Optimali sėklos norma

Juozas Zaturskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ūkio augalininkystės konsultantas

2011-12-06

Didėjanti konkurencija augalininkystės produktų gamybos rinkoje skatina žemdirbius optimizuoti žieminių kviečių auginimo technologijas ir mažinti auginimo išlaidas. Norint išlikti konkurencingiems rinkos sąlygomis, būtina diegti naujas pažangias auginimo technologijas, leidžiančias mažinti auginamų augalų savikainą ir tausoti gamtos išteklius.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiuolaikinės augalininkystės technologijas diegiantys ūkininkai turi gebėti įvertinti augalų būklę skirtingu augimo laikotarpiu ir priimti ekonomiškai efektyvius sprendimus, atsižvelgiant į ūkio dirvožemį, meteorologines sąlygas, turimą techniką.

Lietuvos sąlygomis augalininkystės verslą galima vadinti sėkmingu, jei jo veiklos rentabilumas didesnis kaip 50 procentų. Jį galima padidinti mažinant auginimo sąnaudas, t. y. optimizuojant žemės dirbimą, racionaliai naudojant augalų apsaugos priemones, trąšas ir sėklas, optimizuojant derliaus nuėmimą ir realizavimą.

Sėta skirtinga sėklos norma

Suformuoti reikiamo tankumo pasėlius, kurie esamomis sąlygomis užtikrintų maksimalų aukščiausios kokybės derlių, yra gana sudėtingas uždavinys. Sunku prognozuoti, koks bus išsėtų sėklų lauko daigumas, krūmijimosi intensyvumas, kaip pasėlis žiemos. Visus šiuos veiksnius dar lemia priešsėlis, dirvos paruošimas ir tręšimas, sėjai pasirinkta veislė, sėklos paruošimas, sėjos laikas ir gylis, laiku ir tinkamai panaudoti pesticidai.

Atskiroms Lietuvos zonoms yra rekomenduotinos skirtingos žieminių kviečių sėklos normos: Vidurio zonoje – 4,0–4,5 mln./ha, Vakarų – 4,5–5,0 mln./ha, Rytų – 5,0–5,5 mln./ha daigių sėklų. Tiek žieminių ir vasarinių kviečių, tiek vasarinių miežių didesnės sėklos normos yra rekomenduotinos šalies Rytų ir Vakarų zonose, kur vyrauja mažesnio našumo dirvos ir sąlygos augalams gerai išsikrūmyti yra prastesnės. Skirtingų augalų veislių sėklos norma taip pat gali skirtis, priklausomai nuo jų gebėjimo krūmytis. Kad susiformuotų optimalus pasėlio tankis, didelę įtaką turi sėjos laikas. Suvėlintus sėją, ir žieminiai, ir vasariniai javai mažiau krūmijasi, gali susiformuoti per retas pasėlis, todėl sėklos norma turėtų būti padidinta.

Mindaugo Makausko ūkyje (Vėžaičių kaime, Kelmės rajone) 2010 m. rudenį 37,85 ha žieminių kviečių pasėlyje įrengtas bandymas. Jį vykdė LŽŪKT konsultantai pagal projektą „Integruota augalų apsauga“ Nr. 1PM-PV-09-1-001406, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. Bandymu siekta pademonstruoti, kokią įtaką optimaliam žieminių kviečių pasėlio tankiui suformuoti turi skirtinga sėklos norma. Bandymo metodiką parengė ir konsultavo LAMMC filialo Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irena Gaurilčikienė.

Parodomajam bandymui plotas parinktas priemolio dirvožemyje po žieminių rapsų priešsėlio. Dirva įdirbta tradiciškai – suarta. Prieš sėją patręšta mineralinėmis trąšomis (po 200 kg/ha NPK 16-16-16). Zenta veislės žieminiai kviečiai pasėti 2010 m. rugsėjo 13 dieną. Sėti iš ŽŪB „Kerkasiai“ pirkti beicuoti grūdai, kurių 1000-čio vnt. masės svoris – 40 g, daigumas – 96 procentai. Sėta sėjamąja „Amazone“ su kombinuota freza.

Pavasarį, augalų vegetacijos pradžioje, pasėlis papildomai patręštas. Per augalų vegetaciją buvo naudojamos azotinės ir makrotrąšos (1 lentelė).

1 lentelė. Žieminių kviečių vegetacijos metu naudotos trąšos

Įrengti trys bandymo variantai, kiekvienas po 0,90 ha, kuriuose išsėtas skirtingas žieminių kviečių kiekis:

1 variantas – 3,5 mln./ha daigių sėklų;
2 variantas – 4,5 mln./ha daigių sėklų;
3 variantas – 5,5 mln./ha daigių sėklų.

Įtakos turėjo oro sąlygos

Po lietingo 2010 metų rudens prasidėjo šalta žiema. Dėl sausio mėnesį vyravusios teigiamos temperatūros labai sumažėjo sniego danga, o kai kuriose vietose sniegas visiškai ištirpo, neliko įšalo. Žieminiai kviečiai pradėjo auginti naujas šakneles. Vasario mėnesį prasidėję šalčiai (iki -20 oC ir daugiau) labai pakenkė žiemkenčiams. Po permainingos žiemos ir ilgai užsitęsus šalčiams, žiemkenčių pasėliai išretėjo. Skaičiuojama, kad žuvo arba iš dalies reikėjo atsėti per 50 proc. žieminių javų pasėlių.

Žieminių kviečių pasėlis, kuriame buvo atliekamas bandymas, kai kuriose vietose buvo labai išretėjęs arba net ploteliais žuvęs, bet dauguma augalų gerai peržiemojo. Planuota kai kuriuos plotelius atsėti, bet įvertinus realią padėtį nutarta palikti pasėlį tokį, koks yra. Kadangi augalai visuose variantuose išretėjo gana vienodai (2 lentelė), bandymas tęstas.

2 lentelė. Žieminių kviečių pasėlio tankumas rudenį ir pavasarį bei produktyvių stiebų skaičius ir derlius

Optimalus žieminių kviečių pasėlio tankis yra 450–550 produktyvių stiebų 1 kv. m. Bandymo lauke gerokai po žiemos išretėjęs ir nuo pavasarinio pelėsio nukentėjęs pasėlis krūmijosi silpnokai ir net didžiausia sėklos norma sėtame plote nepasiekė pakankamo tankio. Iš pasėlyje, kurio tankis 286–311 produktyvių stiebų 1 kv. m tikėtis gero derliaus neverta.

Kad pasėlio tankis yra itin svarbus geram derliui byloja ir šio bandymo rezultatai. Rugpjūčio 6 d. imant derlių, grūdai buvo 15 proc. drėgnumo. Sėjus mažiausią (3,5 mln. daigių sėklų) normą, kuri laikoma atskaitos tašku, gautas mažiausias derlius – po 2,367 t/ha. Sėjus 4,5 mln. daigių sėklų, gauta 2,7 t/ha, tai yra 0,333 t/ha, arba 14,07 proc. didesnis derlius. Sėjus 5,5 mln. daigių sėklų, gautas 3,467 t/ha derlius, o tai yra 1,1 t/ha, arba 46,47 proc. didesnis derliaus priedas.

Vienų metų bandymas po permainingos ir šaltos žiemos realiai neatspindėjo esamos padėties ir norimo gauti rezultato. Ūkininkas šiemet planuoja pirkti geriau žiemos šalčiams atsparią žieminių kviečių veislę ir savo iniciatyva tęsti skirtingos sėklos normų bandymą. Nuėmus kitų metų derlių, bus galima palyginti rezultatus.