2014 m. birželio 26 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-980. Jame nurodoma, kad VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (Konsultavimo tarnyba) dalyvauja įgyvendinant Augalų apsaugos planą, atlieka žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną ir prognozuoja jų plitimą.
Konsultavimo tarnyba Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikia informaciją žemės ūkio veiklos subjektams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo klausimais, tvarko duomenis. Šie duomenys yra vieši. Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną.
Jau 2014 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ Konsultavimo tarnyba įgyvendino projektą „Lauko augalų ligų ir kenkėjų prognozavimas tausiai naudojant pesticidus“. Veikla vykdyta pagal LAMMC filialo Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojų parengtą metodiką. Sukurta ir pradėjo veikti Informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema (IKMIS).
Pastaraisiais metais, siekiant gausaus žemės ūkio augalų derliaus, taikomos technologijos, kurios neįsivaizduojamos be intensyvaus augalų apsaugos produktų naudojimo. O tai susiję su rizikos žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai didėjimu. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymo reikalavimai. Jie skirti pristabdyti kenksmingų organizmų populiacijų vystymąsi ir palaikyti ekonomiškai bei ekologiškai pateisinamą augalų apsaugos produktų naudojimo lygį. Pirmenybė teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams, jeigu jie gali apsaugoti augalus nuo kenksmingų organizmų plitimo. Vienas iš integruotos kenksmingų organizmų kontrolės bendrųjų principų nurodo, kad reikia vadovautis „kenksmingų organizmų stebėsenos rezultatais, moksliškai pagrįstais įspėjimais, prognozėmis ir ankstyvojo kenksmingų organizmų plitimo diagnozavimo sistemų duomenimis bei remtis konsultantų patarimais.“
Širvintų rajone pasėlių stebėjimai atliekami jau nuo 2011 metų. Ūkininkų laukuose išskiriami laukeliai, kurie nepurškiami pesticidais, ir stebimas žaladarių plitimas. Pagal mokslininkų sudarytas metodikas nustatoma, kada artėja ar peržengiama žalingumo riba. Ūkininkai įspėjami, kad reikia imtis priemonių kenkėjų ar ligų plitimui stabdyti. Dažniausiai stebėjimai vykdomi periodiškai, vieną kartą per savaitę, ir informacija iš karto suvedama į programą IKMIS. Joje galima matyti situacijų aprašymus, ligų ir kenkėjų plitimo grafikus, pasėlių nuotraukas. Labai daug informacijos grafikuose. Jų duomenis galima palyginti su kaimyninių rajonų situacija.
Konsultantai stebi ir informuoja, kada grėsmingai artėja arba peržengta žalingumo riba, kada būtina skubiai purkšti. Pateikiame vieną iš užfiksuotų situacijų pavyzdžių: „vasariniuose kviečiuose Triso nuo birželio 9 d. (BBCH 37) iki birželio 16 d. (BBCH 41) padaugėjo septorioze sergančių augalų. Birželio pradžioje (nuo BBCH 32 iki BBCH 41) smarkiai plito amarai. Tai susiję ir su meteorologinėmis sąlygomis. Šiuo laikotarpiu užteko drėgmės ir buvo pakankamai šilta. Susidarė palankios sąlygos ligoms ir kenkėjams plisti.
Prognozavimo programoje labai informatyviai matyti kryžmažiedžių spragių pažeisti vasariniai rapsai. Kadangi 2014 m. pavasarį jau nebuvo galima sėti insekticidiniais beicais apdorotų sėklų, tik sudygusį pasėlį (BBCH 10 išsiskleidę skilčialapiai) užpuolė spragės.
Jau birželio 12 d. Širvintų rajone pasirodė pirmieji bulvių maro požymiai. Tą pačią dieną į prognozavimo programą buvo įkeltos nuotraukos, aprašytas ligos intensyvumas, rekomendacijos: „bulvės Vineta birželio 12 d. yra BBCH 55 vystymosi tarpsnio, pirmojo žiedyno butonai išbrinkę iki 5 mm dydžio. Ant lapų rasta kolorado vabalų kiaušinėlių. Vidutinis pažeidimas – 24 procentai. Prasidėjo bulvių maras. Ant apatinių lapų, stiebų ir net ant bulvių viršūnėlių pastebėtos šviežios bulvių maro dėmės. Pažeista Vidutiniškai 24 proc. augalų, ligos intensyvumas – 13,2 procento. Reikia nedelsiant nupurkšti bulvių laukus fungicidais.“
Labai gražus šių metų ruduo palankus žieminiams pasėliams, ypač jeigu imtasi priemonių žieminių rapsų augimui stabdyti ir žieminiams javams apsaugoti nuo piktžolių. Lapkričio viduryje Širvintų rajone žieminiai rapsai turėjo 5–7 tikruosius lapelius, šaknies kaklelio storis buvo 5–8 mm, pumpuro aukštis – 1–2 cm. Augalai atitiko žiemojimo reikalavimus. Ligų nematyti.
Žieminiai kviečiai turėjo 3 lapelius, buvo matomas pirmasis šoninis ūglis, o tai atitinka BBCH 21 vystymosi tarpsnį. Ligų nepastebėta.
Kitų metų pavasarį Konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai vėl stebės situaciją ūkininkų pasėliuose. Tikimės, kad moksliškai pagrįsti patarimai bus naudingi ūkininkams.