Kad pasėlis būtų optimalus

Juozas Zaturskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ūkio augalininkystės konsultantas

2012-04-13

Vienas iš intensyvios javų auginimo technologijos reikalavimų – pasiekti aukštą lauko pasėlių tankumą. Tam įtakos turi daugelis veiksnių, tačiau pagrindiniai: sėklos kokybė, išsėjimo normos tikslumas, produktyvių stiebų skaičius.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sėklos sėjai naudojamos stambios, sveikos ir daigios. Sėklų daigumas – tai normaliai per nustatytą laiką sudygusių sėklų procentas, esant optimalioms dygimo sąlygoms. Įvairių sėklų daigumo laikas skirtingas. Pavyzdžiui, laboratorijoje pasėtų kviečių daiginimo laikas 7 paros, o lauke pasėti jie dygsta ilgiau ir sudygsta 15–20 proc. prasčiau negu laboratorijoje.

Sėklų daigumą lemia daug išorinių ir vidinių veiksnių. Iš išorinių svarbiausi yra vanduo, dirvos temperatūra, dirvos mechaninė sudėtis, santykinė oro drėgmė. Iš vidinių galima paminėti sėklų drėgnumą, stambumą, ūkinę sėklos vertę, sėklos kokybės vertę. Be to, lauko daigumas gerėja, sudarant optimalias dygimo sąlygas.

Ilgą laiką sėklos norma buvo nurodoma kilogramais vienam hektarui, bet taip sėjant pasėlis gali susiformuoti visai netinkamo tankumo. Sėjant stambesnes sėklas, bus išsėjama mažiau sėklų, o sėjant smulkesnes – daugiau. Daug tiksliau sėklų normą skaičiuoti milijonais vienetų vienam hektarui, tada išsėjamas reikiamas sėklų kiekis ir gaunamas tinkamo tankumo pasėlis.

Žieminių kviečių produktyvumo formavimasis priklauso nuo dirvos paruošimo

Produktyvus pasėlis Neproduktyvus pasėlis

Faktinį sėklų kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę:
M x A x 100
K= -----------------------
Ūv
K – sėklos kiekis, kg/ha
M – sėklos norma, mln./ha
A – 1 000 sėklų masė, g
Ūv – sėklos ūkinė vertė, proc.

Kaip patikrinti ir nustatyti sėklos normą, nurodyta kiekvienos sėjamosios instrukcijose, tačiau ne visi turi tikslias svarstykles ir dažnai tam tiesiog pritrūksta laiko. Todėl tenka priminti, kaip apytiksliai ir palyginti paprastai patikrinti išsėjamų sėklų kiekį. Tam užtenka lygaus kelio arba sumintos dirvos plotelio, kur bus sėjami javai. Pripildyta sėklų sėjamąja reikia nuvažiuoti kelis metrus su įjungtais sėjos aparatais, kad noragėliai išbertų sėklas ant kelio arba ant sumintos dirvos paviršiaus. Sustojame ir suskaičiuojame, kiek sėklų pribiro vienoje eilutėje viename metre. Jeigu norime gauti tikslesnius duomenis, tada galima paskaičiuoti trijose eilutėse viename metre ir išvesti vidurkį. NVS gamyklos SZ tipo sėjamosios dažniausiai sėja 15 cm, o daugelis vakarietiškų sėjamųjų – 12 cm tarpueiliais.

Pateiktoje lentelėje matyti, koks sėklų kiekis turėtų būti sėjant 15 ir 12 cm tarpueiliais vienoje eilutėje viename metre. Pavyzdžiui, vienoje eilutėje viename metre vasarinių kviečių sėklų, sėjant 15 cm tarpueiliais, turėtų būti 82–97 vnt., o sėjant 12 cm tarpueiliais – 66–78 vnt. Vis tik galutinė sėklų norma neturėtų būti mažesnė kaip 300 grūdų ir ne didesnė kaip 500 viename kvadratiniame metre.

Sėklų normos sėjant skirtingais tarpueiliais

(panaudota kelių šaltinių tyrimo medžiaga)

LAMMC Žemdirbystės institutas rekomenduoja derlių planuoti pagal produktyvių stiebų skaičių viename kvadratiniame pasėlio metre. Produktyvių stiebų skaičių labiausiai lemia pirminiai derliaus formavimo veiksniai – sėklų kokybė, sėjos laikas ir norma, dirvos kokybė, jos agrotechniniai duomenys ir meteorologinės sąlygos. Didžiausias derlingumo potencines galimybes turi tokio tankumo pasėlis, kuriame augalų biomasė vienodai dengia dirvos paviršių, augalai nestelbia vieni kitų, tačiau yra pajėgūs konkuruoti su piktžolėmis.

Javų sėklų normos ir pasėlių tankumas atskirose Lietuvos regionuose

(LŽI duomenys)