• Temos
• Augalininkystė

Kalkinimo priemonių naudojimo efektyvumas augalų mitybos grandinėje

Dr. Romutė Mikučionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė

2021-07-07

Šiandieną ūkininkavimo sąlygas apsunkina klimato kaita ir dirvožemio degradacija. Prie pastarosios priskiriamas ir dirvožemio rūgštėjimas.Kaip augalai pasisavina maisto medžiagas, kai dirvožemio reakcija skirtinga, koks turėtų būti dirvožemio pH, kad pasisavintų duodamus mikro- ir makro- elementus? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų Tauragės rajono žemdirbiai atsakymų ieškojo drauge su LŽŪKT konsultantais ir specialistais surengtoje lauko dienoje, kurioje buvo apžvelgti dviejų parodomųjų gamybinių bandymų tarpiniai rezultatai ir pupų bei rapsų pasėlių būklės vertinimo ypatumai.

Kodėl būtina pažinti savo dirvožemį

Pažinti savo dirvožemį nėra lengva, bet būtina. Priklausomai nuo dirvožemio rūgštumo, augalų derliai, palyginti su nerūgščiais, gali būti 20–50 proc. mažesni, nesrūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų maisto elementų pasisavinimą ir tuo pačiu derlingumą. Rūgščiuose dirvožemiuose trūksta kalcio ir magnio, yra daug mangano ir boro, maisto medžiagos pereina į netirpias, augalams neprieinamas formas, patiriama daugiau maisto medžiagų, ypač azoto, nuostolių.

Įrengti parodomieji bandymai

„Vienas iš būdų mažinti dirvožemio rūgštėjimą – jį kalkinti. Tuomet gerėja jo savybės, padidėja augalams prieinamų maisto medžiagų, sumažėja fitotoksiškų elementų kiekis, keičiasi mikroorganizmų gausa ir sudėtis dirvožemyje, augalai geriau įsisavina maisto medžiagas, formuojasi stipresnė šaknų sistema, o taip pat pagerėja biocheminiai procesai augaluose – didėja baltymingumas, krakmolingumas, mažėja nebaltyminio azoto kiekiai, ypač nitratų. Kad tuo įsitikintume, įrengėme 8 gamybinius bandymus skirtingose vietose: 6 bandymai įrengti Vakarų Lietuvos ūkiuose, 2 bandymai – Rytinės Lietuvos dalyje, kur rūgščių dirvožemių daugiausia. Įrengtuose bandymuose tiriame šešias skirtingas pagal cheminę sudėtį ir dalelių dydį kalkines medžiagas“, – teigė LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistė ir projekto vadovė dr. Romutė Mikučionienė.

LŽŪKT Tauragės r. biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas supažindina rajono žemdirbius su tarpiniais bandymo rezultatais.

Kuo svarbus dirvožemio tirpalo pH?

Pasak specialistės, augalų mitybai ir vystymuisi svarbus dirvožemio tirpalo pH. Palankiausiai mikro- ir makroelementai pasisavinami, kai dirvožemio tirpalo pH 6,0–6,5. Kai dirvožemis sąlygiškai rūgštus (pH 5,5), ribotai pasisavinami fosfatai, kalis, kalcis, magnis, iš dirvožemio išplaunami mikroelementai, vyksta denitrifikacija. Kai tirpalo pH 4,0–5,0 dirvožemis yra rūgštus, tai fosfatai augalams tampa visai neprieinami, o kai pH mažiau nei 4,0, tai pasireiškia augalams žalingas aliuminis, slopinama bakterijų ir kitų dirvožemio mikroorganizmų veikla. Nepalankus augalams ir šarminis dirvožemio tirpalo pH, tada sunkiau pasisavinami fosfatai, kalis, mikroelementai (išskyrus molibdeną).

Kalbant apie pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kalio) įsisavinimą palankiomis sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai dirvožemis vidutiniškai rūgštus (pH 5), augalai azoto ir kalio trąšų gali įsisavinti 52–53 proc., fosforo trąšų – 34 procentus. Kai dirvožemis rūgštokas (pH 6), kalio trąšas augalas įsisavina 100 proc., tačiau azotines trąšas įsavina tik 89 proc., o fosforo trąšas – tik 75 procentus. Rūgščiuose dirvožemiuose judrusis fosforas pereina į geležies ir aliuminio fosfatus ir todėl tampa augalams neprieinamas. Kai pH mažiau nei 4,0, tai pasireiškia augalams žalingas aliuminis, slopinama bakterijų ir kitų dirvožemio mikroorganizmų veikla. Nepalankus augalams ir šarminis dirvožemio tirpalo pH. Tada sunkiau įsisavinami fosfatai, kalis, mikroelementai (išskyrus molibdeną). Tik kai dirvožemio reakcija yra artima neutraliai (pH 6,5), šios maisto medžiagos yra įsisavinamos šimtu procentų.

Dirvožemio rūgštėjimą skatina rūgštūs krituliai, žemės ūkyje taikomos technologijos, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis mineralinėmis trąšomis, intensyvus pesticidų naudojimas, mitybos elementų išplovimas bei išnešimas iš dirvožemio kartu su augalų derliumi. Mokslininkų tyrimų duomenimis dėl šių priežasčių ariamasis sluoksnis kasmet netenka nuo 120–300 kilogramų iš hektarą kalcio. Nustatyta, kad kalcio daugiau išsiplauna iš priemolių, kiek mažiau iš priesmėlių. Kalcio išsiplovimas priklauso nuo iškritusių kritulių kiekio, pvz., iškritus 868 milimetrams kritulių išsiplauna 555 kilogramai iš hektaro kalcio priemolio dirvožemiuose arba 484 kilogramai iš hektaro kalcio priesmėlyje. Taip pat kalcio ir magnio katijonai išsiplauna tręšiant didelėmis trąšų normomis.

„Patręšę augalus azoto 170, o fosforo ir kalio 340 kilogramų į hektarą veikliąja medžiaga norma, pavasarį kalcio netenkame 150 kilogramų iš hektaro, magnio – 26 kilogramų iš hektaro priemolio dirvožemiuose, o priesmėlio dirvožemiuose beveik per pus daugiau, atitinkamai 254 kilogramai iš hektaro kalcio ir 36 kilogramai iš hektaro magnio“, – vardija dr. Romutė Mikučionienė.

Kada palankiausias laikas kalkinti dirvą?

Anot dr. Romutės Mikučionienės, labai svarbu pažinti savo dirvožemį, palaikyti jo gyvybingumą ir produktyvumą. Tačiau tai nemenkas iššūkis ūkininkaujantiems, nes tam reikia nemažai kantrybės ir pastangų.

„Kalkinti būtina priesmėlio dirvožemius, kai jų pH mažiau nei 5,2; priemolio ir molio dirvožemius, kai pH mažiau nei 5,5. Atlikus pagrindinį kalkinimą, svarbu dirvožemio tirpalo reakciją palaikyti optimalią augalams augti, o tai padaryti galima palaikomuoju kalkinimu. Šis kalkinimas gali būti vykdomas kiekvienais metais įterpiant 200–400 kg/ha karbonatinės kilmės kalkinių medžiagų arba didesnėmis normomis, praėjus keleriems metams nuo pagrindinio kalkinimo, priklausomai nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties: smėlio – kas 4–5 metus; priesmėlio, lengvų priemolių ir priemolių – kas 7–10, o sunkius priemolius ir molius – kas 9–10 metų“, – pataria specialistė.
Turintis mišrų ūkį Rimantas Šegžda su LŽŪKT Tauragės r. biuro konsultantais bendradarbiauja jau beveik du dešimtmečius. Naudojasi augalininkystės paslaugomis, kreipiasi dėl paraiškų rengimo ES paramai gauti, biure tvarkoma ir ūkio buhalterinė apskaita, tad sulaukęs augalininkystės konsultanto Petro Kulikausko kvietimo dalyvauti projekte, nedvejojo.

Dr. Romutės Mikučionienės teigimu, įrengtuose gamybiniuose bandymuose dirvožemio rūgštingumui reguliuoti naudojamos granuliuotos arba miltelių formos kalkinės medžiagos: Orcal, Polcalc, Oxifertyl, Rolgran ekstra, granuliuotas kalkakmenis ir Kalk hum.

„Dėl skirtingos kalkių cheminės sudėties ir dalelių formos jų naudojimo galimybės skirtingos. Nuo trąšų formos šių medžiagų paskleidimas ir įterpimo gylis, pvz., Rolgran extraįterpti nebūtina, galima berti ant augalų, Oxifertyl ir Kalk hum reikia įterpti sekliai (sekliai įkultivuoti) ir berti augalui sudygus nebetinka, Orcal milteliai turi būti išberti ant suartos/skustos/nedirbtos (tiesioginė sėja) dirvos prieš sėją, optimalus įterpimo gylis – iki 7 cm. Kalkines medžiagas galima barstyti ir ant ražienų iki skutimo pabiroms sudaiginti – tuomet ir šiaudai apsivelia trąšomis, efektyviau vyksta mineralizacijos procesai, kalkės atlieka ligų prevenciją, šarmina dirvožemį, o šiaudai puikiai palaiko tinkama drėgmės kiekį“, – sako dr. Romutė Mikučionienė.

Pasak specialistės, kalkinių medžiagų yra nemažai ir įvairių. Tačiau, norint jas panaudoti svarbu žinoti kokios jos yra pagal dalelių: granuliuotos, skaldytos ar dulkios (milteliai) formos. Labai svarbi yra kalkinės medžiagos neutralizacijos geba ir aktyvumas. Oksidinės trąšos skirtos staigiam efektui gauti, hidroksidinė arba gesintos kalkės yra aktyvesnės už karbonatinę formą. Nuo medžiagos aktyvumo priklauso šių medžiagų paskleidimo laikas. Oksidines formos kalkines medžiagas galima išbarstyti tik po derliaus nuėmimo ar likus 2 savaitėms iki sėjos, kad nepakenkti augalams – jų nenudeginti

„Dar vienas svarbus aspektas – kokio efekto tikimės: ar labai staigaus ir grieto, ar ilgalaikio, kai medžiaga tirpsta palaipsniui ir savo poveikį atiduoda per augalo vegetacijos laikotarpį. Greičiausiai suveikia dulkios (miltinės) kalkinės medžiagos, kiek lėčiau – granuliuotos ir ilgiausiai veikia trupintos (skaldytos) kalkinės medžiagos. Dulkios kalkinės medžiagos dirvožemio reakciją veikia trumpiau nei granuliuotos ar trupintos. Ilgiausiai veikia trupintos (skaldytos medžiagos) kalkės, kurios tirpsta palaipsniui: pirma ištirpsta dulki frakcija, vėliau smulkesnės dalelės ir vėliausiai stambiausioji trąšos dalis“, – bandymo įrengimo subtilybėmis dalijasi LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistė.

Kalkinimo bandymo tarpiniai rezultatai jau buvo pristatyti 8-iose lauko dienose ir 16-oje seminarų. Jei įdomu, rudenį planuojama organizuoti baigiamąją projekto konferenciją, kurioje bus pristatyti projekto galutiniai rezultatai ir rekomendacijos. Tikslus konferencijos laikas bus skelbiamas spaudoje ir LŽŪKT interneto svetainėse www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt.