Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Neariminė žemdirbystė: kokios investicijos tinkamiausios finansuoti?
2021-09-20
© Asociatyvi nuotrauka, LŽŪKT
Aplinkos apsaugos Modernizavimo fondas 8 mln. eurų numato skirti neariminei žemdirbystei. Rokiškio rajone susitikę Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos bei Žemės ūkio ministerijos atstovai diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) kvietimu Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Rimšionių kaime lankėsi Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, ministro Kęstučio Navicko patarėja Kristina Simonaitytė, ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius ir vyriausiasis specialistas Rimantas Krasuckis. Susitikti su žemdirbiais atvyko ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa. Asociacijai susitikime atstovavo Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Pakruojo ir Anykščių rajonų žemdirbiai.
Neariminei žemdirbystei numatyti 8 mln. eurų
Aplinkos apsaugos Modernizavimo fondo, suformuoto energetinio efektyvumo didinimui, lėšas planuojama skirstyti pagal aštuonias kryptis. Viena fondo paramos sričių – žemės ūkis, kuris irgi yra įpareigotas gerinti klimato raidos rodiklius – mažinti anglies dvideginio emisiją.
Jau šiais metais Fondo lėšomis Lietuvos biudžetą turėtų papildyti per 60 mln. eurų, kurių 8 mln. numatyti neariminei žemdirbystei. LNTŽA bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai ir diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.
Jau praėjusių metų spalį Ukmergėje vykusiame dviejų asociacijų – LNTŽA ir Lietuvos grūdų augintojų – susitikime buvo apsispręsta: neariminės tausojamosios žemdirbystės sąvoka apima tiesioginę (No-till) ir juostinę (Strip-till) sėją bei žemės skutimą iki 8 cm, o gilesnis skutimas laikomas tradiciniu žemės arimu.
Šiuo metu LNTŽA siekia, kad Modernizavimo fondo neariminei žemdirbystei numatytos lėšos būtų skirtos No–till tiesioginės sėjos principu dirbantiesiems žemę, o paramos intensyvumas siektų 70 proc.
Iki susitikimo su Asociacijos nariais ŽŪM nuostata buvo tokia: žemdirbystės principų paramos sąmatinė vertė turėtų siekti apie 200 tūkst. eurų, intensyvumas – 40 proc. neišskiriant No-till ir Strip-till sekėjų.
Kokios investicijos tinkamiausios finansuoti?
Vyriausybės ir LNTŽA atstovai sutaria: parama bus skirta tik sėjos padargams įsigyti – lėšų nenumatoma traktoriams ar kombainams. Asociacijos narių įsitikinimu, ūkininkas, projekto lėšomis įsigijęs tiesioginę sėjamąją, po penkerių metų nepuls jo parduoti, koks buvo ne vienas traktoriaus ar kombaino pardavimo atvejis. Žaliojo kurso sekėjams, žinoma, svarbu, kad parama padėtų pasiekti keliamus tvaraus ūkininkavimo reikalavimus. Vyriausybės tikslas – didinti norinčiųjų vystyti neariminę žemdirbystę skaičių, todėl norėta išsiaiškinti, kas labiausiai atitiktų meškerę posakyje „Neduok žuvies, o išmokyk žvejoti.“ Esminės diskusijos ir kilo dėl to, kokias Fondo rėmimo investicijas finansuoti būtų tinkamiausia.
Visą tausojamosios žemdirbystės padargų komplektą sudaro tiesioginė sėjamoji, be kurios neįmanoma neariminės tausojamosios žemdirbystės pradžia, ražieninės akėčios, išmanusis tręštuvas bei purkštuvas. Fondas, žinoma, nefinansuos visos grandinės, tad šiandien labai svarbu įvertinti, kas ūkyje labiausiai mažintų kuro sąnaudas, kokių padargų reikia labiausiai: svarbiau sėjamoji, varpų šukuotuvė, tręštuvas, kokia sėjamoji – kelių ar keliolikos metrų – reikalingesnė? Be to, kas taps prioritetu skirstant lėšas – dideli ar maži ūkiai; ką labiau derėtų remti – pastangas plėsti padargų įvairovę ar skatinti siekius modernizuoti jau turimą techniką?
Iškilo ir išdirbio mechanizmo klausimas. Ar pavyks suderinti mažo ir didelio ūkio pajėgumo galimybes?
Vertinimo lentelėje gali atsirasti ir naujų punktų
Net vertinta, ar paraiškai pridės balų tai, kad jos teikėjas – Asociacijos narys. Anot kupiškėno ūkininko Nerijaus Uldukio, perspektyvoje derėtų įvertinti ilgalaikes pastangas gerinant šalies dirvožemį, mažinant CO2 emisiją. Tokiam siūlymui pritarė ir nepriklausomas konsultantas, agronomas Tautvydas Beinoras.
„Neariminė žemdirbystė reikalauja didžiulės patirties, daugybės žinių. Balų reikia pridėti tam, kuris jau žino, kokios technikos jam reikia ir kur ją naudos. Toks žinojimas ateina per ilgą laiką, o patirtį turintys neariminės žemdirbystės atstovai ir tegali tapti šaukliais, kitus raginančiais plėtoti tausojančiąją žemdirbystę“, – sakė T. Beinoras.
Kol kas Fondo paramos prioritetai – jaunieji ūkininkai ir kooperatyvai. ŽŪM atstovai vis dėlto pritarė tam, kad investicijos neišsprendžia reikalų, jei nėra kompetencijos, tad projektų vertinimo balų lentelėje gali atsirasti naujų punktų.
Už kiekvieną tvarios žemdirbystės hektarą – išmoka?
Rengiantieji paramos teikimo sąlygas, be abejo, turės įvertinti ir tai, kad neariminės žemdirbystės pradininkai kelerius metus skaičiuoja derliaus nuostolius, kad tvarus žemės ūkis iš esmės kuriamas ūkininko investicijomis. „Tai prabangi ūkininkavimo forma, reikalaujanti labai specifinės įrangos ir technikos“, – sakė LNTŽA pirmininkas J. Venslovas.
Anot pakruojiškio, UAB „Alfa Agro“ vadovo, Virginijaus Beinoro, Vyriausybė irgi turi suvokti galutinio tikslo esmę ir principus, skatinti siekiančiuosius emisijos mažinimo. Neariminė žemdirbystė nėra vien traktorius ar sėjamoji. Tai visa sistema, paremta minimaliu dirvos judinimu, maksimaliu dirvos paviršiaus padengimu augančiais augalais ir jų liekanomis, maksimalia bioįvairove dirvos paviršiuje bei pačioje dirvoje. Koks dirvožemis yra geras ir kaip jis padaromas geru? Tai lemia žemės įdirbimas ir technika, tręšimas ir sėjomaina.
LNTŽA pirmininko J. Venslovo teigimu, neariminės žemdirbystės atstovai sutinka dar labiau mažinti trąšų kiekį, betgi pagaliau turi būti nustatytas ir to kieko panaudojimo atskaitos taškas.
Būtina vertinti, kiek ūkininko padaryta, kad atitiktų šiandieninius klimato raidos reikalavimus? V. Beinoras ir siūlė perspektyvoje suformuoti žemės derlingumo siekio paketą, nustatant CO2 emisijos lygį hektare ir už kiekvieną tvarios žemdirbystės hektarą mokėti išmoką – tai leistų tvarios žemdirbystės sekėjui nusipirkti techniką tokią, kokios reikia, apsaugotų nuo pagundos Fondo paramos prašyti tiems, kurie padargą naudos tradicinėje žemdirbystėje.
Neariminės žemdirbystės ūkininkai norago neatsiprašinėja
Vos prieš kelerius metus niekas Lietuvoje negalėjo įvardinti, kiek ūkininkų vysto neariminę žemdirbystę, kokie plotai apdirbami vadovaujantis būtent tokia ūkininkavimo filosofija. Jos atstovai padarė daug visuomeninio darbo, kad CO2 emisiją mažinantis ūkininkavimo būdas būtų pastebėtas, be to, įvertintas už deramą paramą valstybei siekti geresnių klimato raidos rodiklių. Šiandien ūkininkai jau kalba apie tai, kam reikalingas penkerių metų projektinis laikotarpis: negi manoma, kad jam pasibaigus tausojamosios žemdirbystės atstovai vėl ims arti savo laukus?
Pavyzdžiu tapo susitikimo dalyvių aplankyti LNTŽA pirmininko, Kalvių km. ūkininko J. Venslovo pasėlių laukai. Jau septynerius metus šiuo principu dirbantis ūkininkas neatsiprašinėja norago ir rodė gražius tarpinių kultūrų plotus, puikų žiemkenčių lauką, žaliuojantį net sunkioje molingoje dirvoje.
Dar laukia ne vienas LNTŽA ir Vyriausybės atstovų susitikimas, abipusiai siūlymai, kaip paskirstyti 8 mln. eurų didinant neariminės žemdirbystės efektyvumą ir tokio ūkininkavimo sekėjų skaičių.
Pagal Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos informaciją
