Keičiantis klimatui, kinta ir augalų augimo sąlygos. Tad šiltėjant orams, būtina tikslinti žieminių rapsų sėjos laiką, kad per anksti pasėti neperaugtų, o pasėti pavėluotai – spėtų suformuoti skroteles ir sukaupti reikalingų žiemojimui maisto medžiagų kiekį. Jei susidaro palankios sąlygos, galima rapsus sėti ir vėliau, tuomet atsiras galimybė rapsus auginti po vėliau nuimamų augalų.
Mokslininkai įrodė, kad gerai pasirengę žiemoti tie rapsai, kurie rudenį spėjo užauginti iki 8 lapų, apie pusantro metro ilgio pagrindinę šaknį (kaklelio storis turėtų būti nemažiau 8 ir nedaugiau 10 mm), o augimo kūgelis būtų pakilęs nuo žemės paviršiaus iki 3 cm. Šie rodikliai lemia optimalų žieminių rapsų sėjos laiką. Tyrimais nustatyta, kad kiekvienam išsivysčiusiam lapui reikalinga apie 10 kalendorinių dienų arba 60 °C aktyvių temperatūrų suma.
Mokslininkai nustatė, kad žieminių rapsų pasėlių žiemojimas Lietuvoje blogėja dėl dažnų klimato sąlygų kitimų ir paros temperatūrų svyravimų. Jei šaltos žiemos metu iškrinta per mažas kritulių (sniego) kiekis, augalai gali žūti, o ankstyvą pavasarį iškritę didesni kritulių kiekiai gali padaryti ir neigiamą įtaką rapsų pasėlio išlikimui.
Žieminių rapsų sėja – svarbus technologinis etapas dideliems ir pastoviems sėklų derliams gauti. Daugiamečiai mokslininkų tyrimai ir stebėjimai parodė, kad gerai ir laiku pasėti žieminiai rapsai vienodžiau sudygsta ir suželia rudenį, tampa atsparesni žiemojimui, temperatūrų svyravimams pavasarį. Nuo sėjos laiko priklauso tolimesni žieminių rapsų augimo etapai.
Daugelis autorių teigia, kad optimalus žieminių rapsų sėjos laikas vidurio Lietuvoje – rugpjūčio 5–10 dienos. Tačiau pastebėta, kad šylant klimatui Lietuvoje rapsai geriau žiemojo bei formavo daugiau produktyvumo elementų, pasėti vėliau.
2009 m. rugpjūčio–2010 m. balandžio mėnesiais rapsai žiemojo šiltos besniegės žiemos su periodine teigiamų ir neigiamų temperatūrų (artimų 0 °C) kaitos sąlygose.
Tyrimas, atliktas 2009–2010 m., parodė, kad geriau peržiemojo hibridinės veislės rapsai (ypač sėti vėliau) – 39,2–77,0 proc. augalų negu linijinės veislės – 12,8–54,0 proc. Geriausia žieminiai rapsai peržiemojo sėti rugpjūčio 30–rugsėjo 5 dienomis. Šių sėjų žieminiai rapsai vidutiniškai turėjo 5,9–7,9 lapus, šaknies kaklelio storis buvo 4,5–7,7 mm ir viršūninis pumpuras nuo žemės paviršiaus pakilęs 9,1–20,4 mm.
Žieminių rapsų peržiemojimas
1 pav. Žieminių rapsų „Sunday“ (linijinė veislė) ir „Kronos“ (hibridinė veislė) peržiemojimas, proc.
LŽŪU Bandymų stotis, 2010 m.
Rudenį augalams suformavus 4–6 lapus labai svarbu panaudoti fungicidus, kurių veikliąją medžiagą sudaro tebukonazolas: Orius 250 EW, Folicur, Tebusha 25% EW, Tilmor, Mystic pridedant mikroelementinių (boro, mangano) trąšų. Jie šiuo laikotarpiu sustabdys fomozės plitimą, taip pat jie veikia ir kaip augimo reguliatoriai, apsaugojantys augalus nuo peraugimo.
Jei suvėlinote žieminių rapsų sėją, rekomenduojama rinktis hibridines žieminių rapsų veisles, kadangi jie intensyviau ruošiasi žiemojimui stengdamiesi apsaugoti viršūninį pumpurą nuo nušalimo.
Žieminių rapsų vegetacija pavasarį prasideda, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia 1–3 °C šilumos, o dirva įšyla iki 2–9 °C. Optimalus linijinių veislių pasėlių tankumas pavasarį – 30–40, hibridinių – 25–30 augalų kv. m, tai yra per pus mažiau negu rudenį.
Tačiau jei hibridinės veislės žieminių rapsų pasėliuose matote, kad 1 kv. m likę tik 10 augalų, kurie yra daugiau ar mažiau tolygiai išsidėstę ir prisiauginantys naujas šakneles, gyvybingi – neskubėkite išarti. Iš tokio lauko gautos pajamos bus didesnės, nei lauką suarus ir pasėjus kitus augalus.
Žinoma, kiekvieno pasėlio situacija yra skirtinga. Jei turite klausimų, kreipkitės į LŽŪKT augalininkystės konsultantus.