaugos priemonių purškimą, tręšimą skystomis ar biriomis trąšomis, sėją. Įspūdingu dyžiu pribloškiantys 2 m. ir daugiau skersmens rotoriniai dronai be jau standartinių galimybių – atlikti automatinius, iš anksto specialia programine įranga suplanuotus ir parengtus skrydžio ir purškimo planus, geba apdoroti nuo 2–4 iki 11–16 ha/1val. plotą. Tokiu būdu per dieną galima apdoroti iki 30–50 ha.Tipinis purškimo ruožas yra nuo 3–5 iki 5–10 m, priklausomai nuo drono pajėgumo ir skrydžio altitudės. Vieno skrydžio su įkrauta baterija ir pilnomis talpomis trukmė yra nuo 5–10 iki 15–20 min., priklausomai nuo drono dydžio ir jo pakrovos, kuri taip pat svyruoja nuo 5 iki 30 litrų, keliamosios galios. Paruoštų tokiems darbams dronų kilimo svoris yra nuo 24 iki 68 kg. Paprastai tokius dronus kelia ant 6–8 variklių / sraigtų besisukančios mentės.

Galima daryti išvadą, kad bepiločiai orlaiviai, gebantys atlikti purškimo, tręšimo ar sėjos funkcijas, tikslingiausiai gali būti ir yra panaudojami Balkanų ir Viduržemio jūros regionuose, kur ūkiai kalvotose, netgi kalnuotose vietovėse, todėl dirvos ir pasėlių apdorojimas įprasta žemės ūkio technika problematiškas, o kartais netgi neįmanomas.

Maloniai nustebino viename iš parodos dalyvių stendų išgirsta lietuvių kalba. Tai buvo inovatyvius pramoninių dronų sprendimus žemės ūkyje pristatanti graikų kompanija „IONOS“. Drauge su graikų dronų kūrėjais bendradarbiaujanti lietuvių inžinierių-konstruktorių komanda „Robotopia“ kuria ir siekia tobulinti žemės ūkyje naudojamus dronus aptarnaujančią antžeminę modulinę stotį. Tokioje stotyje būtų įmanoma automatiškai pakeisti drono modulius: baterijas, reikalingus įrangos modulius, papildyti į talpas naudojamų priemonių atsargas. Tai stotis gebėtų atlikti be žmogaus įsikišimo – visas procesas vyktų iš anksto suprogramavus komandas. Tokiu būdu visas numatytų dienos darbų planas dronais vyktų automatiškai.

Pagal komandiruotės ataskaitą parengė Jolanta Dalia Abarienė, LŽŪKT augalininkystės konsultantų ir specialistų nuotraukos