NUTRI-CHECK NET veikla – geresniam pasėlių maisto medžiagų prieinamumui

Rimas Magyla

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vadovas

2024-07-31

Visoje Europoje susiduriama su neišvengiamais iššūkiais, susijusiais su pasėlių produktyvumo didinimu, mažinant sintetinių trąšų naudojimą bei maisto medžiagų nuostolius. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba dalyvauja projekte, kuriuo siekiama sukurti savarankišką, tematinį tinklą „NUTRI-CHECK NET“, kuris visoje Europoje skatintų ūkių lygmeniu optimizuoti maisto medžiagų naudojimą ir kontrolę augalų tręšimo technologijoje bei didinti pasėlių mitybos tikslumą. Įgyvendinant projektą, taip pat svarbu inventorizuoti ir susisteminti įrankius, naudojamus Europoje, priimant pasėlių mitybos sprendimus.

Bene svarbiausia projekto „NUTRI-CHECK“ veikla – bendradarbiavimas su ūkininkais, naudojančiais įvairius tręšimo metodus bei įrankius, siekiant kartu rasti optimaliausius sprendimus augalų mitybos klausimais, keistis gerąja praktika bei žiniomis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„NUTRI-CHECK“ projekte dalyvauja mokslo ir konsultavimo organizacijos iš 9 šalių:

Maisto ir žemės ūkio mokslinių tyrimų ir švietimo įstaiga TEAGASC, Airija;
Nepriklausoma žemės ūkio ir aplinkosaugos, politikos konsultacijų ir mokslinių tyrimų bei plėtros paslaugų įmonė ADAS, Jungtinė Karalystė;
Nepriklausoma konsultacinė organizacija DELPHY, Nyderlandai;
Nepriklausoma mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrovė „SEGES Innovation“, Danija;
Taikomųjų tyrimų institutas, ARVALIS, Prancūzija;
Žemės ūkio maisto produktų, žemės ūkio ir miškininkystės konsultavimo įmonė CONSULAI, Portugalija;
Atėnų žemės ūkio universitetas, AUA, Graikija;
Žemės ūkio konsultavimo centras Brwinów (CDR), Lenkija;
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras, Lietuva;
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuva.

Devyniose šalyse suburtos 26 ūkininkų grupės. Ūkininkaudami augalininkystės ūkiuose, jie dalinasi patirtimi pasėlių mitybos klausimais, diskutuoja apie kylančius iššūkius bei galimybes gerinti maisto medžiagų naudojimą ūkiuose. Konkrečiuose grupių narių ūkiuose vertinami metodai bei įrankiai, kurie lemia pasėlių mitybos efektyvumą. Gauta patirtis iš devynių Europos šalių leis identifikuoti optimalius augalų mitybos metodus bei priemones.

Lietuvoje suburtos dvi ūkininkų grupės

Lietuvoje suburtos dvi augalų mitybos patirtimi besidalijančios ūkininkų grupės – Kėdainių ir Raseinių rajonuose.

Ūkininkų naudojami augalų mitybos valdymo metodai ir jų taikymo prioritetai įvairūs, atspindintys ir kituose rajonuose ūkininkaujančių taikomus metodus.

Dalis ūkininkų augalų mitybą ūkiuose planuoja taikydami mokslines, praktines rekomendacijas – maisto medžiagų (NPK) kiekius pagal rekomenduojamas normas 1 tonai produkcijos išauginti.

Kiti tiriasi dirvožemį (judriuosius fosforo ir kalio kiekius) bei koreguoja rekomenduojamus maisto medžiagų kiekius auginamiems augalams pagal dirvožemyje esančias maisto medžiagų atsargas.

Vis labiau pagreitį įgauna augalų tręšimas pagal kintamas maisto medžiagų normas, trąšas atiduodant skirtingomis normomis skirtingose lauko vietose.

Iššūkis ūkininkams kyla aprūpinant augalus azotu – atsižvelgiant į tręšimo laiką, normas, taip pat į naudojamus tręšimo planavimo metodus: dirvožemio mineralinio azoto tyrimas, N sensorių ar palydovinių nuotraukų duomenų naudojimas.

Pasėlių mitybos strategijos sprendimai lemia ir tai, kokiose žemėse ūkininkaujama: rūgštesniuose dirvožemiuose aktualus maisto medžiagų prieinamumo augalams gerinimo metodas – kalkinimas, siekiant sureguliuoti dirvožemio pH, bei organinių trąšų naudojimas, siekiant mažinti mineralinių trąšų poreikį. Apie šiuos augalų mitybos klausimus diskutuota ūkininkų grupių susitikimuose augalų vegetacijos metu.

Maisto medžiagų tyrimas galutinėje produkcijoje – derliuje

Ūkininkams aktualu, kiek jų naudojami tręšimo metodai ar priemonės turi įtakos maisto medžiagų panaudojimo efektyvumui. Vienas iš metodų, leidžiančių įvertinti naudojamų maisto medžiagų panaudojimo augalams efektyvumą – šių medžiagų (NPK) tyrimas galutinėje produkcijoje – derliuje. Todėl ir Kėdainių, ir Raseinių rajonų grupėse ši idėja – ūkiuose naudojamų tręšimo metodų efektyvumo vertinimas, lyginant įneštus maisto medžiagų kiekius su derliuje sukauptais maisto medžiagų kiekiais – sulaukė susidomėjimo.

Siekiant tai išsiaiškinti, 11-oje ūkių, taikančių skirtingus maisto medžiagų valdymo metodus bei priemones, bus ištirti maisto medžiagų kiekiai galutinėje produkcijoje ir palyginti su trąšomis įneštais kiekiais bei dirvožemio tyrimų rezultatais. Planuojami žieminių kviečių, kukurūzų bei bulvių tyrimai. Rezultatų dar reikia palaukti. Aprimus darbų laukuose įkarščiui, ūkininkų grupėse bus įdomu gautus rezultatus aptarti ir pasidalinti su kitais.

Rimas Magyla,
LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas