Sausio 22 d., šeštadienis | 22

Mokslas: alternatyvių trąšų įtaka augalų produktyvumui ir dirvožemiui

Laura Stumbrytė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultantė
2022-01-06

Europoje žemės ūkio augalams tręšti vis dažniau naudojamos organinės ir mineralinės trąšos, užtikrinančios augalų mitybą bei reguliuojančios mikrobiologinius ir biocheminius procesus dirvožemyje. Kad tuo įsitikintume, atlikome tyrimą, kuriuo siekta įvertinti organinių trąšų iš mėsos ir kaulų miltų su biologiniais preparatais poveikį augalams ir dirvožemiui.

Rinkoje be įprastinių trąšų atsiranda naujų produktų, kurie orientuoti į augale natūraliai vykstančius procesus bei žiedinę ekonomiką. Atliekami įvairūs tręšimo tyrimai su trąšomis iš mėsos ir kaulų miltų bei jų ir biologinių preparatų deriniu. Trąšos yra visiškai natūralios bei turi didelius kiekius organinių medžiagų, kuriomis augalai aprūpinami reikalingomis maisto medžiagomis, pagerinama dirvožemio struktūra, suaktyvinama mikroorganizmų veikla, palaikomas humuso kiekis. Trąšų veikimo kryptis ir trukmė labai priklauso nuo jų formos, normų, tręšimo laiko, auginamų augalų, maisto medžiagų santykio, fizikinių ir cheminių dirvožemio savybių. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad mėsos ir kaulų miltai gali būti alternatyvus maistinių medžiagų šaltinis mineralinėms azoto ir fosforo trąšoms.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Organinės trąšos iš mėsos ir kaulų miltų

Mėsos ir kaulų miltai yra granuliuojami, todėl jas patogu barstyti laukuose, soduose ar šiltnamiuose. Gamybos metu visos naudojamos organinės medžiagos yra suspaudžiamos į patvarias granules. Jos turi 3–5 kartus mažiau susidariusio vandens, o sausųjų medžiagų kiekis sudaro 80–93 proc. Dirvoje išbarstytos granulės pirmiausiai sudrėksta, vėliau nuo drėgmės suyra ir išskiria maisto medžiagas.

Kokia biologinių preparatų nauda?

Visų biologinių preparatų bei biologinės kilmės trąšų naudojimas didina fotosintezės ir medžiagų apykaitos procesų intensyvumą, o svarbiausia – augalai tampa atsparesni nepalankioms augimo sąlygoms. Biologinių preparatų sudėtyje gali būti amino ir humino rūgščių, biologiškai aktyvių medžiagų, mikroorganizmų, fermentų, o taip pat makro- ir mikroelementų. Jie yra gaminami iš įvairių natūralių žaliavų.

Biologinius preparatus galima naudoti beveik visiems Lietuvoje auginamiems žemės ūkio augalams. Trąšų gamintojai rekomenduoja šiuos preparatus naudoti kartu su kitomis sintetinėmis ar organinėmis trąšomis ir taip mažinti mineralinių trąšų kiekius. Biologinės kilmės trąšos stimuliuoja augalų augimą, skatina natūralius azoto fiksavimo procesus bei padeda ištirpti fosforui. Mikroorganizmai, kurie yra biologinėse trąšose, kaupia organines medžiagas, esančias dirvožemyje, ir atkuria natūralų dirvožemio maistinių medžiagų ciklą.

Atliktas tyrimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2021 m. bandymų stoties Dirvožemio ir pasėlių ekologijos laboratorijoje vykdytas eksperimentas, kuriuo siekta įvertinti organinių trąšų iš mėsos ir kaulų miltų su biologiniais preparatais poveikį augalams ir dirvožemiui. Eksperimentas atliktas dirvožemyje su kininiai kopūstai ir be jų.

Kininiai kopūstai pasėti 2021 m. sausio 7 d. Tyrimas suskirstytas į du etapus: iki mėnesio – iki vasario 8 d., ir daugiau kaip dviejų mėnesių – iki kovo 15 d. Į vazonėlius sėta po 3 sėklas. Kartu su sėkla įterptos kaulų ir mėsos granulės (20 g). Granulės buvo neapdorotos arba apdorotos biopreparatais Bio1 (humusinga dirva, 15 ml) ir Bio2 (intensyvus kompostavimas, 15 ml).

Į granuliuotų trąšų sudėtį įėjo min. 8 proc. azoto, min. 14 proc. fosforo pentoksido (P2O5), min. 1 proc. kalio oksido (K2O), 14 proc. kalcio oksido (CaO), 39 proc. organinės anglies (Corg), pH 6,5. Sudėtyje nebuvo jokių sintetinių ar mineralinių priedų.

Kininiai kopūstai po antrojo etapo (autorės nuotr.)

Atlikus stebėjimus, didžiausias augalo aukštis išmatuotas po pirmojo etapo tik granulėmis tręštuose augaluose (12,1 cm). Išanalizavus kininių kopūstų biometrinius rodiklius nustatyta, jog didžiausias augalo šaknies kaklelio skersmuo (1,8 mm) buvo po antrojo etapo – vazonuose, kur granulės apdorotos Bio1. Didžiausia antžeminė masė taip pat buvo po antrojo etapo – augaluose su mėsos ir kaulų granulėmis be biopreparatų (4,3 g). Vidutinis lapo plotas bei šaknų plotas ypač skyrėsi tik po pirmojo etapo: didžiausias vidutiniškai lapo plotas buvo neapdorotomis granulėmis tręštame variante (11,4 cm2), o šaknų plotas vazonuose, kur granulės buvo apdorotos Bio2 – 124,5 mm2. Lapų sausųjų medžiagų kiekis didžiausias gavosi po pirmojo etapo, kai granulės buvo apdorotos Bio2 (26,3 proc.). Druskos kiekis po antrojo etapo didžiausias buvo vazonuose, kur granulės apdorotos Bio1 (19,2 g/l).

Atlikus dirvožemio rodiklių matavimus vazonuose, kuriuose įterptos mėsos ir kaulų miltų granulės, bet nebuvo auginami augalai, po pirmojo etapo dirvožemio drėgnumas buvo mažesnis vazonuose, kur granulės apdorotos Bio2, tačiau po antrojo etapo nusistovėjo ir susivienodino. Didžiausias elektrinis dirvožemio laidumas po pirmojo etapo užfiksuotas vazonuose, kur granulės apdorotos Bio1 (712,8 mS/m1), o didžiausia temperatūra po abiejų etapų – vazonuose, kur granulės apdorotos Bio2, atitinkamai 22,2 ir 21,3 oC.

Išanalizavus granulių sausųjų medžiagų masę, po pirmojo etapo didžiausia masė buvo gauta vazonuose, kur granulės apdorotos Bio1 variante (91,9 proc.), o mažesnė – vazonuose, kur granulės apdorotos Bio2 variante (83,9 proc.). Po antrojo etapo sausųjų medžiagų masė visuose variantuose iš esmės nesiskyrė.

Atlikus ekonominį vertinimą, galime daryti išvadą, jog naudojant kaulų ir miltų granules bei Bio1 preparatus derliai bus didesni nuo 10 iki 20 t/ha, tad pajamas galima padidinti iki 1,2 karto.

Kininiai kopūstai atliekant biometrinius matavimus (autorės nuotr.)

Apibendrinus gautus tyrimo duomenis galime teigti, kad tręšimui naudotos mėsos ir kaulų miltų granulės ir jų derininiai su biopreparatais augalams lėmė geresnes mitybos sąlygas bei palankesnius dirvožemio fizinius rodiklius. Biopreparatai paskatino naudotų mėsos ir kaulų granulių skaidymąsi dirvožemyje, skatino stipresnį šaknų vystymąsi, todėl augalas išaugino didesnius lapus. Ūkininkai, rinkdamiesi organinės kilmės trąšas ir derindami jas su biologiniais preparatais, gali būti užtikrinti, jog taip palaikys dirvožemio našumą bei augalų derlingumą, prisidės prie mažesnės aplinkos taršos.

Atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis galima siūlyti šias tręšimo rekomendacijas:

  • Tręšimo skaičius priklauso nuo augalų vegetacinių poreikių, tręšimo laiko, dirvoje esančių maistinių medžiagų atsargų kiekio.
  • Pagrindinis tręšimo būdas – lokalus, bet galima tręšti ir pakrikai prieš sėją.
  • Trąšas išberti ir įterpti į dirvą sodinant ar sėjant, prieš sodinimą arba augalų vegetacijos pradžioje.
  • Kitus tręšimus atlikti pagal poreikį, vegetacijos laikotarpiu (aktyvaus augimo metu – prieš žydėjimą, po žydėjimo, formuojantis derliui).

Recenzavo dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.