© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Pastarųjų metų neprognozuojamos ir ne itin palankios žiemos vis dažniau pridaro nuostolių žieminių javų augintojams, todėl ruošiantis šiųmetei sėjai ūkininkai turi apgalvoti nemažai svarbių veiksnių.
Besiruošiantieji sėti žieminius javus turėtų rinktis velėninius karbonatinius bei velėninius jaurinius vidutinio sunkumo priemolius. Dirvos neturi būti rūgščios – sėjant žieminius miežius ir kviečius – pH 6–7. Rugiai ir kvietrugiai pakenčia rūgštesnę terpę, bet tai nenaudinga trąšų atžvilgiu. Jei dirvos pH 6,5 – trąšų pasisavinimas būna optimalus, jei netrukdo kiti veiksniai, pavyzdžiui, sausros, užmirkimai ir k.t.
Priešsėlis sėjant žiemkenčius turi didelę reikšmę. Po tinkamų priešsėlių, pavyzdžiui – žirnių, liucernų, vikių – gaunami nemaži derliaus priedai bei sutaupoma azoto trąšų atžvilgiu. Renkantis sėklos normą, patariama atkreipti dėmesį į gamtines sąlygas, sėjos laiką, tręšimą, zoną, kurioje ūkininkaujama, sėklos būklę.
Vienas svarbiausių aspektų planuojant tręšimą – būtina numatyti norimo gauti derliaus kiekį bei apskaičiuoti, kokių medžiagų dirvožemyje likę iš priešsėlio.
Žemės ūkio augalų derliaus (pagrindinės ir šalutinės produkcijos) maisto medžiagų įsisavinimas, kg t-1
Žieminių kviečių veislė Magnifik
Galima teigti, kad nusprendus sėti žiemkenčius, svarbiausia pasirinkti tinkamiausią veislę. Kaip rodo ūkininkavimo praktika – veislė turi būti atspari mūsų nepalankioms žiemoms. Dažnas ūkininkas sutiks, kad žieminių kviečių veislė Magnifik įrodė savo vertę. Ši veislė priskiriama prie pašarinių, bet yra ne vienas ūkininkas, kuris išaugino I–II klasės grūdus.
SW Magnifik – sukurta Švedijoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2009–2011 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT skyriuose. Tyrimo metais gautas vidutinis 7,81 t/ha1 grūdų derlius. Didžiausias derlius išaugintas 2009 m. Kauno AVT skyriuje – 10,31 t ha1.
Grūdai smulkūs, 1000 vnt. vidutinė masė – 40,33 g. Laboratorijoje įvertinus SW Magnifik veislės kviečių kokybę, buvo nustatytas: vidutinis baltymų kiekis – 13,0 proc., sedimentacija – 47,9 ml, kritimo skaičius – 276,9 s, vidutinė hektolitro masė – 80,5 kg hl1. Jie atitiko šiuo metu I-os klasės kviečiams taikomus supirkimo ir tiekimo reikalavimus. Glitimo ir krakmolo kiekis svyravo atitinkamai nuo 21,0–31,9 proc. ir 64,8–72,5 proc.
Šios veislės žemės ūkio augalai 2009–2010 ir 2010–2011 m. žiemomis peržiemojo, žuvo tik Pasvalio AVT skyriuje. SW Magnifik veislės žieminiai kviečiai kituose AVT skyriuose buvo įvertinti teigiamai – vidutinis žemkentiškumo balas – 7,7. Šių žemės ūkio augalų vidutinis aukštis siekia 90,9 cm, jie 2,2 cm aukštesni už standartinių veislių kviečius, be to, jie atsparesni išgulimui. Per tyrimo laikotarpį vidutinis atsparumo išgulimui balas buvo – 8,5. SW Magnifik veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 202 dienos (skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki grūdų vaškinės brandos) ir yra tokios pat trukmės kaip ir standartinės Zentos veislės augalų.
Tyrimo laikotarpiu SW Magnifik veislės kviečius 2010 m. Plungės AVT skyriuje pažeidė lapų septoriozė (iki 25 proc.), o Utenos AVT skyriuje – kviečių dryžligė (iki 50 proc.). Kitais tyrimo metais augalų, pažeistų ligų, buvo nedaug – jų kiekis neviršijo 10 proc.
Žieminių kviečių veislė Skagen
Žieminių kviečių veislė Skagen, sukurta Danijoje, taip pat vertinama puikiai. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas geras grūdų derlius. Vidutiniškai prikulta 9,32 t/ha1 grūdų – 0,55 t/ha1 (6,3 proc.) daugiau už standartinių kviečių veislių vidutinį derlingumą. Didžiausias šios veislės derlius – 12,29 t/ ha1 gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje.
Grūdai stambūs, 1000 vnt. vidutinis svoris – 47,60 g. Ištyrus skirtingose AVT stotyse išaugintų grūdų kokybę, nustatyta: baltymų 9,3–13,7 proc., glitimo 16,2–27,2 proc., krakmolo 64,8–73,3 proc., o sedimentacija svyravo nuo 22 iki 64 ml. Iš šių kviečių grūdų pagaminti miltai turi savybių, tinkamų kepiniams.
Skagen veislės kviečiai – labai ištvermingi, puikiai peržiemoja, tačiau yra tik vidutiniškai atsparūs išgulimui. Jų ištvermingumas nepalankioms žiemojimo sąlygoms įvertintas net 8,8 balo, o atsparumas išgulimui – 7,8 balo. Augalai palyginti neaukšti, jų vidutinis aukštis 92 cm. Šios veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 203 dienos. Atskirais tyrimo metais, dalį Skagen veislės kviečių pažeidė miltligė (5–20 proc.), lapų ir varpų septoriozė (2–40 proc.), dryžligė (3–10 proc.).
Ūkininkas, kiekvienais metais sėdamas žiemkenčius, turi savo išgrynintą technologiją, išbandytą veislę. Pavyzdžiui, dažnas žemdirbys sėja Zentos veislės kviečius ir tikrai nenusivylė, tačiau rekomenduojama išbandyti ir naujas veisles, pradžioj, kad ir nedideliuose plotuose.