Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24

Kalkinių medžiagų naudojimas rūgščių dirvožemių derlingumui palaikyti

Dr. Romutė Mikučionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė
2021-12-06

Turbūt dažnas prasto derliaus priežasčių pradeda ieškoti dirvožemyje. Ir iš tiesų, vienas iš augalų derlingumą ribojančių veiksnių – dirvožemio rūgštumas. Kokie sunkumai iškyla ūkininkaujant rūgščiuose dirvožemiuose, kaip augalai pasisavina maisto medžiagas, esant skirtingai dirvožemio reakcijai, koks turėtų būti dirvožemio pH?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įrengė 8 parodomuosius gamybinius bandymus sąlygiškai rūgščiuose dirvožemiuose. Ūkiai parinkti skirtingose Lietuvos vietose: 6 bandymai įrengti Vakarų Lietuvos (Tauragės, Telšių, Klaipėdos, Plungės r.), 2 bandymai – Rytinės Lietuvos (Šalčininkų r.) dalyje esančiuose ūkiuose, kur rūgščių dirvožemių yra daugiausia. Bandymai vykdyti 2019–2021 metais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Priklausomai nuo dirvožemio rūgštumo, augalų derliai, palyginti su nerūgščiais, gali būti 20–50 proc. mažesni, nesrūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų maisto elementų pasisavinimą ir tuo pačiu derlingumą. Palankiausiai mikro- ir makroelementai pasisavinami, kai dirvožemio tirpalo pH 6,0-6,5. Kai dirvožemis sąlygiškai rūgštus (pH 5,5),ribotai pasisavinami fosfatai, kalis, kalcis, magnis, iš dirvožemio išplaunami mikroelementai, vyksta denitrifikacija. Rūgščiuose dirvožemiuose judrusis fosforas pereina į geležies ir aliuminio fosfatus ir todėl tampa augalams neprieinamas. Kai pH mažiau nei 4,0, pasireiškia augalams žalingas aliuminis, slopinama bakterijų ir kitų dirvožemio mikroorganizmų veikla. Nepalankus augalams ir šarminis dirvožemio tirpalo pH, tada sunkiau pasisavinami fosfatai, kalis, mikroelementai (išskyrus molibdeną).Azoto, fosforo ir kalio efektyvumas esant skirtingam dirvožemio pH

Dirvožemio rūgštėjimas yra gamtoje natūraliai ir nuolat vykstantis dirvodaros procesas, kurį skatina rūgštūs krituliai, žemės ūkyje taikomos technologijos, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis mineralinėmis trąšomis, intensyvus pesticidų naudojimas, mitybos elementų išplovimas bei išnešimas iš dirvožemio kartu su augalų derliumi. Vienas iš būdų mažinti dirvožemio rūgštėjimą – jį kalkinti. Tai padeda sureguliuoti augalų mitybą makro- ir mikroelementais. Pakalkinus pagerėja rūgščių dirvožemių fizikinės ir cheminės savybės, keičiasi augalų mitybos sąlygos, fiziologiniai ir biocheminiai procesai, fotosintezės intensyvumas, angliavandenių ir baltymų apykaita.

Gamybiniuose bandymuose buvo taikomos skirtingos sėjomainos, žemės dirbimo būdai ir augalų auginimo technologijos. Bandyme dalyvavo augalininkystės, mišrios (augalininkystė-gyvulininkystė) arba gyvulininkystės krypties ūkiai. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas grūdinėms kultūroms (sudarė 6 ūkiai), sėjomainos nebuvo iki galo sutvarkytos, vyravo migliniai augalai, kai kur augalai buvo atsėliuojami. Ne visuose laukuose taikytas gilusis arimas, dažniausiai ūkiuose buvo atliekamas seklus arimas arba gilus skutimas, bandoma pereiti prie minimalaus žemės dirbimo. Gyvulininkystės krypties ūkyje bandymas buvo atliktas daugiametėje pievoje. Bandymo laukeliuose auginamiems augalams, remiantis dirvožemio tyrimo duomenimis ir maisto medžiagų poreikiu planuojamam derliui, buvo paruošti tręšimo planai.

Bandymams parinkti dirvožemiai buvo labai nevienodi ir skyrėsi vienas nuo kito dirvožemių grupe, granuliometrine sudėtimi ir agrocheminėmis savybėmis. Tačiau visi dirvožemiai buvo sąlygiškai rūgštūs. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis įvairavo nuo lengvos iki vidutinės ar sunkesnės: smėlio, smėlingas lengvas priemolis ar vidutinio sunkumo priemolis ir kiti.

Naudotos 6 kalkinės medžiagos, kurios buvo įterptos per du kartus skirtingu laiku. Kalkinių medžiagų norma svyravo nuo 2 iki 3 tonų. Žieminiai augalai tręšti kompleksinėmis trąšomis lokaliai prieš sėją ar sėjos metu, o azotines ir kitos vienanarės trąšos atiduotos pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai ir krūmijimosi tarpsniais. Vasariniams augalams per visą vegetacijos laikotarpį kompleksinės trąšos išbertos dieną po sėjos lokaliai arba sėjos metu, kitos vienanarės trąšos – krūmijimosi–plaukėjimo tarpsniais.

Bandymo vykdymo laikotarpiu meteorologinės sąlygos Lietuvoje pasitaikė netipinės. Tiek temperatūra, tiek krituliai atskirais metais pasiskirstė labai nevienodai. Iš 2019 m. į 2020 m. buvo besniegė žiema, neužfiksuota minusinės temperatūros. 2020 m. vasarą paskelbta hidrologinė sausra, o 2021 m. pavasaris pasitaikė labai šaltas ir lietingas. Visos šios sąlygos apsunkino bandymo vykdymą.

Dirvožemio agrocheminių savybių pokyčiai vertinti prieš bandymo įrengimą ir baigiantis bandymui. Dirvožemio mėginiai paimti specialiu grąžtu 0–20 cm gylyje ir išsiųsti į laboratoriją, kurioje paruošti ir tiriami atitinkamais metodais.

Įrengtuose bandymuose dirvožemio pH svyravo nuo 4,1 iki 5,8 ir priklausė bandymo įrengimo rajono. Tačiau bandymo laukai nebuvo vienodi, ir tame pačiame lauke dirvožemio reakcija svyravo. Kai kuriuose laukuose, pvz.: Šalčininkų r. pH svyravo nežymiai tarp 4,7 ir 4,8 ar 5,2–5,6, Klaipėdos r. – 4,8–5,1. Kituose rajonuose pH laukuose svyravo didesniu intervalu (Plungės r. – 4,2–5,7, Telšių r. – 4,8–5,7, Tauragės r. – 4,5–5,8). Tai rodo, kad dirvožemių danga yra marga, ypač banguotose ir kalvotose Žemaitijos teritorijose. Judrieji fosforo ir kalio kiekiai labai įvairavo ir priklausė nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Lengvesnės granuliometrinės sudėties laukeliuose rasta daugiau judriojo fosforo, nors jo kiekį labai ribojo rūgšti dirvožemio reakcija, o sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose buvo nustatyta judriojo kalio.

Bandymo laukeliai buvo mažo, vidutinio ir didelio fosforingumo bei kalingumo. Kai dirvožemio pH mažiau nei 5, kalcio ir magnio kiekiai buvo maži, o kai pH > 5 pagal kalcio ir magnio kiekius dirvožemis pateko į vidutinio ar didelio kalcingumo / magningumo grupes. Atlikus dirvožemio mėginių agrocheminių rodiklių tyrimus po kalkinimo nustatyta, kad šie rodikliai pakito nežymiai, tačiau kalkinių medžiagų poveikis pH, judriesiems fosforui ir kaliui, kalcio ir magniui buvo teigiamas.

Vertinant dirvožemio pH pokyčius vandeninėje ištraukoje paaiškėjo, kad tirpalo reakcija labai svyravo ir priklausė nuo drėgmės dirvožemyje ir kritulių kiekio. Trūkstant drėgmės, kalkės negalėjo tirpti ir atlikti savo darbo. Tačiau, kai drėgmės pakankamai, įterptos jos gerai tirpo ir neutralizavo dirvožemio tirpalo reakciją.

Vien kalkinių medžiagų naudojimas vizualinio staigaus poveikio augalų derlingumui nepadaro. Tam reikalingas kruopštus darbas ir augalo produktyvių elementų vertinimas. Vienas iš derlingumo elementų yra produktyvūs stiebai. Produktyvių stiebų skaičius kalkintuose variantuose taip pat buvo didesnis, lyginant su nekalkintu (kontroliniu) variantu.Produktyvių stiebų skaičius kalkintuose pasėliuose 2019–2021 metais

Jei rugių pasėliuose kontroliniame variante buvo 515–463 produktyvių stiebų/m2, tai kalkintuose variantuose atitinkamai – 617–604, 616–633, 537–632 produktyvūs stiebai/m2. Žieminių kviečių pasėlyje nekalkinus buvo 820 produktyvūs stiebai/m2, o pakalkinus atitinkamai – 845, 848 ir 850 produktyvių stiebų/m2. Žieminiuose kvietrugiuose nekalkinus buvo 766, 738 ir 720 produktyvūs stiebai/m2, o pakalkinus atitinkamai – 818 produktyvūs stiebai/m2 (tais metais buvo pakalkintas tik šis laukas). Vasarinių kviečių pasėlyje nekalkinus buvo 527 produktyvūs stiebai/m2, o pakalkinus atitinkamai – 585, 532 ir 593 produktyvūs stiebai/m2.

Laukeliuose, kur buvo naudotos kalkinės medžiagos, jau pirmais metais užfiksuotas derliaus priedas, lyginant su nekalkintais laukeliais. Kontroliniame variante žieminių rugių derlius buvo 3,0 t/ha, o pakalkintuose didesnis atitinkamai – 3,5; 3,8 ir 3,8 t/ha.

Augalų derlingumas 2019–2021 metais

Didžiausias žieminių kvietrugių derlius 2020 m. gautas kalkine medžiaga (kalkė Nr. 3) patręštame laukelyje – 0,83 t/ha daugiau negu kontroliniame variante. Didesni derliai gauti ir kalkė Nr.1 bei kalkė Nr. 2 variantuose atitinkamai – 0,52 t/ha ir 0,68 t/ha derliaus priedas. Avižų pasėlyje, kur kalkinės medžiagos buvo naudotos dvejus metus, gautas derliaus priedas, palyginus su nekalkintu laukeliu. Kontroliniame variante avižų derlius buvo 2,7 t/ha, o kalkintuose atitinkamai – 2,85; 3,05 ir 2,8 t/ha. Kaip ir žieminių kvietrugių, taip ir rapsų pasėlyje, kalkinės medžiagos pagerino augalų mitybą pagrindinėmis maisto medžiagomis, augalai geriau pasisavino su trąšomis atiduotas maisto medžiagas, išauginio stipresnį ir tankesnį pasėlį, o tai lėmė didesnį derlingumą. Vasarinių kviečių didžiausias derlius gautas kalkė Nr.1 ir kalkė Nr. 3 laukeliuose, derliaus priedas siekė 0,5 t/ha, lyginant su kontrole 2020 metais. Žieminių kviečių derlius kontroliniame variante buvo 4,55 t/ha, o pakalkintuose didesnis atitinkamai – 4,65; 4,60 ir 4,70 t/ha.

Lyginant gautą derlių su kontroliniu variantu, matoma kalkinių medžiagų nauda. Nors dirvožemio agrocheminių rodiklių pokyčiai buvo nežymūs, bet gautas derliaus priedas parodė, kad pagerėjo augalų mitybos sąlygos, todėl gautas didesnis derlingumas. Iš pateiktų duomenų matome, kad kalkinės medžiagos pagerino augalų mitybą pagrindinėmis maisto medžiagomis, augalai geriau pasisavino su trąšomis atiduotas maisto medžiagas, suformavo daugiau ir stiprių produktyvių stiebų, mažiau atmetė varpoje užuomazgų, suformavo daugiau grūdų ir tuo pačiu padidino augalo derlingumą.

Apibendrinant projekto rezultatus galima teigti, kad kalkinių trąšų kiekis turėtų priklausyti nuo dirvožemio tipo, rūgštėjimo laipsnio ir kalcio kiekio. Taip pat svarbus tam tikros augalų rūšies jautrumas dirvožemio reakcijai. Svarbiausia taisyklė – sunkioje dirvoje naudokite didesnę kalkinių trąšų dozę. Tinkamai kalkinant, lengvesniuose dirvožemiuose reikiamą kalkinių medžiagų kiekį vertėtų išbarstyti per kelis kartus, bet mažesniais kiekiais.

Rekomenduojama rinktis karbonatinės formos kalkines medžiagas. Bet to, kalkinti reikėtų sistemingai, priklausomai nuo dirvožemio pH ir granuliometrinės sudėties, naudoti nuo 1 iki 3 tonų/ha vienkartiniam tręšimui kas 4–5 metus po pagrindinio kalkinimo arba 200–500 kg/ha kasmet ir sėti augalus nelabai jautrius rūgštiems dirvožemiams. Kalkinti būtina priesmėlio dirvožemius, kai jų pH mažiau nei 5,2; priemolio ir molio dirvožemius, kai pH mažiau nei 5,5.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba nuo 2018-12-10 iki 2021-12-10 įgyvendina projektą „Rūgščių dirvožemių derlumo gerinimas efektyvesniam maisto medžiagų prieinamumui ir augalininkystės produkcijos savikainos pokyčiui“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veikla“. Paramos sutartis Nr. 14PA-KK-18-1-03440-PR001.