• Temos
• Augalininkystė

Kaip naudojame maisto medžiagas planuojamam augalų derliui?

Rimas Magyla

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vadovas

2019-11-05

© LŽŪKT nuotr.
Ar būtų įdomu palyginti ūkyje auginamiems augalams sunaudojimą trąšų kiekį su realiu augalų poreikiu? Kiek trąšų sunaudoja žemdirbiai, tręšimą planuojantys pagal dirvožemio tyrimų rezultatus, ir tie, kurie tręšia nesivadovaudami dirvožemio tyrimų informacija? Apie tai – šiame straipsnyje.

Vykdant Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektą „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“, skirtingose Lietuvos vietovėse esančiuose ūkių plotuose buvo stebimas maisto medžiagų (trąšų) naudojimas 2017–2019 m. sezonais. Trejus metus buvo stebimas trąšų naudojimas ūkiuose auginamiems augalams tame pačiame lauke ir lyginama su realiu maisto medžiagų poreikiu bei gautu derliumi. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis LŽŪKT sukurta tręšimo plano sudarymo programa „e. Geba augalininkystė“, dirvožemio tyrimų duomenimis iš stebimų laukų atskirų melioracijos sistemų plotų, informacija apie ūkiuose naudojamas trąšas ir jų kiekius.

Susumavus 5 ūkių trejų metų augalų tręšimo duomenis stebimuose plotuose, gavome rezultatus, pateiktus diagramoje Nr. 1.

Per trejus metus, tręšiant azotinėmis trąšomis, vidutiniškai kasmet augalai buvo pertręšti 47 kg/ha azoto, arba, kitaip tariant, buvo atiduodama 137 kg/ha amonio salietros daugiau, nei augalams reikėjo. Tręšimas fosforo trąšomis subalansuotas, o kalio trąšų veikliąja medžiaga vidutiniškai neatiduota 37 kg/ha per metus, arba veikliąją medžiagą išreiškus trąšomis, neatiduota 62 kg/ha kalio chlorido.

Visi žemdirbiai žino dar 1885 m. J. Lybigo suformuluotą augalų augimo veiksnių lygiareikšmiškumo dėsnį: visi augalų augimo veiksniai turi vienodą reikšmę ir negali būti pakeisti kitais. Šis dėsnis išreiškiamas vadinamuoju Dobeneko kubilėliu. Taigi, pritaikydami J. Lybigo dėsnį 1 diagramoje esamai informacijai, galime teigti, kad papildomomis azoto trąšomis planuojamo augalų derliaus negausime, jeigu augalams trūks kalio.

Minėtoje diagramoje yra įdomus dar vienas aspektas. Dalis tirtų ūkių augalus tręšti planavo atsižvelgdami į atliktus dirvožemio tyrimų rezultatus, dalis – laukus tręšė savo nuožiūra. Panagrinėkime du tokius ūkius.

Tręšimo, neatsižvelgiant į dirvožemio tyrimų rezultatus, pavyzdys

Trejus metus (2017–2019 m.) demonstraciniame lauke buvo auginami žieminiai kviečiai: 2017 m. planuotas jų derlius buvo 5,5 t/ha, gauta 6,5 t/ha. 2018 m. buvo planuotas kviečių derlius 6,5 t/ha, gauta mažiau – 5 t/ha. 2019 m. žieminių kviečių planuota prikulti 5,5 t/ha, gauta dar mažiau – 4,5 t/ha. Dirvožemio tyrimų duomenys: dirvožemio pH 6,81, humuso kiekis 4,28, judriojo fosforo (P₂O₅) – 448 mg/kg, judriojo kalio (K₂O) – 129 mg/kg.

Diagramoje Nr. 2 matome akivaizdų perteklinį azoto trąšų naudojimą ir kalio trąšų trūkumą. Per trejus metus iš viso buvo sunaudota 253 kg/ha (arba 84 kg/ha azoto veikliąja medžiaga kasmet) per daug azoto negu augalų planuojamo derliaus poreikis. Fosforo tręšimas buvo subalansuotas – per trejus metus augalams ištręštas fosforo kiekis buvo tik 13 kg/ha mažesnis, negu reikėjo planuojamam derliui gauti. Tačiau vėlgi, kalio per trejus vegetacijos metus iš viso atiduota 248 kg/ha mažiau, negu reikėjo planuotam augalų derliui išauginti.

Tręšimo, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų rezultatus, pavyzdys

Kito ūkio (diagrama Nr. 3) stebimame lauke 2017 m. buvo auginti žieminiai kviečiai: planuotas jų derlius buvo 7 t/ha, gauta daugiau – 8,5 t/ha. 2018 m. buvo auginamos pupos. Gautas jų derlius koks ir planuotas – 4 t/ha. 2019 m. žieminių kviečių planuota prikulti 7 t/ha, prikulta 4 t/ha.

Lauko dirvožemio tyrimų duomenys: dirvožemio pH 7,56, humuso kiekis 2,96, judriojo fosforo (P₂O₅) – 112 mg/kg, judriojo kalio (K₂O) – 234 mg/kg.

Tręšimas azotu trejų metų laikotarpiu perteklinis: per šį laikotarpį azoto veikliosios medžiagos lauke atiduota 178 kg/ha per daug, palyginti su auginamų augalų planuojamų derlių poreikiu azotui.

Per trejus metus trūko 72 kg/ha fosforo, palyginti su tręšimo plano rekomenduojamu augalų derliams reikalingu fosforo kiekiu. Tačiau 2018 m. rudenį žieminiai kviečiai nebuvo tręšti planuotu diamonio fosfatu 100 kg/ha (48 kg/ha P₂O₅), kuris būtų išlyginęs reikiamą bendrą fosforo kiekį, reikalingą augalams tręšti.

Kalio perteklių per trejų metų tręšiamų augalų laikotarpį lėmė 2016 m. rudenį tręštų žieminių kviečių tręšimas kalio chloridu dvigubai didesne norma, kuomet tręšimas dar nebuvo planuojamas pagal dirvožemio tyrimų rezultatus.

Kokios išvados?

• Žemdirbiai, planuojantys tręšti augalus ne pagal dirvožemio tyrimų rezultatus, alina dirvožemį, per mažai tręšdami fosforo bei kalio trąšomis, tikėdamiesi azotu padidinti auginamų augalų derlių. Žinoma, atskirais atvejais galima „pataikyti“, jei tręšiama nedideliu P arba K kiekiu, ir dirvožemyje vieno iš jų gali būti gausu.
• Žemdirbiai, kurie negaili fosforo ir kalio trąšų augalams, tačiau planuodami tręšimą nesivadovauja dirvožemių tyrimų rezultatais, rizikuoja augalus pertręšti.
• Planuojant tręšimą azotinėmis trąšomis, nereikėtų vadovautis optimistinėmis augalų derlių prognozėmis. Paskutinieji du sezonai buvo sausi ir, atsižvelgiant į dėl klimato kaitos vykstančius procesus, kiekvienais metais augalų vegetacijos sezonai gali būti unikalūs.

Šiek tiek ekonominių rodiklių

Be abejo, tręšiant auginamus augalus reikiamais fosforo ir kalio kiekiais, išleidžiama daugiau lėšų trąšoms.

Įvertinus visus 5 ūkius, iš kurių trijuose buvo planuojamas tręšimas, atsižvelgiant dirvožemio tyrimų rezultatus (dviejuose ūkiuose tręšiama neatsižvelgiant į juos) buvo paskaičiuota, kiek vidutiniškai išlaidų patiria šių dviejų kategorijų ūkiai ir koks vidutinis žieminių kviečių derlius gautas trejų metų laikotarpiu. Rezultatai – diagramoje Nr. 4.

Ūkiuose, kuriuose tręšimas planuojamas pagal dirvožemio tyrimų rezultatus, vidutiniškai per metus trąšoms stebimuose laukuose išleista 214 Eur/ha, arba 60 Eur/ha daugiau, negu ūkiuose, kur buvo tręšiama neatsižvelgiant į dirvožemio tyrimus. Tačiau ir kviečių (kurie buvo auginami visų 5 ūkių stebimų laukų plotuose) derlius buvo 1,1 t/ha didesnis. Skaičiuojant kviečių grūdų kainą (170 Eur/t) tiriantys dirvožemį žemdirbiai, augindami kviečius, uždirbo vidutiniškai 127 Eur/ha daugiau.

Taigi, dar viena išvada – didesnis dėmesys dirvožemiui praturtinant fosforu ir kaliu, atpirks didesniu augalų derliumi. Turtės ne tik dirvožemis, bet ir žemdirbys.

www.agroakademija.ltrekomenduoja

Drėgmės išteklių valdymas dirvožemyje – misija (ne)įmanoma?

Inno panorama 2019: skaitmeninės ir kitos inovatyvios paslaugos žemės ūkiui (video)