Rugsėjo 18 d., trečiadienis | 24
Optimali žieminių kviečių sėja ir jos korekcija tręšiant mikroelementais
Modestas Stakvilevičius
LŽŪKT Marijampolės r. biuro jaunesnysis augalininkystės konsultantas
2024-08-05
Lietuvos statistikos departamento (2024 m.) duomenimis, žieminiais kviečiais užsėjami plotai kiekvienais metais yra didžiausi iš visų javų. Skelbiama, kad 2022 m. Lietuvoje žieminių kviečių buvo pasėta 845 tūkst. ha-1, o 2023 m. apsėtas 838,1 tūkst. ha-1 plotas. Ūkininkams siekiant užauginti ekonomiškai pelningą, kokybišką ir didžiausią kviečių derlių, ieškoma tikslingiausių variantų, kaip tai pasiekti.
Sėjos laiko, normos ir trūkstamų maisto medžiagų koregavimas yra veiksmingi būdai kviečių augintojams racionaliai naudoti šviesos ir šilumos išteklius bei suteikti medžiagas, kurių trūksta norint auginti stiprius daigus, užkirsti kelią žiemos ir pavasario šalnų žalai, vėlyvam išgulimui, priešlaikiniam senėjimui ir užtikrinti stabilų, didelį derlių.
Sėjos laikas ir derliaus nuėmimas priklauso nuo auginamų kviečių rūšies. Žieminių kviečių vegetacijos laikotarpis trunka nuo 190–210 d., tačiau aktyvi vegetacija skirstoma į du periodus, kurių trukmė priklauso nuo veislės bei meteorologinių sąlygų ypatumų. Rudens periodas yra 45–55 d., o pavasario / vasaros – 75–105 d. Kad sėkmingai praeitų jarovizacijos periodą, žieminiai kviečiai sėjami ankstyvą rudenį (rugsėjį ir spalį). Iki žiemos pradžios augalai spėja išdygti ir pakankamai išsivystyti. Žiemos mėnesiais žieminiai kviečiai išlieka vegetatyvinėje, ramybės būsenoje. Kai temperatūra pradeda kilti, jie atnaujina vegetaciją, pradeda augti ir pereina į reprodukcinį tarpsnį.
Mokslininkų nuomone, tinkamiausias žieminių kviečių sėjos laikas yra rugsėjo pirmoji pusė. Šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose sėją reikėtų pradėti rugsėjo 5–15 d., o Vidurio ir Pietų Lietuvoje – rugsėjo 10–25 d., agrotechninė sėjos trukmė – 10 d.
Kai priešsėliai netinkami, nepakankamai patręšta bei paruošta dirva – sėjos laiką reikia ankstinti. Pasėjus anksčiau, kviečiai gerai suželia, geriau žiemoja, mažiau bijo pavasarinių iškilnojimų ir išmirkimų. Tačiau sėja negali būti ir per daug ankstyva, nes peržėlę augalai, patekę po sniegu, neįšalus žemei, tęsia vegetaciją, dažniau yra pažeidžiami grybinių ligų ir žūva.
Vėliau sėjant, dažnai prasideda rudeniniai lietūs, blogai įsiterpia sėkla, dirvoje lieka gilios vėžės, o kartais pasėti iš vis neįmanoma. Visais atvejais žieminius kviečius rekomenduojama pasėti iki rugsėjo 25–30 dienos.
Dideliam (7–8 t ha-1) derlingumui gauti dažnai pakanka 550–600 produktyvių stiebų 1 m2. Lietuvoje rekomenduojama žieminių kviečių sėti po 4,5–5,5 mln. ha-1 sėklų arba 190–230 kg ha-1. Gerai patręštuose priemolio dirvožemiuose žieminių kviečių sėklos normą galima sumažinti, atskiroms Lietuvos zonoms yra rekomenduotinos skirtingos žieminių kviečių sėklos normos: Vidurio zonoje – 3,5–4,0 mln. ha-1, Vakarų – 4,0–4,5 mln. ha-1, Rytų – 4,5–5,0 mln. ha-1 daigių sėklų. Žieminiai kviečiai gerai sudygsta tik negiliai įterpti. Optimalus sėjos gylis turėtų būti 4–5 cm. Tada augalas lengviau atranda drėgmės, šaknų sistema formuojasi šiek tiek giliau, krūmijimosi mazgas formuojasi maždaug 2 cm gylyje. Toks augalas būna atsparesnis žiemojimui, nes krūmijimosi mazgas būna dirvoje.
M. Stakvilevičiaus nuotrauka.
Lietuvos klimatas ne kasmet palankus gausiam ir geros kokybės kviečių derliui, tad nuolat ieškoma būdų, kaip teisingai optimizuoti augalų mitybos procesą. Skystosios trąšos naudojamos skubiai koreguoti maisto medžiagų disbalansą. Tokiu būdu maisto elementai pasisavinami 5–20 kartų greičiau, lyginant su maisto medžiagų patekimų per šaknis. Šis metodas labai veiksmingas, kai augalai prastai auga ar kenčia nuo maisto medžiagų stygiaus, kuris dažnu atveju gali atsirasti dėl per ankstyvo ar vėlyvo sėjos laiko. Mikroelementais patręšus augalus, gaunamas didesnis ir geresnės kokybės derlius, augalai tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams, lengviau pakelia nepalankias sąlygas – šaltį, sausrą.
Moksliniai žieminių kviečių sėjos laiko ir tręšimo mikroelementais tyrimai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bandymų stotyje 2022–2023 m. atlikti tikslieji lauko bandymai ir laboratoriniai tyrimai „Sėjos laiko ir tręšimo mikroelementinėmis trąšomis įtaka žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybiniams parametrams“.
Sėjos laiko ir tręšimo mikroelementinėmis trąšomis įtakos žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybiniams parametrams tyrimas buvo įrengtas keturiais pakartojimais. Dviejų veiksnių eksperimente A veiksnys buvo – sėjos laikas: rugsėjo 6 d., rugsėjo 13 d., rugsėjo 20 d., rugsėjo 27 d., o B veiksnys – papildomas tręšimas: nenaudotos mikroelementinės trąšos (Kontrolė) ir atliktas tręšimas Mikroelementinėmis trąšomis (Mn – 0,3 kg ha-1, Cu – 0,05 kg ha-1, Zn – 0,2kg ha-1). Kviečiai mikroelementinėmis trąšomis tręšti du kartus – BBCH 30–31 ir BBCH 32–33 tarpsniais.
Žieminiai kviečiai sėti ACCORD „m-drill“ (Vokietija) sėjamąja. Į hektarą pasėta 4 mln. vnt. daigių sėklų. Sėjos gylis – 3,5 cm. Pasirinkta žieminių kviečių veislė „Skagen“, kuri auginta pagal VDU ŽŪA Bandymų stotyje taikomą technologiją: pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, žieminiai kviečiai (kovo 28 d.) tręšti amonio salietra (N56). Vėliau amonio salietra tręšta balandžio 13 d. – N68 ir gegužės 2 d. – N40.
Žieminių kviečių analizės atliktos visu vegetacijos laikotarpiu ir po derliaus nuėmimo. Preliminarios išvados:
- Žieminių kviečių pasėlio tankumas BBCH 25–30 tarpsniu svyravo nuo 994 iki 1340 vnt. m-2. Esmingai didžiausias tankumas nustatytas vėliausios sėjos pasėlyje. Vegetacijos eigoje dalis stiebų (43,5–55,5 %) redukavo. Kviečiams esant BBCH 71–78 tarpsnio daugiausiai produktyvių stiebų (596 vnt. m-2) nustatyta rugsėjo 27 d. pasėtame ir papildomai mikroelementinėmis trąšomis patręštame pasėlyje.
- Papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis turėjo tendenciją didinti NDGI (normalizuotos augmenijos žalumo skirtumo) indeksą, chlorofilo koncentraciją ir azoto kiekį visų sėjos laikų kviečiuose, ir jiems esant vamzdelėjimo‒plaukėjimo, ir žydėjimo‒grūdų vystymosi tarpsnių. Žydėjimo‒ grūdų vystymosi tarpsniais esmingai didžiausias NDGI indeksas (0,685), azoto kiekis (19,83 %) ir chlorofilo koncentracija (531,4) nustatytas vėlyviausios (rugsėjo 27 d.) sėjos mikroelementų trąšomis tręštame kviečių pasėlyje.
- Produktyviausias varpas subrandino ankstyvos (rugsėjo 6 d.) sėjos pasėlyje augę kviečiai. Nors papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis varpos ilgiui ir produktyvumui esminės įtakos neturėjo, bet esmingai daugiau grūdų (nuo 7 iki 13 vnt.) subrandino rugsėjo 13–27 d. pasėti ir mikroelementais patręšti kviečiai.
- Esmingai didžiausi baltymų (12,8 ir 13,0 %), šlapiojo glitimo (27,6 ir 27,9 %) kiekiai bei sedimentacijos rodiklis (46,0 ir 47,3 ml) nustatyti vėliausiai (rugsėjo 27 d.) pasėtų, o 1000 grūdų masė – ankščiausiai (rugsėjo 6 d.) pasėtų, tiek mikroelementinėmis trąšomis patręštų, tiek ir papildomai netręštų žieminių kviečių grūduose.
Esmingai didžiausias papildomai netręštų kviečių derlingumas nustatytas pasėjus rugsėjo 20 d. (9,9 t ha-1), esmingai mažiausias – rugsėjo 13 d. (9,0 t ha-1). Tręšimas mikroelementinėmis trąšomis didino kviečių derlingumą. Didžiausias derlingumo priedas nustatytas pasėjus rugsėjo 6 d. (0,4 t ha-1) ir 13 d. (0,3 t ha-1).
Apibendrinant galime teigti, kad gausiau krūmijasi anksčiausiai pasėti kviečiai. Daugiausia stiebų iki vegetacijos pabaigos taip pat redukuoja ankstyvos sėjos kviečiai, o redukcijos kiekiai būna mažesni kviečius patręšus mikroelementinėmis trąšomis.
Papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis didina NDGI indeksą, chlorofilo koncentraciją ir azoto kiekį kviečių lapuose, o esmingai didžiausi rodikliai nustatomi vėliausios sėjos kviečių pasėliuose.
Produktyviausias varpas dėl didesnės teigiamų temperatūrų sumos formuoja ankstyvos sėjos kviečiai, tačiau vėliau pasėti brandina geresnės kokybės grūdus dėl mažesnio maisto medžiagų nuostolio, kuris vyksta redukavus stiebams.
Mikroelementinės trąšos esmingai didino derlingumą, o didžiausias derlingumas nustatytas žieminius kviečius pasėjus rugsėjo 15–25 d., tai ir būtų optimalus žieminių kviečių sėjos laikas.
Žinoma, konkretus optimalus sėjos laikas pagal individualias ūkio sąlygas gali keistis priklausomai nuo dirvožemio fizikinių savybių ir turtingumo maisto medžiagomis, meteorologinių sąlygų, ūkio taikomų technologijų. Dėl to svarbu prieš sėją pasikonsultuoti su agronomu.
