Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Mažinkime pasėlių piktžolėtumą
Ramutė Stagniūnienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro augalininkystės konsultantė
2014-03-19
Pagrindinė žemdirbio darbo priemonė yra gamtos padovanotas dirvožemis. Šis paviršinis žemės plutos sluoksnis turi nuostabią savybę – duoti įvairių augalų derlių, kuris naudojamas maistui, pašarams ir kitoms žaliavoms gaminti. Vienas iš kriterijų, kuris trukdo gauti gausų ir kokybišką derlių, yra piktžolės.
Piktžolėtuose plotuose užauginamas derlius ne tik mažesnis, bet ir jame mažiau sukaupiama baltymų, riebalų, krakmolo. Dirvos apsauga nuo užteršimo piktžolių sėklomis yra viena svarbiausių priemonių laukų piktžolėtumui mažinti. Siekiant pristabdyti piktžolių sėklų plitimą, atkreiptinas dėmesys į didelį jų vislumą, ilgą sėklų ramybės periodą ir įvairias ūkiuose pasitaikančias kliūtis, neleidžiančias laiku ir gerai atlikti lauko darbų. Priemonių, padedančių apsaugoti dirvą nuo užteršimo piktžolių sėklomis, yra nemažai: sėjomaina, žemės dirbimas, tarpiniai pasėliai, grūdų valymas, herbicidų naudojimas ir kt.
Apie sėjomainos naudą
Sėjomaina – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai augalai laukuose kaitaliojami iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir kt. sąlygas. Tai veiksminga piktžolių mažinimo priemonė, nes atskiri sėjomainoje auginami augalai nustelbia piktžoles. Kultūriniai augalai ir piktžolės dygdami naudoja maisto medžiagas, drėgmę, saulės energiją, todėl konkuruoja. Žemės ūkio augalai labiau konkuruoja su aukštaūgėmis ir plačialapėmis piktžolėmis. Literatūroje teigiama, kad taikant sėjomainą laukų piktžolėtumas sumažėja 2–3 kartus, palyginti su atsėliuojamais ar be sėjomainos auginamais pasėliais. Pavyzdžiui, vasarinių kviečių pasėliuose, augintuose po juodojo pūdymo, piktžolių rasta 43,2 vnt./m2, atsėliuojant antrus metus – 80,1 vnt./m2. Kai kurios piktžolės: peliniai pašiaušėliai, ruginės dirsės, dirvinės smilguolės vegetuoja greitai ir dygta tuo pat metu kaip ir žieminiai javai. Šios piktžolės labai greitai sudygsta, vegetuoja, subrandina daug sėklų, bet dirvoje išgyvena tik tam tikrą laiką. Kadangi jos trumpai išlieka gyvybingos, sėjomaina dar labiau sutrumpina jų vegetaciją. Sėjomainos svarba sumažėjo dėl naujų auginimo technologijų: trąšų, pesticidų, naujų augalų veislių, geresnio žemės dirbimo. Šių dienų žemdirbiams nereikėtų pamiršti atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį susidaryti efektyvų sėjomainos planą.
Žemės dirbimo privalumai
Vienas iš pagrindinių žemės dirbimo reikalavimų – daugiamečių piktžolių šaknų ir šakniastiebių alinimas, nes juose sukaupiama daug maisto medžiagų. Lietuvoje paplitusios daugiametės piktžolės: paprastieji varpučiai, dirvinės usnys, dirvinės pienės, dirviniai kiečiai, dirviniai vijokliai ir kt. Arimas yra viena iš priemonių, sunaikinanti ir silpninanti daugiamečių piktžolių vegetatyvinius organus ir sumažinanti piktžolių sėklų viršutiniame dirvos sluoksnyje. Pavyzdžiui, į dirvos paviršių iškelti paprastojo varpučio šakniastiebiai vėliau žūva, sudžiūsta ir sunyksta per kelias dienas, nes jie labai jautrūs drėgmės trūkumui. Dar viena priežastis, dėl kurios verta ištraukti šakniastiebius į paviršių, – jie tampa daug jautresni žiemos šalčiui, nei būdami giliau dirvoje. Ražienų skutimas taip pat efektyvus. Pakirtus daugiamečių piktžolių šakniastiebius arba šaknų atžalas, maisto medžiagos eikvojamos naujoms šaknims užauginti. Privalumų turi ir žemės dirbimas kitais žemės ūkio padargais – kultivavimas, akėjimas, tarpueilių purenimas, kaupimas, nes mažina piktžolėtumą, sudaro geresnes fizikines ir hidrofizines sąlygas kultūriniams augalams.
Naudingi tarpiniai pasėliai
Pastaraisiais metais daug kalbama apie tarpinius pasėlius, kitaip dar vadinamus posėliniais, leidžiančiais geriau išnaudoti žemę, gerina dirvos struktūrą. Mūsų klimato sąlygomis geriausiai tinkami augalai: aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, rapsiukai, lubinai, dobilai, svidrės, facelijos, seradelės ir jų mišiniai. Tarpiniai augalai stabdo piktžolių augimą ir vystymąsi, jų vešlūs ir tankūs pasėliai stabdo piktžolių dygimą, ypač daug įtakos turi garstukų, bekvapių ramunių, daržinių žliūgių dygimui. Dygstant susidaro konkurencija, o vėliau tarpiniai pasėliai vešliais lapais užstoja šviesą, dėlto silpniau vyksta fotosintezė ir silpnėja piktžolių vegetacija. Literatūroje randama, kad po tarpinių pasėlių kitais metais piktžolės subrandina 2–2,3 karto mažiau sėklų.
Reikia valyti sėklas
Dar viena priemonė, apsauganti dirvą nuo užteršimo piktžolių sėklomis, yra grūdų valymas nuėmus derlių. Jei kitais metais sėsime nevalytas sėklas, užsiteršime piktžolėmis kitus laukus. Ypač tai svarbu drėgnais metais, kai kartu su grūdais parvežamos pusžalės piktžolių sėklos. Ilgiau laikomi tokie grūdai pradeda kaisti ir gesti.
ASU atliktų bandymų rezultatai rodo, kad nuimant javų derlių kombainais, didžiausias piktžolių kiekis patenka į grūdus (40–52 proc.), į pelus (26–27 proc.), į šiaudus (2–5 proc.), išbyra ant dirvos (19–52 proc.). Piktžolėtų atliekų po valymo negalima išbarstyti prie sandėlių ar kitų pastatų, jas reikia palaikyti anaerobinėmis sąlygomis, kad piktžolių sėklos prarastų gyvybingumą.
Apie herbicidų naudojimą
Vienas populiariausių piktžolių naikinimo būdų yra herbicidų naudojimas. Lietuvoje jų pasirinkimas platus, todėl parenkant herbicidą būtina atsižvelgti į augančius kultūrinius augalus ir vyraujančias piktžolių rūšis, apdorojimo laiką, augalų apsaugos produkto normą. Siekiant didesnio herbicidų efektyvumo ir dirvos apsaugojimo nuo atsparių piktžolių rūšių, rekomenduojama keisti veikliąsias medžiagas. Svarbu, kad neliktų apleistų laukų kraštų, pakelių, nenaudojamų plotų, kuriuose piktžolės brandina ir platina sėklas. Jei tokių laukų yra, reikia nedelsiant nušienauti arba nupurkšti herbicidais. Reikėtų prisiminti, kad galima naudoti tik Lietuvoje registruotus herbicidus (www.vatzum.lt), taikyti etiketėje nurodytus reikalavimus, nepamiršti gamtos apsaugos reikalavimų.
Nepiktžolėtas pasėlis bus tuomet, kai naudosime visas šiame straipsnyje aprašytas piktžolių naikinimo priemones. Tada sudarysime kuo palankesnes sąlygas kultūriniams augalams, išsaugosime didesnį ir kokybiškesnį derlių. Kad išvengtumėme klaidų, kviečiame konsultuotis ir pasitarti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantais.
