• Temos
• Augalininkystė

Kaip nuo ligų apsaugoti vasarinius miežius?

Rima Balsytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė

2011-12-13

Siekiant sumažinti neigiamą augalų apsaugos produktų poveikį žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai, didelis dėmesys skiriamas integruotai augalų apsaugai. Žinoma, rinkdamiesi veislę, ūkininkai pirmiausia vertina ją pagal derlingumą, kokybę, o jautrumas ligoms dažniausiai lieka trečioje vietoje. Vis dėlto renkantis veislę pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jos atsparumą ligoms. Svarbiausi integruotos augalų apsaugos elementai tikrinti atliekant parodomąjį bandymą ūkyje.

Atsparios veislės dažniausiai yra mažesnio derlingumo arba atsparios tik vienai kuriai ligai. Vienas svarbesnių integruotos augalų apsaugos elementų – žalingumo slenksčių nustatymas priimant sprendimus dėl pesticidų purškimo laiko.

Tikrinti svarbiausi integruotos augalų apsaugos elementai

Parodomasis bandymas įrengtas ūkininko Oto Sukarevičiaus valdose (Plikiškių k., Satkūnų sen., Joniškio r.) pagal projektą „Integruota augalų apsauga“ Nr. 1PM-PV-09-1-001406, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. Siekta nustatyti efektyviausią ir saugiausią aplinkai apsaugos nuo ligų technologiją vasarinių miežių pasėlyje, įvertinti rekomenduojamų technologijų efektyvumą. Bandymo įrengimo ir vykdymo metodiką parengė ir vykdant konsultavo LAMMC filialo Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė.

Ūkininkas pasėlį prižiūrėjo siekdamas gauti 5 t/ha vasarinių salyklinių miežių Quench (į Nacionalinį augalų veislių sąrašą veislė įtraukta 2008 metais). Šios veislės miežiai yra vidutinio ankstyvumo, vidutinė vegetacijos trukmė – 80 dienų (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos). Sėkla buvo beicuota Lamardor (v. m. protiokonazolas 250 g/l + tebukonazolas 150 g/l) 0,2 l/t preparato.

Quench veislės miežiai palyginti atsparūs ligoms. Pasvalio AVT stotyje 2007 m. įrengtame specialiame miežių veislių atsparumo ligoms įvertinimo bandyme, kuriame nenaudoti fungicidai, 10 proc. Quench veislės miežių augalų buvo pažeisti rinchosporiozės ir tinkliškosios dryžligės. Kitų ligų pažeidimų nenustatyta.

Taigi, trąšų poreikis norimam gauti derliui paskaičiuotas pagal dirvožemio agrocheminių analizių rezultatus. Skaičiuojant atsižvelgta į dirvos turtingumą maisto medžiagų, vasarinių rapsų priešsėlį ir prognozuojamą gauti derlių. Pagrindinis tręšimas atliktas rudenį. Įterpta N12,5P60K65 giliai skutant dirvą. Trąšos paskleistos tolygiai, išilgai bandymo laukelių. Pavasarį, sėjos metu, lokaliai įterpta N40,5P9K9+S6. Augalams esant krūmijimosi tarpsnio (BBCH 21), per lapus tręšta mikroelementų trąšoms Rutter AA (1,0 l/ha).

Herbicidai parinkti pagal pasėlyje vyravusias piktžolių rūšis. Pasėlis nupurkštas herbicidų mišiniu (BBCH 21) Granstar Preemia 50 SX (v. m. tribenuronmetilas, 500 g/kg), naudojant preparato 15 g/ha, ir Grodyl 75 WG (v. m. amidosulfuronas, 750 g/kg), naudojant preparato 20 g/ha. Purkšta inžektoriniais purkštukais. Insekticidai nenaudoti, nes kenkėjų skaičius nepasiekė ekonominės žalingumo ribos. Krūmijimosi pabaigoje–bamblėjimo pradžioje buvo pastebėti pavieniai rinchosporiozės požymiai, bet ši liga vėliau neplito.
Siekiant visapusiškai įvertinti skirtingas vasarinių miežių apsaugos nuo ligų technologijas, buvo purškiama pagal šią schemą:

1. Nepurkšta.
2. Purškiama pagal intensyvią javų apsaugos nuo ligų technologiją.
3. Purškiama ligoms pasiekus žalingumo ribą.
4. Purškiama pagal ūkyje taikomą technologiją.

Fungicidai purkšti smulkialašiais purkštukais hektarui sunaudojant 280 l vandens (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Purškimo variantai

Metai – itin palankūs tinkliškajai dryžligei plisti

Tinkliškoji dryžligė ir rinchosporiozė vasarinių miežių pasėlyje 2011 m. pavasarį pradėjo plisti krūmijimosi pabaigoje–bamblėjimo pradžioje (BBCH 30). Purkšta pagal žalingumo ribą pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams bamblėjimo pradžioje (BBCH 31). Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų pagal intensyvią technologiją purkšta vėliau.

Sezono metu vyraujant palankioms tinkliškajai dryžligei plisti sąlygoms, teko dar kartą pasėlį purkšti pagal žalingumo ribą. Buvo pasirinktas dvi veikliąsias medžiagas turintis fungicidas, kainavęs daugiau nei naudotas intensyvios technologijos variante. Tai sumažino pasėlio, kuriame purkšta pagal žalingumo ribą, bendrąjį gamybinį pelną.

Nepurkštame plote nuo 2011 m. birželio 16 d. tinkliškoji dryžligė plito intensyviau. Du kartus nuo ligų purkštuose pagal intensyvią technologiją ir ligoms pasiekus žalingumo ribą pasėliuose tinkliškosios dryžligės intensyvumas buvo mažiausias. Purškiant pagal ūkyje taikomą technologiją – rezultatai prastesni.

Nepurkštuose miežiuose plito ne tik tinkliškoji dryžligė. Sezono metu taip pat rasta rudadėmės dryžligės, smulkiųjų rūdžių, tačiau šių ligų pažeidimas buvo nedidelis ir gana vėlyvas.

Pieninės brandos viduryje (BBCH 75), liepos 4 d., tinkliškoji dryžligė pažeidė visus augalus, skyrėsi tik jos intensyvumas.

Tinkliškosios dryžligės intensyvumas vasariniuose miežiuose

Liepos 11 d. nepurkštuose miežiuose trečiasis lapas jau buvo nudžiūvęs, o purkštuose – dar buvo išlikę nuo trečdalio iki pusės trečiojo lapo.

Miežiai nukulti liepos 30 dieną. Nepurkštame pasėlyje miežiai subrendo keturiomis dienomis anksčiau, ir derliaus nuėmimo dieną augalai buvo pakeitę spalvą (papilkėję).

Didžiausias miežių derlius (ir stambesni grūdai) gautas tuose pasėliuose, kur fungicidais purkšta du kartus. Nepurkštame ir pagal ūkyje taikomas technologijas purkštame variantuose 1000 -čio grūdų masė siekė 48,55–49,95 g, o naudojant intensyvią augalų apsaugą ir purškiant ligoms pasiekus žalingumo ribą – 50,90–50,34 g (žr. 2 lentelę). Tai labai svarbu auginant salyklinius miežius. Kokybiniai vasarinių miežių rodikliai visuose variantuose iš esmės nesiskyrė, t. y. baltymų buvo 11,4 proc., o krakmolo – nuo 63,5 iki 64,1 procento.

Nupurškus fungicidu pagal ūkininko taikomą salyklinių miežių auginimo technologiją vieną kartą, gautas ir pakankamai geras derlius, ir pelnas. Norint parengti tikslesnes rekomendacijas dėl purškimo laiko ir produktų pasirinkimo, reikėtų bandymus tęsti.

2 lentelė. Ligų įtaka vasarinių miežių produktyvių stiebų skaičiui, 1000 -čio grūdų masei, grūdų derliui ir bendrajam gamybiniam pelnui