• Temos
• Augalininkystė

Kodėl tiksliosios žemdirbystės įsisavinimo procesas toks lėtas?

2019-09-26

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt.

Tikslioji žemdirbystė naudinga. Jei taip, kodėl jos įsisavinimo procesas toks lėtas?

Tiksliosios žemdirbystės technologijų diegimas ūkiuose padės paversti žemės ūkio gamybą tvaresne veikla. Politikos formuotojai, ūkininkų organizacijos, technologijų teikėjai ir aplinkosaugos organizacijos yra tos pačios nuomonės: jei ūkininkai naudosis tiksliąja žemdirbyste, pagerins vadinamąjį „aplinkosauginį našumą“, kartu išlaikydami arba net gerindami savo ūkio ekonomiką.Tikslioji žemdirbystė yra naudinga. Bet kodėl jos įsisavinimo procesas toks lėtas?

Didėja visuomenės poreikiai ūkininkavimui

„Ūkininkauti yra paprasta, bet nelengva“, – yra pasakęs vienas ūkininkas.Paprasta, nes tikslai aiškūs, tačiau sudėtinga dėl nuolatinės priklausomybės nuo oro, auginimo sąlygų ir rinkų. Ir tai darosi vis sudėtingiau, nes didėja visuomenės reikalavimai ūkininkavimui, t. y. aukštesni tvarumo standartai siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat didesnis skaidrumas, tuo pačiu didinant gamybos efektyvumą.

Vienas iš būdų, kaip įveikti šiuos didėjančius reikalavimus, yra informacinių technologijų naudojimas: kompiuteriai, robotai, jutikliai ir duomenų analizė, siekiant palengvinti sprendimų priėmimą.

Svarbus informacinių technologijų naudojimo aspektas yra kruopštesnė dirvožemio, augalų ar gyvūnų priežiūra. Daugelyje žemės ūkio inovacijų pastebima tendencija pereiti prie individualios stebėsenos ir individualios reakcijos į tokios stebėsenos rezultatus. Visa tai dažniausiai ir siejama su tiksliąja žemdirbyste.

Pradėta naudoti kaip metodas nustatyti dirvožemio skirtumus lauke, dabar tikslioji žemdirbystė tapo ūkio valdymo koncepcija, pagal kurią ūkininkai priima kasdienio darbo sprendimus, remdamiesi tyrimų rezultatais, ir dirba taikydami technologijas, kuriomis galima spręsti individualias problemas.

Nors augalininkystėje pagrindinis dėmesys skiriamas pasėlių auginimo optimizavimui, tikimasi, kad tikslioji žemdirbystė padės spręsti problemas, susijusias su ūkio išorinių sąnaudų (vandens, trąšų, augalų apsaugos priemonių) mažinimu, dirvožemio kokybės gerinimu ir derlingumo didinimu.

Tad tikslioji žemdirbystė yra pagrindinis veiksnys, padedantis didinti aplinkosaugos veiksmingumą, tuo pačiu didinant derlingumą, mažinant sąnaudas ir išlaidas. Panašiai pieno ir gyvulininkystės ūkiuose jutiklių sistemos seka atskirų gyvūnų elgesį ir sveikatos būklę, o tokia informacija padeda ūkininkams priimti geresnius sprendimus dėl gydymo, gerinant gyvūnų gerovę ir produkciją.

Žemės ūkis tapo problemine tema

Politikos formuotojams žemės ūkis tapo problemine tema. Per pastaruosius 70 m. Europa sukūrė maisto gamybos sektorių, kuris garantuoja ekonominį nepriklausomumą ir apsirūpinimą maistu. Veislininkystė, mechanizavimas ir visų rūšių žemės ūkio cheminių medžiagų naudojimas sukūrė labai produktyvų ir veiksmingą ūkininkavimo sektorių. Dabar išryškėjo šių aukštų gamybos standartų šalutinis poveikis. Žemės ūkis labai atsakingas už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir yra svarbus aplinkos prastėjimo regionuose šaltinis.

Be to, pajamos iš žemės ūkio nedidelės ir jaunoji karta siekia gerovės miestuose. Todėl politikos formuotojai labai skatina tiksliąją žemdirbystę, nes ji gali būti visapusiškai naudinga: tausoti aplinką, didinti derlių, ūkių pajamas, ūkininkavimo verslo patrauklumą ir gerinti socialines sąlygas kaimo vietovėse.

Ekologiškesnė ir švaresnė žemės ūkio gamyba

Tiksliųjų žemdirbystės technologijų naudojimas gali paskatinti didelį perversmą žemės ūkyje. Mašinų ir įrenginių gamintojai taip pat sutaria, kad jų naujovės daugiau nebėra orientuotos tik į produktyvumą, o į ekologiškesnę ir švaresnę žemės ūkio gamybą, žinoma – nepamirštant ir ekonominio tvarumo ūkyje.

Kitas įdomus tiksliosios žemdirbystės aspektas – ji sukuria naujas darbo vietas kaimo vietovėje: visą šią moderniųjų technologijų įrangą reikia valdyti, prižiūrėti ir remontuoti. Taip pat jutiklių sistemas, bepiločius orlaivius ir robotus reikia prijungti, o jų duomenys turi būti analizuojami ir suprantamai interpretuojami, kad būtų galima reaguoti į gautus rezultatus.

Nepaisant visų šių labai gerų naujienų ir paskatų, kelios atliktos ataskaitos apie tiksliosios žemdirbystės technologijų naudojimą nėra labai optimistinės. Nedaug ūkininkų naudoja tiksliosios žemdirbystės technologijas, nors procentai skiriasi priklausomai nuo regiono. Dažniausiai teigiama, kad technologija brangi, pernelyg sudėtinga ir ūkininkai nemato pagrįstos perspektyvos dėl investicijų grąžos. Tad visose Europos šalyse ar regionuose kyla problemų, pvz., nėra šių modernių technologijų įrangos paslaugų sektoriaus arba nepakankamas duomenų tvarkymo ryšys.

Palydovinė navigacija

Žvelgdami į technologijų diegimo procesą, ypač tokių sudėtingų sistemų, kaip tikslioji žemdirbystė, kur reikia įvairių tipų technologijų, šis procesas dažniausiai pradedamas priimant vieną technologiją. Pavyzdžiui, Europoje, ariamosios žemdirbystės srityje, tai yra palydovinė navigacija.Kai ūkininkai pripras prie jos, jie plės šios technologijos naudojimą ir investuos į kitas technologijas. Po tam tikro laiko žemdirbiai įsisavins kitokį darbo būdą, kurio neįmanoma bus užtikrinti be technologijos.Tokį laipsnišką perėjimą pradeda lyderiai ir technologijų entuziastai, kurie turės įrodyti, kad jos atitinka lūkesčius – ir tik tada prisijungs dauguma.Kaip ir kiekvienu pereinamuoju laikotarpiu atsiranda keli pesimistai, kurie niekada nesvarstys, ar verta priimti naujomis technologijomis pagrįstus metodus.

Tikslioji žemdirbystė gali tapti naudinga tik tada, kai šios technologijos plačiai paplis. Todėl visų pirma svarbu žinoti, kiek procentų skirtingų technologijų naudotojų dabar yra ir suprasti ūkininkų suvokiamą naudą, ir trūkumus, kurie neleidžia jiems naudoti tiksliosios žemdirbystės technologijų.

ES mastu atliktas tyrimas

Bendromis COPA-COGECA, CEMA ir dar kelių Europos organizacijų pastangomis visos ES mastu buvo atliktas tyrimas. Anketa siunčiama tiems, kurie įsisavino technologiją, ir tiems, kurie jos nenaudoja, nes tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kiek ūkininkų naudoja technologiją ir kokie jų motyvai. Galbūt dar svarbiau tai, kodėl kiti ūkininkai technologijos nenaudoja. Pripažindamos visuomenės poreikį keisti maisto gamybos būdus, visos suinteresuotosios šalys labai domisi, kokia yra technologijos įsisavinimo pažanga.

Tyrimo dėka bus gautas aiškesnis vaizdas apie tiksliosios žemdirbystės įsisavinimą, o politikos formuotojams bus aišku, ką daryti, kad Europa taptų ekologiškesnė.

5 tiksliosios žemdirbystės technologijų kategorijos

1. Tiksliosios žemdirbystės technologijos dažniausiai skirstomos į 5 kategorijas: visų pirma – palydovinė navigacija, kuri svarbi užsiimant augalininkyste ir daržovių auginimu. Ji padeda ūkininkams nukreipti savo mašiną pageidaujamu tikslumu, kad būtų išvengta neišdirbtų plotų ir persidengimų atliekant visus lauko darbus, ir pakartotinai atlikti tas pačias operacijas tose pačiose vietose, per daug nesuspaudžiant dirvos.
2. Antroji technologija yra stebėjimo – nuo palydovo iki lauko jutiklio. Šios technologijos teikia informaciją apie dirvožemio, pasėlių, tvartų situaciją, gyvūnų būklę ir kitas sąlygas, pvz., oro ar patalpų vidaus klimato.
3. Visus šiuos duomenis reikia apdoroti ir integruoti, todėl jų tvarkymas ir analizė yra trečioji technologijų kategorija. Vyksta svarbi diskusija apie dalijimąsi duomenimis tarp skirtingų suinteresuotų šalių, nes tokie duomenys gali turėti ekonominės vertės, todėl jie dar nėra perkeliami į jau naudojamus duomenų dalijimosi ir valdymo modelius.
4. Remiantis šiais duomenimis, ketvirtoji kategorija yra sprendimų palaikymo priemonės. Tai yra priemonės, padedančios ūkininkams įgyti žinių, kurios naudingos priimant sprendimus.
5. Ir penktoji technologijų kategorija – tai yra visų rūšių mechanizuotų įrengimų ir mašinų robotizavimas bei automatizavimas, kad būtų įgyvendinama tikslioji žemdirbystė.

Parengta pagal užsienio spaudą.Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT