Kas šiandien svarbiausia septynerius metus smidrus auginančiai I. Šiaučiulienei

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2022-02-24

Vilniuje gyvenančiai Irmai Šiaučiulienei mintis kažką auginti gimė per motinystės atostogas. Beieškant ir svarstant, daug kas pergalvota, o pasirinkti tada dar mažai Lietuvoje žinomi smidrai. Pirmieji pasodinti 2015 m. pavasarį. Kasmet po truputį plečiantis, dabar Irma drauge su vyru Giedriumi Marijampolės r. puoselėja 5,5 ha smidrų ūkį.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pirmas nedidelis derlius ūkyje užaugintas 2016 m., o nuo 2017 m. jau pradėjo surinkti daugiau. „Galvojome, jei seksis, tikrai auginsime didesnį kiekį, kad galėtume parduoti kaip didmeną. Neturėjom vizijos, kad pardavinėsim turguje“, – apie pradžią pasakoja Irma.

Pradėjusi nuo tuomet populiariausios Lietuvoje smidrų veislės `Gijnlim`, dabar Irma jau augina visus, kokių yra: žalius, šviesiai žalius, violetinius, baltus

Kruopščiai prižiūrint laukus, pavyksta gauti labai gerą derlių – 6 t/ha. Teoriškai, pasak Irmos, pasiekta maksimali riba. Dar ne visi laukai subrendę, o jauno mažesnis derlingumas. Kai visi laukai taps brandūs, derlius bus dar didesnis.

Ūkyje orientuojamasi į didesnius pardavimus. Prieš kelerius metus pradėta bendradarbiauti su didžiaisiais prekybos centrais, taip pat su didmeninėmis įmonėmis, tiekiančiomis daržoves restoranams. Šiek tiek užsakymų dukart per savaitę išvežioja Vilniuje klientams, su kuriais ryšiai sieja dar nuo tada, kai smidrus pardavinėdavo mažais kiekiais.

Pradžioje ūkis turėjo savo buhalterę. Jį plečiant, Irma kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biurą. „Kol buvo mažas ūkis, maža buhalterija, turėjau buhalterę, kuri tvarkė apskaitą. Pradėjau naudotis ES parama, dirbti su kreditavimo įstaigomis. Klausimų ir situacijų iškildavo vis daugiau. Ir jaučiau, kad per mažai informacijos. O čia specializuota žemės ūkio buhalterija. Darbuotojos susidūrę su viskuo, gali atsakyti į visus klausimus“, – pasirinkimą komentuoja ūkininkė.

Sėkmę lemia priežiūra ir kokybė

Turint 5,5 ha smidrų lauką, yra daug priežiūros darbų. Smidrams reikia labai gerai paruošto dirvožemio, nes augalai daugiamečiai, juos pasodinti – didžiulė investicija. Jei nepasiteisins, perkelti jau neapsimoka. Kur sodini, reikia pasižiūrėti prieš sodinant.

Smidrai ūkyje sodinami vagomis. Tarp jų maždaug 2 m tarpai. Tarpueiliai purenami, o vagas reikia ravėti

Pasak Irmos, pirmaisiais metais smidrus sodino va bank, nes daug ko nesuprato ir nežinojo. O dabar prieš sodinant ištiria dirvožemį. Jei pagal gautus tyrimo duomenis mato, kad kažko trūksta, patręšia. „Jei trūksta fosforo, tai įpilam jo, jei kalio, tai tik jo. Labai dažnai kartojame dirvožemio tyrimus, sekame, kas vyksta. Taip tręšdami ir pinigų sutaupome. Dar labiau sutaupysim dabar, kai brangsta trąšos“, – dirvožemio tyrimo svarbą akcentuoja ūkininkė.

Auginant smidrus, žemė dažnai nejudinama. Kol kas su piktžolėmis pavyksta kovoti ravint, o tarpueilius frezuojant. „Ieškome, kuo pakeisti rankinį ravėjimą. Yra kitas kelias – purkšti, bet kol kas dar nebandėme. Nesame labai orientuoti į maksimalų derlių. Patys kreipiame daug dėmesio į tai, ką valgom, kad produktas būtų šviežias, vietinis, kuo mažiau apipurkštas. Jei žinome, kaip užaugintas – dar geriau. Juk mūsų užaugintus smidrus valgys šeimos narys, kaimynas ar nuolatinis klientas, kaip jiems duoti kažkuo pripurškus“,– akcentuoja Irma.

Ūkio smidrai, paruošti išvežti klientams

Labai svarbu tinkamai paruošti smidrus prekybai. Nėra taip, kad lauke krauni į dėžes ir jie išvažiuoja. Reikia greitai atšaldyti, nuplauti, pasverti, į ryšulius surišti, gražiai supakuoti į dėžes ir tik tuomet išvežti klientui. Ūkyje yra vėsinimo kamera, pritaikyta daržovėms vėsinti ir laikyti, palaikanti temperatūrą, kokia rekomenduojama, kad daržovės nevystų ir jų nedžiovintų.

Pasak Irmos, labai svarbu šviežumas, nes smidras nėra ilgai sandėliuojama daržovė. Kuo jis greičiau pasiekia stalą, tuo yra vertingesnis ir skanesnis. Tam tikrą aukštį pasiekę smidrai pradeda skleisti galvelę ir perauga. Valgyti besiskleidžiančiomis galvelėmis galima, bet vizualiai jie jau neprekinės išvaizdos. „Mes rūšiuojam. Besiskleidžiančiomis galvelėmis parduodam žemesne kaina. Negalima iš žmogaus prašyti tiek pat. Dirbam taip, kad šiandien surinkti smidrai išvažiuotų, jei ne tuoj pat, tai vakare jau tikrai. Tikrai ne nuo pirmų metų taip buvo. Reikia įdirbio. Turėti klientą, kuris pastoviai iš tavęs nupirks. Jei šiandien nesurinkai, tai ryt jie jau bus peraugę. Jei liūtis neleidžia į laukus įeiti, tai neša nuostolį, arba, jei karšta, ir smidrai auga labai greitai. Tada reikia ieškoti galimybių surinkti ryte ir vakare, vadinasi ir žmonės turi du kartus per laukus eiti“, – situacijas komentuoja moteris.

Smidrai perauga per 1 dieną, o po 4 dienų tampa žalia šluota

Kai smidrai visiškai nuruduoja, nustoja vegetuoti, juos reikia nupjauti. Rekomenduojama šalinti iš lauko dėl prevencijos, nes stiebuose žiemoja kenkėjai ir grybinės ligos. Kol kas ūkyje pavyksta suvaldyti situaciją be papildomų priemonių, nes daržovė Lietuvoje pakankamai nauja. Ir kenkėjų nėra tiek, kiek šalyse, kur smidrai dažnai auginami. Tik svarbu juos gerai prižiūrėti.

Ūkis turi Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sertifikatą, yra kontroliuojamas, kasmet tikrinamas. Negali tręšti ar purkšti kada nori ir kiek nori. „Labai esam netoli ekologinio ūkininkavimo. Kažkada ateity yra minčių. Lietuvoje apie smidrus informacijos mažai. Reikia mokytis, ieškoti. Ir apie ekologišką smidrų auginimą taip pat“, – sako Irma.

Vienintelis iššūkis – darbuotojai

Balandį pradedama judinti dirvą senuose laukuose, sodinami nauji. Smidrų sezonas yra 8 savaitės. Derliaus rinkimo pradžia priklauso nuo oro. Pernai buvo vėsiau. Tik apie gegužės 10 d. buvo galima rinkti pirmuosius smidrus. Ūkininkė sako, kad pradėjus vėliau turėjo vilties ilgiau juos rinkti, bet nepasiteisino. Nustojo rinkti, kaip visada, apie Jonines, nes buvo labai karšta, o karščio smidrai nemėgsta.

Ravėti, o ypač rinkti ir paruošti derlių prekybai reikia labai daug žmonių – sezoninių darbuotojų. Jei pradžioje buvo iššūkis, kaip smidrus užauginti ir parduoti, dabar, anot Irmos, vienintelis iššūkis – kas juos surinks.

„Turime kelis, kurie grįžta metai iš metų. Aišku, jie – auksiniai mūsų žmonės. Nes kiekvieną naują atėjusį reikia išmokinti. Nėra taip, kad reikia surinkti viską iš eilės. Renkant svarbu suprasti, kokio dydžio ir kodėl reikia palikti. Jei palikdamas suklysi, kitą dieną smidras jau bus peraugęs. Suprasti tai reikia laiko. Atėjęs naujas žmogus nuo pirmos savaitės dar nepradeda orientuotis lauke, o jo klaidos tampa minusu. Mums labai svarbu, kad atėjęs žmogus atidirbtų visą sezoną. Kol kas pavykdavo rasti darbuotojus, kurie patys atvažiuoja. Ūkis yra arti Marijampolės. Labai daug darbuotojų iš miesto. Reikia pabrėžti, kad 2 m. situaciją gelbėjo karantinas, nes pagrindiniai darbuotojai buvo žmonės, karantino metu netekę darbo. Jie atsakingiau dirbantys, žinantys, kad reikia dirbti, jei nori užsidirbti“, – sako ūkininkė ir priduria, kad šiemet darbuotojų paiešką pradėjo labai anksti.

Esant tokiai situacijai, ūkininkės tikslas – kuo mažiau rankų darbo, todėl planuose nauja didesnė, spartesnė fasavimo, pakavimo ir rūšiavimo įranga. Ruošiamasi įsirengti ir naują kamerą, ieškoma ir smidrams pritaikytos technikos, padargų.

Patarimai smidrų ragautojams

Kalbėdama apie smidrų maistingumą, Irma akcentuoja folio rūgštį, antioksidantus. Anot jos, ruošiant maistui, smidrams labai daug priedų nereikia. Jie patys turi skonį. Truputį apvirti, apkepti, šiek tiek druskos, pipirų, česnako – gali būti ir garnyras, ir patiekalas, užbarsčius sūriu ir pakepus šalia kiaušinio. Jos šeima labai mėgsta apvyniotus kumpiu ir pakeptus ant grotelių. Tik apkepti ar apvirti reikia labai trumpai. Jie turi būti dar šiek tiek traškūs. Smidrai valgomi ir švieži. Galima ir į salotas pamaišyti. Jie tada sunkiau virškinami, nereiktų labai daug suvalgyti vienu metu, o užkandžiauti tikrai tinka.

Pavasarį atvežti iš Italijos, Lenkijos smidrai dar nėra tiek praradę, o į prekybos centrus žiemą atvežti iš Pietų Amerikos nežinia, kiek savaičių, o gal ir mėnesių prastovėję. Tad, jei žmogus jau pasiryžo ragauti smidrus, Irma kviečia rinktis šviežius lietuviškus, tada tikrai pajusite tikrą skonį.