Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Kas lėmė žieminių augalų peržiemojimą
LŽŪKT informacija
2011-05-10
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai jau ne pirmus metus vertina pasėlių būklę ūkininkų laukuose. Šį pavasarį nustatyti veiksniai, nulėmę žieminių augalų peržiemojimą.
Žiema – sunkus išbandymas
Žieminiams javams ir rapsams praėjusi žiema buvo sunkus išbandymas. Pirmiausia gruodžio antrame dešimtadienyje sniegas iškrito ant neįšalusios dirvos. Po juo augalai vegetavo ir jų atsparumas šalčiams mažėjo.
Antrasis kritinis periodas augalams buvo vasario pirmą dešimtadienį atšilę orai. Daugelyje rajonų įšalo neliko, o augalai pradėjo auginti naujas šakneles. Vėliau šaltis jau siekė nuo 18 iki 26 °C, o sniegas neapdengė želmenų ir tik vasario gale vidutinis jo dangos storis siekė 2–34 centimetrus.
Nuo kovo 8–11 d. paros vidutinė oro temperatūra jau buvo teigiama. Pirmojo kovo dešimtadienio pabaigoje įšalo gylis (50–62 cm) buvo Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose, kitur siekė 20–40 cm, o šiaurės rytuose (Biržai, Rokiškis) – tik apie 10 centimetrų. Antrąjį dešimtadienį situacija išliko panaši. Trečiojo kovo dešimtadienio pabaigoje įšalas dirvožemyje dar laikėsi (jis buvo apie 30 cm su atitirpusiu apie 10–20 cm viršutiniu dirvožemio sluoksniu). Atitirpęs paviršinio dirvos sluoksnio vanduo laikėsi ant įšalo, o augalų šaknys mirko vandenyje. Tai trečiasis kritinis augalų, kurie buvo ir taip silpni, nukentėję nuo vasario mėnesio šalčių, išlikimo periodas.
Nustatyta peržiemojusių pasėlių būklė
Dotnuvos meteoroginės stoties duomenimis, Vidurio Lietuvoje žieminių augalų vegetacija atsinaujino balandžio 13 dieną. Vizualiai apžiūrėti laukai nekėlė optimizmo, nes augalai nerodė gyvybės, o rapsų pasėliai tiesiog dvokė, nes šaknys, esančios vandenyje, ėmė pūti. Žieminių javų pasėliuose pasimatė daug mažų ir didesnių plotelių, kurie nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio (rausvo atspalvio prigludusiais lapais prie dirvos augalai), ypač ten, kur ilgiau išsilaikė sniego danga. Vėliau pamažu kai kurie pasėliai sužaliavo ir balandžio trečiame dešimtadienyje buvo galima tiksliau nustatyti, nuo ko žuvo augalai. Tai padarė rajonų augalininkystės konsultantai, balandžio mėnesį įvertinę ūkininkų žieminių javų ir rapsų pasėlių būklę.
1 lentelė. Žieminių javų ir rapsų pasėlių būklė 2011 m. pavasarį
Iš viso rasta 55,4 proc. žuvusių žieminių javų pasėlių. Vidutinis peržiemojusių pasėlių tankumas kv. m yra 243 augalai. Nuo pavasarinio pelėsio žuvo 15,5 proc. augalų, o daugiausia nušalo – 44,6 procento.
Įvertinta 11 veislių žieminių kviečių pasėlių būklė. Iš jų 3 veislės buvo patikrintos tik po vieną pasėlį, todėl duomenų lentelėje nėra.
2 lentelė. Skirtingų veislių žieminių kviečių pasėlių būklė 2011 m. pavasarį
Pagal gautus duomenis mažiausiai žuvo Anthus, Zentos ir Ada veislių pasėlių. Pakankamas peržiemojusių Ada, Olivin, Anthus veislių pasėlių tankumas.
Žieminiai kviečiai auginti skirtinguose rajonuose, todėl jų išlikimo sąlygos buvo skirtingos ir priklausė nuo sniego dangos, įšalo ir oro temperatūros.
Įvertinta 10 skirtingų veislių žieminių rapsų pasėlių būklė. Iš jų 6 veislių buvo patikrinta po vieną pasėlį, todėl duomenų lentelėje nėra.
3 lentelė. Skirtingų veislių žieminių rapsų pasėlių būklė 2011 m. pavasarį
Pagal gautus duomenis mažiausiai žuvo Sunday veislės pasėlių. Tikrinti šios veislės pasėliai labai gerai peržiemojo Utenos rajone, bet jai nepalankios žiemojimo sąlygos buvo Kretingos ir Vilkaviškio rajonuose.
Iš patikrintų po vieną pasėlį gerai žiemojo Hornet ir SW Pastell (Joniškio r.), o neperžiemojo – Elvis (Vilkaviškio r.), Triangle (Radviliškio r.), Ovation (Biržų r.).
Iš patikrintų neperžiemojo 81,3 proc. žieminių rapsų pasėlių.
Reikia stebėti pasėlius
Reti žieminių pasėliai blogai stelbia piktžoles, todėl pagal jų paplitimą reikėtų labai atsakingai parinkti herbicidus.
Šiuo metu tankesniuose javų pasėliuose pradėjo plisti miltligė, situaciją reikia stebėti. Miltligės sukėlėjams plisti palankūs šilti, drėgni orai, o ligą platina vėjas.
Atšilus orams, rapsų augalams masiškai kenkia rapsiniai žiedinukai ir jau matosi pageltę sausi neišsiskleidę žiedų pumpurai, kuriuos sunaikino vabalai.
Gerbiami ūkininkai, jei vaikščiojant po pasėlį nerimą kelia augalų būklė, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų augalininkystės konsultantus, kurie patars ir padės priimti racionaliausią sprendimą.
