Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Kaip teisingai paruošti dirvą žiemkenčiams?
Lukas Šapranauskas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistas
2019-08-27
© LŽŪKT nuotr.
Augalo augimas priklauso nuo pagrindinių dirvožemio fizikinių ir mechaninių savybių – tankio ir kietumo. Būtent jos turi lemiamos įtakos oro, drėgmės ir maistinių medžiagų kaupimuisi dirvožemyje. Kadangi dirvos tankis ir kietumas labai priklauso nuo dirvos įdirbimo, labaisvarbu žinoti, kokiems augalams, kokioje dirvoje, koks žemės įdirbimas ir laikas yra tinkamiausias.
Laikui bėgant, vis populiarėja beariminis žemės dirbimas ir didėja padargų pasirinkimas. Tyrimais nustatyta, kad taikant tiesioginę sėją arba minimalaus žemės dirbimo technologijas galima pagerinti dirvos struktūrą. Beariminį žemės dirbimo būdą Lietuvoje rekomenduojama taikyti tik žieminėms kultūroms, tačiau bent kas 5 metus dirvą reikėtų suarti verstuviniu plūgu arba giliai supurenti čizeliniu plūgu.
Rudeninis žemės dirbimas pagal dirvos būklę
Pagrindinio žemės dirbimo uždavinys – atstatyti dirvožemio derlingumą ir sunaikinti kuo daugiau piktžolių. Per augalų vegetaciją dirvožemis sutankėja, užsiteršia piktžolių pradais, sulėtėja mikroorganizmų veikla. Žemę dirbant, didinamas jos purumas, pakertami ir įterpiami augusių augalų likučiai ir išbirusios piktžolių sėklos. Į puresnę dirvą patenka daugiau oro, lengviau prasisunkia kritulių vanduo, pagerėja sąlygos mikroorganizmams, jie pradeda intensyviau ardyti augalines liekanas. Tokioje dirvoje greičiau ir gausiau sudygsta įvairūs piktžolių pradai, kuriuos sunaikina kitas dirbimas arba žiemos šalčiai. Šiems uždaviniams įvykdyti žemės dirbimo būdas ir padargai parenkami pagal dirvos būklę.
Arimas – daugiausia energijos ir laiko sąnaudų reikalaujantis žemės dirbimas
Ariant vyksta 5 technologiniai procesai: apvertimas, purenimas, trupinimas, maišymas ir suspaudimas. Arimo laiką nulemia dirvos drėgnumas. Dirva dirbama tada, kai nelimpa prie padargų, t. y. pasiekia fizinę brandą, – jos drėgnumas būna 60–90 proc. lauko drėgmės imlumo. Mūsų sąlygomis tinkamiausias yra rudeninis arimas. Jis atliekamas po derliaus nuėmimo ir turi būti baigtas iki spalio vidurio.
Sunkesnes dirvas rekomenduojama arti giliai. Gilų arimą mėgsta žieminiai javai (žiemkenčiai), rapsai (turi gilias šaknis, mėgsta purią dirvą), kaupiamieji augalai (cukriniai runkeliai, bulvės). Tyrimais nustatyta, kad vasariniai miežiai ir žirniai jautresni rudeninio žemės dirbimo supaprastinimui: sėjant miežius ir žirnius į minimaliai beverstuviniu purentuvu įdirbtą dirvą arba tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą, gaunamas mažesnis derlius.
Lygūs laukai ariami ilgosios kraštinės kryptimi. Jeigu nuolydis mažas, ariama išilgai jo, kad geriau nutekėtų vanduo. Nuolaidesnės, kalvotos dirvos ariamos skersai nuolydžio, kad būtų mažesnė vandens erozija. Arimo gylis turi būti vienodas. Lygiose dirvose jis gali svyruoti ±1,0 cm, nelygaus reljefo ± 2,0 cm. Dirva turi būti gerai apversta, nekyšoti augalų liekanos ir piktžolės.
Priešsėjinis ir posėjinis žemės dirbimas
Priešsėjinio žemės dirbimo uždavinys – tenkinti biologines reikmes tų augalų, kuriems ruošiama dirva. Žiemkenčių sėjai žemė pradedama ruošti po paskutinio arimo ir baigiama prieš pat sėją. Per tą laiką, jei reikia, laukas lyginamas, purenamas arimų paviršius, naikinamos piktžolės, įterpiamos išbarstytos mineralinės trąšos. Lyginimo darbai atliekami prieš tręšimą. Norint gerai išlyginti visus mikroįdubimus, lyginimą kartais naudinga kartoti kita kryptimi. Žiemkenčiams skirtame lauke atliktas lyginimas dažnai išsilaiko kelerius metus.
Volavimas rekomenduojamas tik puriose, puveningose dirvose, kuriose sausringais metais norima palaikyti drėgmę aukštesniuose sluoksniuose. Voluojant dirvožemį, susidaro kapiliarai, kuriais iš gilesnių sluoksnių vanduo pradeda kilti į viršų.
Priešingai nei gamtinės sąlygos, tinkamas žemės dirbimas – vienas iš veiksnių, priklausančių nuo mūsų pačių. Todėl turime išnaudoti šią galimybę kaip įmanoma protingiau, užauginti optimalų derlių su nuolatiniu maisto medžiagų ir drėgmės aprūpinimu, nenualinant dirvos ir užtikrinant galimybę ateities kartoms tenkinti savo poreikius.
Rekomenduojame pažiūrėti
Arimo pamoka: kaip išvengti arimo klaidų?
Renkuosi plūgą: elektronika prieš mechaniką
Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link
Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“
Arimas: artojas vis dar reikalingas?
Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu
Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu
Literatūra:
Bogužas V., Arvasas J., Šniauka P. 2013. Žemdirbystės vadovėlis. Akademija, Kauno r.
Buragienė S., Šarauskis E., Romaneckas K., Adamavicienė A., Avižienytė D., Katkevičius E. 2011. Skirtingų žemės dirbimo technologijų įtaka dirvožemio mechaninėms–fizikinėms savybėms. Akademija, Kauno r.
Jodaugienė D., Pupalienė R. 2012. Žemių rekultivacija ir žemdirbystės pagrindai. Prieiga internetu: http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2103/3/Zemiu_rekultivacija_zemdirb_pagrindai.pdf> Akademija. Kauno r.
Šimanskaitė D. 2007. Arimo ir beplūgio žemės dirbimo įtaka dirvožemio fizikinėms savybėms ir augalų produktyvumui // Žemės ūkio mokslai. 2007. Nr. 1. P. 9–19.
