Žemdirbiai nekantriai laukia atsakymo, kiek mineralinio azoto (Nmin) po šiltos ir be įšalo žiemos liko šį pavasarį. Kritulių taip pat netrūko – per žiemą jų iškrito kiek daugiau nei įprasta.
Dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo daugiamečiai tyrimų, vykdomų Žemės ūkio ministerijos užsakymu, duomenys parodė, kad Nmin dirvožemyje yra mažai beveik visoje šalies teritorijoje. Kiek daugiau (Nmin) rasta žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose, vidutiniai ar kiek didesni kiekiai nustatyti tik Vakarų Žemaitijos plynaukštėje – dalyje Skuodo, Kretingos bei Klaipėdos savivaldybėse esančių plotų ir Vidurio Lietuvos ir Nemuno žemumų – Šakių, Jurbarko, Radviliškio, Šiaulių bei Akmenės savivaldybių teritorijose.
Šį pavasarį šalies žemės ūkio naudmenose dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje Nmin nustatyta vidutiniškai 39,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį lapkričio pradžioje jo buvo 53,5 kg/ha. Tai rodo, kad per žiemą Nmin atsargos vidutiniškai sumažėjo net 26 proc., o ten, kur iš rudens jo buvo daug – dar daugiau. Nmin atsargas vertinant pagal dirvožemio sluoksnius, 0–30 cm gylyje jo vidutiniškai nustatyta 25,4 kg/ha, 30–60 cm – 15,6 kg/ha, 60–90 cm – 14,8 kg/ha.
Nitratinio azoto, kuris yra didžiausia Nmin sudedamoji dalis, šį pavasarį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 27,3 kg/ha – tai sudarė 69 proc. viso Nmin kiekio, t. y. gerokai mažiau nei ankstesniais metais, kai jis sudarydavo 75–87 proc. viso Nmin kiekio. Taigi, dirvožemio gilesniuose sluoksniuose Nmin buvo mažiau nei viršutiniame, ir tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas buvo išplautas giliai į podirvį.
Rytų Lietuvoje net 69,1 proc. visų tirtų aikštelių dirvožemyje Nmin rasta labai mažai (mažiau 35 kg/ha), o turinčių jo labai daug (daugiau 105 kg/ha) – iš viso nerasta! Vakarų ir Vidurio Lietuvoje labai mažai Nmin turinčių aikštelių skaičius sudarė atitinkamai 47,5 ir 33,7 proc. Kaip ir ankstesniais metais, šalyje vidutiniškai 0–60 cm sluoksnyje daugiau Nmin nustatyta pasėliuose po buvusių žiemkenčių ir žieminių rapsų – atitinkamai 41,2 ir 43,3 kg/ha, po buvusių kaupiamųjų augalų – 48,9 kg/ha. Mažiausiai Nmin rasta daugiamečių žolių pasėliuose – 32,8 kg/ha ir po buvusių vasarojų – 41,0 kg/ha.Visa tai rodo, kad šį pavasarį dirvožemyje Nmin yra labai nedaug, todėl yra būtinas skubus ir neatidėliotinas peržiemojusių žiemkenčių bei žieminių rapsų tręšimas azotu. Azoto trąšų normos, lyginant su įprastinėmis vidutinėmis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Tikslinga intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normos veikliosios medžiagos kiekį didinti 30–40 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Didesnę azoto trąšų normą reikėtų įterpti su pirmuoju arba antruoju pavasariniu tręšimu. Azoto trąšų normos didinimą tikslinga atlikti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms. Dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos intensyvumas ir augalų įsavinamų azoto atsargų padidėjimas priklausys nuo pavasario oro sąlygų. Esant palankioms oro sąlygoms, jos gali padidėti ir tuomet dar neįterptą papildomam tręšimui numatytą kiekį azoto trąšų bus galima sutaupyti.
Azoto pasisavinimui didelės įtakos turi siera. Mineralinės sieros (Smin) tyrimų duomenys parodė, kad šį pavasarį Smin kiekiai dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje yra maži arba vidutiniai. Rytų Lietuvoje jos nustatyta 21,6 kg/ha, Vakarų – 22,8 kg/ha, Vidurio – 32,7 kg/ha, o vidutiniškai šalyje – 26,8 kg/ha. Pagal gylį Smin kiekis dirvožemyje pasiskirstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 11,8 kg/ha, 30–60 cm – 15,0 kg/ha, 60–90 cm – 16,5 kg/ha, taigi, gilesniuose sluoksniuose Smin nustatyta daugiau. Žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra svarbesnis, o sierą galima įterpti tręšiant kitą sykį ir panaudojant amonio sulfatą.Rekomenduojamos Smin trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su kartu pagrindiniu arba papildomu tręšimu, tuomet augalus sieros trąšomis galima nupurkšti per lapus.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija