• Temos
• Augalininkystė

Kukurūzų agrotechnika

Dr. Ona Auškalnienė

LŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

2018-10-03

© LŽŪKT nuotr.

Kukurūzai – bene pagrindiniai pašariniai augalai, iš kurių galima pagaminti geros kokybės silosą pakankamai nebrangiai, o visi darbai nuo sėjos iki šėrimo gali būti atlikti mechanizuotai. Nuo ko priklauso augintojo sėkmė?

Kukurūzų derlių nulemia hibrido genetinis potencialas, aplinkos sąlygos (oras, dirva) ir auginimo technologija, kuri yra paprastesnė negu kitų varpinių javų.

Pirmiausia, kur sėti?

Renkant dirvą kukurūzams auginti svarbu, kad ji būtų nesuslėgta, drenuota, geros struktūros. Kukurūzai nemėgsta labai rūgščių dirvų – jei pH mažiau negu 5,5, dirvas, reikėtų pakalkinti.

Tarp kukurūzų hibridų vegetacijos periodo trukmės ir sausų medžiagų derliaus yra tamprus ryšys, todėl pasirinkti reikia tokį hibridą, kuris esamomis sąlygomis duotų maksimalų sausųjų medžiagų derlių. Kaip parodė tyrimai ir praktika, Lietuvos sąlygomis tinka ankstyvieji ir vidutinio ankstyvumo hibridai.

Sėjos laikas

Kaip ir kitiems augalams kukurūzams svarbus sėjos laikas. Pasėjus į neįšilusią dirvą, užtrunka kukurūzų dygimas, padidėja grybinių susirgimų tikimybė, todėl pasėlis gali būti retesnis. Sėją suvėlinus, nesurenkama reikiama efektyvių temperatūrų suma, nes ankstyvosios rudeninės šalnos nutraukia kukurūzų maistinių medžiagų kaupimąsi, ir žalioji masė dėl mažesnės brandos būna prastesnės kokybės. Kukurūzus reikėtų sėti, kai dirvos temperatūra sėjos gylyje 8–10 oC. Mūsų sąlygomis tai balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Sėją reiktų baigti iki gegužės 5–10 dienos. Sėti reikia 4–6 cm gyliu – sunkesnėse dirvose sekliau, lengvesnėse – giliau.

Pasėlių tankumas

Nuo pasėlio tankumo priklauso žemės ūkio augalų taip pat ir kukurūzų augimo ir vystymosi sąlygos. Labai tankiuose pasėliuose, gaudami mažiau šviesos, maisto medžiagų ir drėgmės, augalai išauga silpnesni, burbuolių juose būna mažiau arba ir visai nebūna, apatiniai tokių augalų lapai greitai nudžiūsta, o audiniuose susidaro daug ląstelienos, todėl gaunamas prastesnės kokybės pašaras. Esant retam pasėliui, kukurūzai neišnaudoja turimo augimo potencialo. Rekomenduojamas pasėlio tankumas 70–80 tūkstančių augalų 1hektare arba 7–8 augalai 1m2. Esant palankesnėms sąlygoms, geresnėms dirvoms, pasėlis gali būti šiek tiek tankesnis, o jei sąlygos mažiau palankios – retesnis.

Labai palankiomis sąlygomis kukurūzai gali išdygti per 5–7 dienas. Jei sąlygos labai nepalankios, dygimas gali užsitęsti iki trijų savaičių ar net ilgiau. Svarbu pasėti geros kokybės sėklą, nes sudygimas lauke taigi, ir pasėlio tankumas, priklauso nuo dygimo trukmės ir sėklos daigumo: kuo ilgiau dygsta kukurūzų sėklos, tuo didesnė tikimybė, kad jų sudygs mažiau. Lietuvoje prekiaujama jau išbeicuota sėkla.

Maisto medžiagos

Kukurūzai užaugina daug žaliosios masės ir grūdų, todėl reikia, kad dirvoje netrūktų maisto medžiagų. Tyrimais nustatyta, kad vienai tonai grūdų išauginti augalai sunaudoja 20 kg azoto, 8 kg P2O5 ir 5 kg K2O, o tonai šiaudų – 8 kg azoto 5 kg P2O5 ir 30 kg K2O. Svarbu sėjant įterpti azoto ir fosforo, kad pirmaisiais augimo tarpsniais kukurūzai turėtų tinkamas mitybos sąlygas.

Didžiausia žala kukurūzų derliui – nekontroliuojamos piktžolės

Nors vis garsiau kalbama apie ligas ir kenkėjus, visgi didžiausią žalą kukurūzų derliui padaro nekontroliuojamos piktžolės. Pagrindinės piktžolės kukurūzų pasėliuose – baltosios balandos, kibieji lipikai, vijokliniai pelėvirkščiai ir kitos vienametės dviskiltės. Iš vienaskilčių labiausiai paplitusios paprastosios rietmenės, kai kur varpučiai. Paprastuosius varpučius paprasčiau ir pigiau sukontroliuoti prieš kukurūzų sėją, tam naudojant glifosatus. Vienametes dviskiltes ir vienaskiltes piktžoles reikia kontroliuoti parenkant herbicidų mišinius ar derinius, atsižvelgiant į piktžolių rūšinę sudėtį ir dygimo laiką. Reikia atminti, kad balandos dygsta anksčiau, nei rietmenės ir, per anksti nupurškus herbicidais pasėlį, rietmenės dar gali būti neišdygusios. Kita vertus, vėlinant purškimą, galima nepasiekti reikiamo efektyvumo prieš baltąsias balandas, todėl dukartinis purškimas herbicidais kukurūzų pasėliuose yra daugiau įprastinė praktika, nei atsitiktinumas.

Atsižvelgę į kukurūzų agrotechnikos ypatumus, galėsime džiaugtis gausiu šių augalų derliumi ir kokybiškais pašarais.

Rekomenduojame paskaityti

Pelėsis pašare – grėsmė gyvuliams susirgti mikotoksikoze

Vienodos auginimo sąlygos – skirtingos kukurūzų hibridų savybės

Galvijų šėrimas kukurūzų silosu

Mikroorganizmai silosuojamuose pašaruose

Vaizdo informacija

Kukurūzų diena 2018: auginimas, veislių tyrimų rezultatai ir siloso gamyba