LAMMC mokslininkai apie vabzdžių apdulkintojų saugą

2025-11-04

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Vabzdžių apdulkintojų mažėjimo žemės ūkio kraštovaizdyje priežastys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Per pastarąjį pusę amžiaus įvykusi žemės ūkio kraštovaizdžio transformacija (natūralūs arealai paversti dirbamais laukais, esami laukai sujungti ir išplėsti) leido padidinti žemės ūkio valdymo ir ūkininkavimo efektyvumą. Tačiau šie pokyčiai lėmė homogeniškesnius kraštovaizdžius ir natūralių buveinių didesnį suskaidymą, praradimą ne tik natūralių, bet ir pusiau natūralių buveinių (miškų, daugiamečių pievų). Vyko nuolatinis žemės ūkio gamybos intensyvinimas, kuris sumažino žemės ūkio augalų derliaus nuostolius ir suvaldė piktžolių plitimą, tačiau žemės ūkio pasėliuose sumažėjo piktžolių rūšių, nebeliko kai kurių tradicinių žemės ūkio augalų rūšių (linų), didėjo mineralinių trąšų naudojimas, išplito monokultūros. Toks žemės ūkio gamybos intensyvinimas prisidėjo prie laukinių vabzdžių apdulkintojų paplitimo, gausos ir rūšių įvairovės sumažėjimo. Tai gali pasunkinti vietinių augalų rūšių įvairovės ir efektyvios bei stabilios žemės ūkio gamybos išsaugojimą, todėl vabzdžių apdulkintojų įvairovės palaikymas yra neatidėliotinas.

Piktžolių vertė

Apdulkinimas yra būtinas augalų reprodukcijai, todėl jis yra reikšmingas siekiant palaikyti augalų bendrijas. Tyrimų duomenimis, reprodukcijos sėkmė natūraliose augalų bendrijose teigiamai koreliuoja su vabzdžių apdulkintojų funkcine įvairove. Įrodyta, kad augalai, kuriuos lanko funkciškai įvairi vabzdžių apdulkintojų bendrija, išaugina aukštos kokybės ir didelį kiekį sėklų.

Dauguma žemės ūkio augalų nėra patrauklūs pagrindiniams vabzdžiams apdulkintojams – bitėms ir kamanėms, išskyrus bastutinius ir pupinius augalus, kurie jie žydi tik tam tikrą laiką. Žemės ūkio kraštovaizdyje nežydint kultūriniams augalams, bitės renka maistą iš piktžolių, kurių žydėjimas dažniausiai būna labiau ištęstas, nes jos sudygsta ne vienu metu ir dauguma jų yra prisitaikiusios tuo pat metu žydėti ir brandinti sėklas. Piktžolės didina maisto medžiagų įvairovę, kuri yra ypač reikalinga siekiant užtikrinti pakankamą kiekį maisto ir subalansuoti vabzdžių apdulkintojų mitybą. Žydinčios piktžolės vienos nuo kitų skiriasi angliavandenių, mineralinių ir kvapiųjų medžiagų kiekiu nektare ir baltymų bei riebalų kiekiu žiedadulkėse.

Iš piktžolių rūšių didžiausias žiedadulkių kiekis viename žiede nustatytas aguonų birulių, rugiagėlių ir dirvinių usnių, mažiausias – raudonžiedžių notrelių, dirvinių pienių ir dirvinių vijoklių. Be to, ne visų rūšių piktžolių žiedai išskiria nektarą ir subrandina žiedadulkes. Vabzdžiai apdulkintojai dirvinius vijoklius, aguonas birules ir kibiuosius lipikus lanko dėl žiedadulkių, o daržines žliūges – dėl nektaro. Raudonžiedžių progailių, rugiagėlių, dirvinių usnių, notrelių, veronikų ir našlaičių žiedai turi ir žiedadulkių, ir nektaro.

Taigi, ne visų rūšių piktžolės yra vienodai patrauklios visiems vabzdžiams apdulkintojams. Skirtingų rūšių piktžolių žiedadulkes ir nektarą renka skirtingi vabzdžiai apdulkintojai, pavyzdžiui, dirvinių karpažolių – naminės bitės, dirvinių usnių – drugiai ir pavienės bitės, rugiagėlių – dvisparniai ir pavienės bitės.

Piktžolių vertinimas žemės ūkio augalų pasėliuose

Atlikti stebėjimai parodė, kad intensyviai auginamų žemės ūkio augalų pasėliuose tinkamai panaudojus herbicidus, piktžolių, o ypač žydinčių, nėra arba būna nedaug (padengimas iki 5 %). Pasitaiko atvejų, kai lieka tik sunkiau kontroliuojamos piktžolės, nes buvo netinkamai panaudoti herbicidai arba nepalankios meteorologinės sąlygos. Tuomet žieminių kviečių pasėlyje sužydi bekvapiai šunramuniai, rugiagėlės, aguonos birulės, žieminių rapsų – garstukai, cukrinių runkelių – bekvapiai šunramuniai. Tokiose vietose žiedų projekcinis padengimas gali siekti 10 % ir daugiau. Šios piktžolės galimai bus lankomos bičių ir/ar kitų vabzdžių apdulkintojų, todėl naudojant augalų apsaugos produktus būtina užtikrinti, kad pasėlyje žydinčių piktžolių žiedai sudarytų mažiau nei 10 % projekcinio padengimo, arba kitaip apsaugoti naudingų vabzdžių populiacijas. Tam žemės ūkio augalų pasėliuose reikia vykdyti žydinčių piktžolių stebėseną, t. y. atlikti piktžolių žiedų apskaitą.

Metodai, kuriais remiantis atliekama ši apskaita, yra adaptuoti ekologijos tyrimų metodai, taikomi vertinti visai augalijai, ne tik piktžolėms. Pagrindinis kriterijus – vizualus piktžolių žiedų vertinimas (padengimas). Padengimas yra atskirų piktžolių rūšių žiedų procentinis dirvos paviršiaus padengimas, t. y. dirvos paviršiaus uždengimas žiedais. Visų rūšių piktžolių žiedų padengimų suma neturi viršyti 100 %. Kadangi piktžolės dažniausiai laukuose pasiskirsto netolygiai – lauko pakraštyje jų būna daugiau nei viduje, yra labai svarbu patį padengimą tinkamai interpretuoti.

Siekiant apsaugoti vabzdžius apdulkintojus nuo augalų apsaugos produktų sukeliamo streso, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gaires planuojama papildyti informacija apie žydinčias piktžoles.

Parengė ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslininkai dr. Irena Deveikytė, dr. Gražina Kadžienė, dr. Ona Auškalnienė ir dr. Vytautas Seibutis