Kai grūdai saugyklose

Antanas Petraitis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro augalininkystės konsultantas

2013-09-04

Grūdų laikymo sėkmė priklauso nuo jų drėgnumo, kokybės ir tinkamos sandėliavimo aplinkos. Nuėmus javus, reikėtų kuo greičiau atskirti piktžolių sėklas ir žalius grūdus, nes jie sukelia kaitimą. Grūduose esančias augalų priemaišas daug pigiau išvalyti nei išdžiovinti. Geriausiai javus nuimti, kai jie būna 13–14 proc. drėgnumo. Tokius javus, sandėlyje perleidus per pirminio valymo mašinas ir atskyrus priemaišas, užtenka ataušinti aktyviąja ventiliacija.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Grūdų temperatūrą reikia reguliariai tikrinti ir kaskart ventiliuoti, kai santykinis oro drėgnumas yra 60–65 procentų. Lietuvoje liepos–rugpjūčio mėnesiais santykinis oro drėgnumas dažniausiai būna 70–75 proc. ir vien aktyviąja ventiliacija grūdus galima išdžiovinti iki 16–18 procentų.

Santykinį oro drėgnumą galima sumažinti pašildžius pučiamą orą. Pašildžius 1 ^oC, oro srautų santykinis drėgnumas sumažėja 4–5 procentais.

Grūdų saugyklos modernėja

Ūkiai modernėja, daug ūkininkų statosi grūdų saugyklas, kad derlius greičiau būtų vežamas iš laukų į aruodus. Grūdai dažniausiai laikomi aruodinio tipo sandėliuose, bokštuose, taip pat patalpose, kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija.

Jei sandėliai arkiniai, aktyvioji ventiliacija būna įrengta grindyse. Tad išvežus grūdus, juose galima laikyti trąšas, techniką ar kitą inventorių. Tokiu būdu pastatas išnaudojamas racionaliai.

Švedijoje giminami metaliniai AKRON aruodai yra naujo tipo grūdų saugyklos. Galima rinktis technologijas su pneumatiniu iškrovimu arba be jo. Sistema su pneumatiniu iškrovimu – naujovė. Jų grindys pakeltos nuo žemės paviršiaus, kad nepatektų drėgmė. Šiuose sandėliuose galima vienu metu laikyti kelių skirtingų augalų derlių, naudoti aktyviąją ventiliaciją grūdams ataušinti, grūdai greitai iškraunami.

Rinktis saugojimo technologiją ir stebėti situaciją

Sandėliavimo patalpas svarbu paruošti prieš javapjūtę. Sandėlius būtina išvalyti, bet ne visada to pakanka, tenka panaudoti ir chemines medžiagas.

Grūdai yra gyvi organizmai, todėl reikia nuolat sekti jų temperatūrą ir drėgnumą. Gerai, kai grūdus galima perkrauti iš vienos vietos į kitą, tada jie prasivėdina ir geriau laikosi.

Skubant nuimti derlių, dažnai grūdai būna 20 proc. drėgnumo. Tokiems grūdams džiovinti ūkiuose naudojamos stacionarios ir mobilios džiovyklos. Išdžiovintus grūdus būtina atvėsinti ir prapūsti aktyviąja ventiliacija. Taip pat svarbu nuolat stebėti, ar neatsirado aruodinių kenkėjų ar graužikų. Sandėliuojami grūdai genda ir dėl pelėsinių grybų. Esant didesnei drėgmei ir aukštesnei temperatūrai, grybinės ligos pasireiškia greičiau.

Gyvulininkystės ūkiai drėgnesnius javus traiško pašarui ir kemša į tam skirtas rankoves pridėdami konservantų. Tuomet javus galima pradėti pjauti anksčiau ir drėgnesnius, net iki 28–30 proc. drėgnumo. Galvijai tokį pašarą ėda noriai, didėja primilžiai ir priesvoriai. Taikant tokią technologiją, javapjūtė prasideda anksčiau, o ir maistinė tokių grūdų vertė yra gerokai didesnė nei sausų.

Grūdus galima apdoroti ir ozonu. Tai perspektyvi jų apdorojimo priemonė, padedanti išvengti grybinių ligų.

Tik tinkamai laikomi grūdai išlieka geros kokybės iki kitų metų.