• Temos
• Augalininkystė

Papildomas žieminių kviečių tręšimas karbamidu gerina derliaus kokybę

Karolis Urba

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus augalininkystės paslaugų vadovas

2013-06-12

Nuolat didėjant gyventojų skaičiui, vis labiau jaučiamas maisto stygius. Maistinių ir pašarinių kviečių paklausa kiekvienais metais vis didėja, dėl to žieminiai kviečiai yra populiariausi duoniniai javai pasaulyje. Labiausiai kvietinių miltų maistines savybes nulemia baltymų kiekis ir sudėtis. Nuo to ir priklauso grūdų kaina. Norint užauginti geros kokybės kviečių derlių, reikia laikytis auginimo technologijos.

Vienas efektyviausių žieminių kviečių derliaus ir jo kokybės gerinimo būdų – per visą vegetacijos laikotarpį tinkamas azoto mitybos sąlygų sudarymas. Tačiau vien tik didinant azoto trąšų normas tikėtis gero rezultato nereikėtų. Norint gauti geresnį derlių, azoto trąšų normas patariama skaidyti į mažesnes, todėl tam turi įtakos papildomas tręšimas.

Jei atliekamas ne tik pagrindinis, bet ir papildomas tręšimas azotu per lapus, žieminių kviečių varpose susiformuoja daugiau grūdų, pagerėja jų maistinės, baltymingumo savybės, be to, tręšiant per lapus žymiai pagreitėja trąšų pasisavinimas. Kviečius papildomai tręšti azoto trąšomis patariama plaukėjimo pradžioje, nes šiuo metu sparčiai augant varpoms sunaudojama daugiausia maisto medžiagų.

Mokslininkai atliko tyrimus

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filiale mokslininkai atliko tyrimus. Siekta nustatyti kelis kartus per vegetaciją atlikto papildomo tręšimo per lapus karbamido tirpalu įtaka žieminių kviečių derliui ir jo kokybei. Lauko bandymai atlikti 2003–2005 metais. Jie įrengti keturiais pakartojimais. Žieminiai kviečiai Širvinta1 sėti su sėjamąja „Fiona”. Sėjos norma – 5 mln. ha-1 daigių sėklų. Kviečių priešsėlis – daugiametės žolės II n. m. Rudenį kviečiai netręšti. Tręšimo azotu schema:

1. N90 BBCH 23.
2. N90 BBCH 23, N21 BBCH 31.
3. N90 BBCH 23, N21 BBCH 31, N21 BBCH 51.
4. N90 BBCH 23, N21 BBCH 31, N21 BBCH 51, N21 BBCH 73.

Pavasarį, krūmijimosi tarpsniu, tręšta amonio salietra N90 (265 kg ha-1). Bamblėjimo (BBCH 31), plaukėjimo (BBCH 51), pieninės brandos (BBCH 73) pradžios tarpsniais tręšta per lapus karbamido tirpalu N21 (45 kg ha-1).

1 lentelė.Papildomo tręšimo karbamidu įtaka kviečių produktyvumui*

*Šaltinis: Vėžaičių bandymo stotis, 2004–2005

Analizuojant Vėžaičių bandymo stoties mokslininkų pateiktus duomenis matyti, kad žieminių kviečių pagrindinis tręšimas amonio salietra (2004 ir 2005 m. N90) ir papildomas tręšimas karbamido tirpalu bandymų pasėliuose padidino produktyvių stiebų skaičių 1 m² (2 lentelė). Pirmaisiais ir antraisiais tyrimų metais stambiausi grūdai (44,53 g ir 43,72 g) užaugo papildomai tręšiant karbamido tirpalu du kartus. Grūdų kiekiui varpose 2004 m. efektyviausias buvo vienkartinis papildomas tręšimas karbamido tirpalu bamblėjimo tarpsniu (29,0 vnt. varpoje), 2005 m. efektyvesni buvo du papildomi purškimai – bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais (24,88 vnt. varpoje), palyginus su papildomai netręštais laukeliais. Papildomai tręšiant karbamido tirpalu tris kartus, pastebėta grūdų skaičiaus mažėjimo tendencija tiek pirmaisiais, tiek antraisiais tyrimų metais, palyginus su laukeliais, papildomai tręštais vieną ir du kartus. Pirmaisiais ir antraisiais tyrimų metais didžiausias (5,18 t/ha-1 ir 5,11 ha-1) derlius gautas papildomai trešiant du kartus – BBCH 31 ir BBCH 51 tarpsniais. Didesnis produktyvių stiebų skaičius buvo papildomai patręšus 15 proc. karbamido tirpalu augalams esant bamblėjimo, plaukėjimo ir pieninės brandos tarpsnių. Gerėjant aprūpinimui maisto medžiagomis, nustatytas 1000 grūdų masės ir grūdų skaičius varpoje didėjimas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialo darbuotojai, įvertinę teigiamą papildomo tręšimo karbamidu įtaką žieminių kviečių produktyvumo rodikliams, ištyrė ir įtaką žieminių kviečių grūdų kokybiniams rodikliams, t. y. baltymų kiekiui, sedimentacijai, kritimo skaičiui sekundėmis ir šlapiajam glitimui.

2 lentelė.Papildomo tręšimo karbamidu įtaka kviečių grūdų kokybei*

*Šaltinis: Vėžaičių bandymo stotis, 2004

Kvietinių miltų kepamosios savybės įvertinamos pagal baltymų kiekį grūduose. Papildomai patręšus kviečius BBCH 51 (plaukėjimo tarpsniu) ir BBCH 73 (pieninės brandos tarpsniu), baltymų kiekis padidėjo, palyginus su vienkartiniu karbamido panaudojimu BBCH 31 (bamblėjimo tarpsniu). Sedimentacija, kritimo skaičius ir šlapiasis glitimas padidėjo papildomai tręšiant karbamidu BBCH 73 tarpsniu, palyginus su vienkartiniu papildomu tręšimu BBCH 31tarpsniu. Apibendrinus šiuos mokslininkų duomenis, papildomas tręšimas karbamidu gerino žieminių kviečių grūdų kokybę, lyginant su papildomai netręštais bandymų pasėliais. Apibendrinat mokslininkų atliktus tyrimus, galima daryti išvadą, kad papildomas žieminių kviečių tręšimas karbamidu per lapus skirtingais augalų augimo tarpsniais teigiamai veikia produktyvumo rodiklius ir gerina žieminių kviečių grūdų kokybę.

Norėdami gauti maksimalų derlių ir norimą grūdų kokybę optimaliausiomis sąnaudomis, nedarydami žalos gamtai, susisiekite su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantais Jūsų rajone. Jums pageidaujant, iš ūkio laukų jie paims ėminius dirvožemio cheminei sudėčiai nustatyti, parengs individualų tręšimo planą, patars kitais augalininkystės klausimais.

Straipsnis parengtas naudojantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo mokslininkų dr. Donato Končiaus ir dr. Reginos Repšienės atliktų tyrimų duomenimis.