• Temos
• Augalininkystė

Liūtys ir kaitra paliks savo pėdsaką žemdirbių kišenėje

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-07-01

© LŽŪKT nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuva gamtos išbandymus patyrė du kartus – iš pradžių visą šalį alino kaitra – kai kur termometro stulpelis rodė net 34 laipsnius šilumos, o savaitei baigiantis didelę Lietuvos dalį užklupo audros su liūtimis. Žemdirbiai jau skaičiuoja patirtus nuostolius – kai kur liūtys išguldė javus, pasėlius, daržus aplamdė kruša.

Ražienų geriau neskusti

Kiaunorių kaime (Kelmės r.) ūkininkaujantis Martynas Puidokas pripažino, kad augalai reagavo į stichinius reiškinius, bet jie esą yra prie to prisitaikę, tad kaitra kokios nors žalos padaryti vargu ar galėjo, nes žemėje dar buvo drėgmės.

Ūkininkas Martynas Puidokas džiaugėsi, kad į neskustas ražienas pasėtiems jo javams net kaitros metu dirvožemyje pakako drėgmės ir šiuo metu jie puikiai atrodo.

„Kombainas, kaip visada, parodys, ką tokie reiškiniai – sausros ar liūtys – galėjo padaryti. Nepastebėjau, kad mano pasėliai kur nors būtų išgulę, nors girdėjau, kad kituose rajonuose jau yra ir pagulusių javų, – kalbėjo M. Puidokas. – Teigiama, jog daugiau nukentėjo vasariniai augalai – miežiai, bet Kelmės krašte – lyg ir ne. Cukrinius runkelius sėjame į gerai įdirbtą žemę, tad pastebėjau, kad kalvelėse yra dirvožemio, nuo stipraus lietaus paslinkusio žemyn, yra vandens išplautų griovių.“

Ūkininkas tvirtino, kad pasiteisino javų sėja į nuskustas ražienas ir tiesiai į ražienas. Per tuos karščius jis specialiu termometru išmatavo dirvožemio temperatūrą maždaug dviejų centimetrų gylyje. Ir įsitikino, kad augalų liekanos apsaugo žemę nuo tiesioginių saulės spindulių. Mat dirvožemis, kuriame javai augo nuskustose ražienose, buvo įkaitęs iki 32 laipsnių karščio, o kur pasėta neskustose ražienose, termometras rodė tik 29 laipsnius šilumos.

„Mano eksperimentas patvirtino, kad javai apsaugomi trimis laipsniais mažesniu karščiu. Trys laipsniai – daug ar mažai, palieku spręsti mokslininkams ir kiekvienam ūkininkui. Vieną dieną – trys laipsniai, kitą dieną – trys laipsniai, o iš viso tai tikrai nemažai. Vėsesniame dirvožemyje mažesnį stresą patiria augalai, o tai šiemet yra tikrai aktualu. O buvo metų, kai tą drėgmę taupyti buvo tikrai labai svarbu“, – aiškino Martynas.

Jis teigė, jog drėgmė daugiau išsaugoma sėjant javus į skustas ražienas nei į arimą. Ūkininkas neturėjo galimybės minėto eksperimento metu išmatuoti suarto dirvožemio temperatūros, į suartą dirvą sėja tik retkarčiais – tai yra į naują lauką, norėdamas jį išlyginti, nes tai gerai padaryti galima tik ariant. Plūgą dar tebeturi, bet jį naudoja tik išimtinais atvejais.

Pačių skęstančiųjų reikalas?

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, po kaitros kai kur praūžusios liūtys išryškino melioracijos problemas – dirvose susikaupė vanduo, kuris negali iš ten pasišalinti. Nors kai kurie ūkininkai jau ir yra susitvarkę drenažą, sovietmečiu didžiuliuose plotuose įrengtų sausinimo sistemų rinktuvai tebėra neprižiūrimi ir dėl to kenčia daug žemdirbių.

Pasak LŪS vadovo, svarbu tai, kad labai didelė dalis melioracijos įrenginių vis dar yra valstybės, o ši neturi galimybių arba nenori spręsti susidėvėjusio valstybinio turto problemos.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius: „Nebeaišku, kelinta jau valdžia kalba, jog savo kadencijos metu išspręs melioracijos sistemų priežiūros problemą.“

Sinoptikų teigimu, Joninių dieną, smarkios audros metu, Šiaulių apylinkėse per dvi valandas iškrito 52 mm kritulių, buvo pasiektas stichinis lygis. Visos šios paros kritulių kiekis – 64 mm, o tai yra viso birželio mėnesio norma.

Netoli Šiaulių ūkininkaujantis R. Juknevičius teigė, kad lietus, palyginti su praėjusiais metais, kai visus javus guldė, buvo šiek tiek mažesnis.

„Šis reiškinys pasitaikė ne pačiu pavojingiausiu javams augimo metu. Todėl ir labai didelių nuostolių neturime. Ačiū Dievui, pas mus nebuvo škvalo ar krušos. Todėl galima būtų teigti, kad šį kartą mums pasisekė, esame kaip laimės kūdikiai. Gegužę turėjome drėgmės perteklių, buvo viršytos mėnesio normos. Prognozuota, kad birželį bus mažiau kritulių nei norma, bet atsitiko priešingai. Todėl turime tą patį rūpestį kaip ir ankstesniais metais, kai dirvos, kuriose yra problemų dėl melioracijos, jau apsemtos. Tai atvėrė seną žaizdą, kad melioracija ir toliau degraduoja, o dėmesys jai per menkas.“

Penktadienį LŪS pirmininkui teko važiuoti iki Biržų, Pasvalio ir šiuose rajonuose jis matė daugiau išguldytų pasėlių nei aplink Šiaulius. Akivaizdu, kad ten meteorologinės sąlygos buvo dar prastesnės.

„Gaila, kad problema yra kaip pereinamasis prizas. Nebeaišku, kelinta jau valdžia kalba, jog savo kadencijos metu išspręs melioracijos sistemų priežiūros problemą, bet ji taip lengvai nesisprendžia. Joms sutvarkyti reikia didelių pinigų, pati sistema verta 2 mlrd. eurų, jos nusidėvėjimas kai kur siekia net 70 proc. Akivaizdu, kad reikia labai didelių investicijų, todėl yra valdžios noras finansinę naštą permesti kitiems. Ir bandoma įtikinti, kad skęstančiųjų gelbėjimas turėtų būti pačių skęstančiųjų reikalas. Tai nuvilia“, – teigė R. Juknevičius.

Kaitra birželį – pirmą kartą!

Birželiui įpusėjus Lietuvoje registruotas stichinis reiškinys – kaitra, apie tai paskelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Birželio 19–24 dienomis kaitra registruota visose LHMT priklausančiose meteorologijos ir agrometeorologijos stotyse, išskyrus Nidą. Šis stichinis reiškinys fiksuojamas, kai 30 laipsnių ar didesnė maksimali paros oro temperatūra vyrauja tris ar daugiau parų iš eilės. Atskirose meteorologijos stotyse kaitra truko net iki 7 dienų. Šios kaitros metu aukščiausia oro temperatūra registruota birželio 23 dieną Rokiškyje, kur termometrai rodė net 34 laipsnius šilumos.

Birželio mėnesį kaitra, apimanti visą Lietuvą (išskyrus Nidą), registruota pirmą kartą. Ji išsiskyrė ir savo ilga trukme – tai ne tik visą Lietuvą apėmusi, bet ir ilgiausiai trukusi birželio kaitra Lietuvoje.

Pasak sinoptikų, kaitros Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau vykstant klimato kaitai stebimas šio reiškinio pasikartojimo augimas. Nuo 1961 m. iki 2021-ųjų kaitra, apėmusi visą Lietuvą, buvo registruota tik 1994 m. ir 2006 m. liepos mėnesiais. Birželio 25 dieną jau nė vienoje meteorologijos stotyje oro temperatūra nepasiekė 30 °C, todėl kaitros laikotarpis baigėsi.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė teigė, kad tokie karščiai iš tikrųjų buvo neprognozuoti, iki šio reiškinio žemdirbiai džiaugėsi gražiai augančiais pasėliais. Pasiguosti galima nebent tik tuo, kad kaitros laikotarpis nebuvo labai ilgas.

LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė (nuotr.) įsitikinusi, kad augalai buvo alinami ne tiek sausros, kiek labai aukštų temperatūrų.

„Vis dėlto tai buvo žieminių kviečių žydėjimo metas, todėl augalui tokie karščiai sukėlė stresą, – pasakojo R. Semaškienė. – Bet šių metų Joninių dieną ir po jų per Lietuvą praėjo debesys ir, tikriausiai, visoje šalyje kliuvo lietaus. Ta situacija tikrai pagerino javų būklę ir didesnės žalos galbūt jiems nebus padaryta. Gal jos daugiau galima pastebėti vasariniuose kviečiuose, kurie yra jautresni ir lengvesniuose dirvožemiuose daugiau matomas labai aukštos temperatūros poveikis. Bet iš esmės tai nėra tokie ypatingi padariniai, palyginti, kai sausros laikotarpis būdavo labai ilgas. Dabar augalai ne tiek sausros buvo alinami, bet labai aukštų temperatūrų.“

Parazitai slepiasi šešėlyje

Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojos teigimu, aukšta temperatūra yra mažiau palanki augalų kenkėjams ir ligoms. Jeigu kai kuriuose laukuose tų ligų buvo, jų plitimą ir vystymąsi karščiai pristabdė. Bet nereikėtų pamiršti, kad ir po karštų dienų naktys irgi buvo šiltos, o augalai – rasoti. Todėl negalima teigti, kad ligų plitimas buvo visiškai sustabdytas.

Dar šiandien galima pastebėti, kad žieminių ir vasarinių miežių pasėliuose yra nemažai tinkliškosios dryžligės. Ši liga plinta, kai vyrauja šilti orai ir naktimis pakanka rasų drėgmės.

„Kenkėjams, kurie plinta ir daro žalą, optimali temperatūra mūsų sąlygomis yra ne 30 ir ne 33 laipsniai. Šie metai yra tikrai kenkėjų metai – javuose matome amarų, pupiniuose augaluose – pupinių amarų, taip pat cukriniuose runkeliuose, daug kenkėjų ir žirniuose, kurių kenkėjams šie metai palankūs. Per karščius kenkėjai ne iškepė, bet sumažėjo jų galimybės maitintis, nes augalai gal ir nebuvo pavytę, bet jau nebe tokie vešlūs. Amarams toks maitinimasis nebuvo palankus. Bet kadangi cukriniuose runkeliuose ir bulvėse amarai slepiasi šešėlyje, po lapais, karščiai didesnės įtakos jiems nepadarė“, – teigė R. Semaškienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad kaitros laikotarpiu tik dienos metu javai būdavo pavytę, bet lietus atėjo pačiu laiku.

ŪP korespondentas Stasys Bielskis, Martyno Puidoko, redakcijos ir LŽŪKT nuotraukos