• Temos
• Augalininkystė

Javų paruošimas sėkmei – fungicidų planavimas pirmam startui

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2022-10-28

Patyrę javų augintojai žino, kokios pavojingos gali būti anksti pasireiškusios ligos. Jos nuolat kelia pavojų javams, mažindamos tiek derlingumą, tiek kokybę. Su gamta ir kylančiomis kainomis nepakovosi, tačiau, atsižvelgdami į svarbiausius ligų plitimo riziką mažinančius veiksnius, turėdami augalų apsaugos strategijas, paremtas kompleksiniu rizikos veiksnių įvertinimu, galime gerokai sumažinti ligų intensyvumą pasėliuose. Apie naujoves Lietuvos fungicidų rinkoje ir kaip grybines ligas kontroliuoti javų pasėliuose, patarimais dalijasi UAB „Bayer“ agronomai – Algirdas Balčiūnas (nuotr. kairėje) ir Tomas Šulcas.

Trąšų ir kuro kainos labai pakilusios. Kaip keičiasi augalų apsaugos produktų naudojimas ir ūkininkų pasirinkimas?

Tomas: 2021 metų viduryje pradėjus kilti trąšų kainoms, ūkininkai buvo nemaloniai nustebinti ir nesitikėjo, kad tokia aukšta trąšų kaina galėtų pasiekti visų laikų aukštumas ir išsilaikyti net iki šių dienų. Pakilusias trąšų kainas pradėjo vytis ir augančios kuro, elektros energijos ir kitos kainos. Nepaisant, kad kitų gamybos priemonių kainos augo kartais, augalų apsaugos produktų kaina kilo nežymiai, dėl to ūkininkų naudojimo įpročiai išliko smarkiai nepakitę.

Per daugelį naudojimo metų ūkininkai jau spėjo įsitikinti būtinybe efektyviai kontroliuoti piktžoles, ligas, kenkėjus, nes tik šiuos žingsnius atlikus laiku, kokybiškai ir pasirinkus tinkamus produktus gaunama didžiausia ekonominė nauda.

Sakoma: ratus ruošk žiemą, o roges – vasarą. Kodėl rudenį verta pradėti ruoštis naujam sezonui ir pasirūpinti augalų apsaugos produktais?

Algirdas: Ši praktika nėra nauja. Dalis ūkininkų planuoja darbus ir jau iš rudens įsigyja augalų apsaugos produktų, trąšų, sėklų. Viena pagrindinių priežasčių – pinigų srautų paskirstymas ir pagerėjusios atsiskaitymo sąlygos daugelyje ūkininkus aptarnaujančių įmonių. Pažvelkime iš praktinės pusės, kodėl tai daryti verta? Pavasarį nebereikės eikvoti brangaus laiko ieškant, derantis, renkant informaciją apie produktus ir jų efektyvumą – visa tai galima atlikti rudenį ir žiemą, kai šiek tiek daugiau yra laisvo laiko, pasibaigę lauko darbai.

Be to, pastaraisiais metais gyvename itin permainingomis sąlygomis, todėl gamybinės kompanijos susiduria su vis didėjančiais iššūkiais ir tiekimo problemomis. Iš anksto pasirūpinus augalų apsaugos produktais, galime jaustis saugesni, tikri situacijos ir padėties šeimininkai.

Kasmet žemės ūkis susiduria su klimato kaitos padariniais, pvz. nauji kenkėjai, piktžolių rezistentiškumas, į javų pasėlius įsisuka naujos virusinės ligos. Kokia situacija su grybinių ligų plitimu?

Tomas: Taip, besikeičiantis klimatas kiekvienais metais nustebina naujais iššūkiais – ar tai būtų ligų, ar kenkėjų antplūdžiai, vis tik javų laukuose grybinių ligų plitimo tendencijos išlieka tos pačios.

Dažnai viešojoje erdvėje aptarinėjami kaimyninių šalių bandymų rezultatai. Kas vyksta aplinkui, be abejo, žinoti naudinga, tačiau Lietuvos laukuose žieminių kviečių ligų plitimo tendencijos skiriasi nuo jūrinio klimato šalių. Kompanija „Bayer“ nuo 2013 m. vykdo ligų monitoringą Lietuvos ir Latvijos GEP sertifikatus turinčiuose institutuose ir bandymų stotyse. Pagrindinės lapų ligos išlieka tos pačios – kviečių dryžligė ir lapų septoriozė.

Šaltinis: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas, „Latvia University of Lifescience and Technology“ ir „GEP unit“, Bayer SIA

Iš šių duomenų matome, kad javuose lapų ligos pradeda plisti labai anksti. Apibendrinus monitoringo rezultatus pastebėta, kad dryžligė (1031 atvejis 186 bandymuose) yra beveik tris kartus dažniau pasitaikanti žieminių kviečių liga nei septoriozė (388 atvejai 186 bandymuose). Kodėl? Tai galima paaiškinti ligų sukėlėjų biologija. Abi ligos plinta vyraujant panašiai temperatūrai, kai yra drėgmės, tačiau latentinis periodas gerokai skiriasi. Latentinis periodas – laiko tarpas nuo patogeno patekimo į augalą iki kol ligos požymiai matomi plika akimi. Remiantis įvairias šaltiniais, kviečių dryžligės latentinis periodas yra apie 3–7 paras, o lapų septoriozės gali užsitęsti net iki 28 parų. Dalis ūkininkų pradeda naudoti fungicidus pastebėję ant augalų ligų simptomus. Tai – žalinga praktika, nes geriausi efektyvumai pasiekiami juos naudojant profilaktiškai. Pasimačius ligos požymiams, patogenai jau būna įsitvirtinę augalo audiniuose ir atlikę savo žalingą darbą.

Algirdas: Gana dažnai dryžligė, iki pradedant skleistis javų vėliaviniam lapui, jau būna pažeidusi apie 5 proc. lapų ploto. Iš apačios į viršų kylanti liga yra sunkiau suvaldoma, todėl net ir stiprūs fungicidai, panaudoti vėliavinio lapo tarpsniu, dažnai nebegali parodyti geriausio rezultato. Norint kuo ilgiau išsaugoti žalius viršutinius lapus, reikia pasirūpinti gera apatinių lapų apsauga ir taip užkirsti kelią ligai plisti nuo pat augimo sezono pradžios.

Jei iškyla problema, tai yra ir jos sprendimo būdų, nes įmonės investuoja ir kuria inovatyvius produktus. Kokios „Bayer“ naujienos kalbant apie fungicidus?

Algirdas: Per 150 metų veiklos istoriją skaičiuojanti įmonė sukūrė daugybę inovatyvių produktų, padedančių spręsti pasėlių auginimo problemas. Tokie produktai, kaip Falcon forte, Input, Input Triple ir kt. plačiai naudojami Lietuvos ūkiuose. Štai minėtas Falcon forte – vienas ilgiausiai rinkoje esančių sprendimų ūkininkams, skirtas ankstyvai lapų apsaugai nuo grybinių ligų. Nepaisant ilgo gyvavimo rinkoje, produktas iki šių dienų išlaiko puikų kainos ir efektyvumo santykį.

Žinoma, įmonė „Bayer“ pristato ir naujų bei efektyvių sprendimų. Šiemet Lietuvos rinką pasiekė javų pasėliuose grybinėms ligoms kontroliuoti skirti du produktai – Delaro forte ir Cayunis.

Įmonė „Bayer“ nesustodama investuoja į naujų produktų kūrimą ir plėtrą. Bandymo laukeliai Latvijoje. Šaltinis: Bayer GEP bandymų stotis, Latvija 2022

Kuo šie produktai pranašesni už kitus, jau esančius rinkoje?

Tomas: Visi įmonės sukurti produktai apsaugo pasėlius nuo plataus ligų spektro. Šios dvi naujienos išsiskiria iš rinkoje esančių tuo, kad kiekvieną jų sudaro net po 3 skirtingo veikimo veikliąsias medžiagas, todėl yra sumažinama atsparumui išsivystymo rizika ir gaunamas geresnis efektyvumas naikinat grybines ligas.

Naujasis fungicidas Delaro forte skirtas javus purkšti nuo pagrindinių grybinių ligų. Fungicidas sudarytas iš 3 veikliųjų medžiagų: protiokonazolo 93,3 g/l, spiroksamino 106,7 g/l ir trifloksistrobino 80 g/l. Jos papildo viena kitą ir pasižymi apsauginiu bei gydomuoju poveikiu. Kadangi visos jos priklauso skirtingoms cheminėms grupėms, patogenus veikia skirtingai, todėl pasiekiamas geresnis efektyvumas nuo ligų, taip pat mažinama atsparumui išsivystymo rizika. Šį fungicidą rekomenduojame naudoti profilaktiškai, prieš pasirodant ligų požymiams – tai turės įtakos geresniam produkto veikimui, tačiau teigiamų rezultatų pasieksite fungicidą panaudoję ir tik pradėjus plisti ligai.

Fungicidas Cayunis taip pat susideda iš 3 veikliųjų medžiagų: trifloksistrobino 100 g/l, spiroksamino 150 g/l, biksafeno 75 g/l. Jos turi skirtingą veikimo mechanizmą, naikinantį patogenus. Rekomenduojame fungicidą Cayunis naudoti kartu su fungicidu Glacis (250 g/l protiokonazolas). Taigi, šiame mišinyje jau turime 4 skirtingo veikimo mechanizmo veikliąsias medžiagas, kurios sukuria labai efektyvią patogenų kontrolę.

Algirdas: Verta pastebėti, kad trifloksistrobinas yra nauja veiklioji medžiaga javams. Patekusi ant augalo, juda translaminariniu būdu, t. y. nuo apipurkštos augalo lapo pusės patenka į tarpuląsčius ir keliauja į kitą augalo lapo pusę, pasižymi stipriu žalinimo efektu (stiprina augalo fiziologiją, todėl gaunami didesni derliaus priedai). Protiokonazolas ir spiroksaminas veikia sistemiškai, t .y. patekę ant augalo, juda su maisto medžiagomis ir vandeniu taip tolygiai pasiskirstydami po visą augalą. Svarbu priminti, kad protiokonazolas, esantis mišinyje kartu su spiroksaminu, veikia iki 30 proc. efektyviau, negu be jo. Tai reiškia, kad naudodami tas pačias protiokonazolo normas, formuliacijoje su spiroksaminu gausite žymiai geresnį produkto efektyvumą nuo grybinių ligų.

Kol dalis ūkininkų perka augalų apsaugos produktus iš rudens, kiti dvejoja, nes nežino, kokios ligos vyraus pavasarį ir kur reikėtų panaudoti augalų apsaugos produktus iššalus žieminiams pasėliams. Ką patartumėte abejojantiems?

Algirdas: Kiekviena žiema ūkininkams yra nerimo metas, nes nei vienas nežino, ar pasėliai peržiemos ir kaip gerai peržiemos. Būtent dėl šios priežasties renkantis produktus reiktų atkreipti dėmesį į jų panaudojimo galimybes. Mūsų minėti fungicidai Delaro forte ir Cayunis pasižymi plačiomis galimybėmis – jie abu registruoti žieminiams ir vasariniams kviečiams, miežiams, rugiams ir kvietrugiams.

Įprastai Delaro forte siūlome naudoti 1,3 l/ha norma, augalams pasiekus BBCH 31–32 tarpsnį arba pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams. Tokiu metu panaudoję fungicidą apsaugome pasėlius ne tik nuo lapų ligų, tačiau efektyviai sukontroliuojame ir pašaknio ligas. Šiemet, nors ir buvo šaltas ir sausas pavasaris, tačiau lankydami ūkininkus įvairiuose Lietuvos regionuose pastebėjome nemažai išplitusių pašaknio ligų. Net ir esant geriausiems priešsėliams, jei susidaro tinkamos sąlygos, grybinės ligos gausiai plinta. Dažniausiai pastebėti pašaknio ligų pažeidimus yra atsėliuotuose minimalaus žemės dirbimo laukuose, tačiau šiemet nemažai tokių pažeidimų pastebėta auginant javus ir po ankštinių kultūrų.

Tomas: Norint kontroliuoti anksti išplitusias lapų ir pašaknio ligas, rekomenduojame fungicidą Cayunis naudoti kartu su fungicidu Glacis – 0,5 + 0,5l /ha norma, kai augalai pasiekę BBCH 31–32 vystymosi tarpsnį. Kaip ir minėjome, perkant produktus rudenį, fungicido viena geriausių savybių – „lankstumas“. Ypač tai praverčia, kai dėl atšiaurios žiemos pasėliai iššąla ar ūkininkas nespėjo panaudoti fungicido pirmam purškimui. Šių produktų mišinys yra labai efektyvus nuo pagrindinių lapų ligų ir siekiant apsaugoti viršutinius lapus. Naudojant produktų mišinį vėliavinio lapo tarpsniu (BBCH 37), norma – Cayunis 0,7 + Glacis 0,4 l ha. Verta paminėti, kad tiek Delaro forte, tiek Cayunis 0,5 + Glacis 0,5 l/h panaudojus BBCH 31–32 tarpsniu efektyviai naikins ir stiebalūžę.

Taigi, esame pasirengę ūkininkui pasiūlyti sprendimų, kurio jam reikia. O pabaigoje ūkininkams užduodame retorinį klausimą – kodėl turėtumėte tikėtis mažiau iš savo naudojamo fungicido?

Ačiū už pokalbį.

UAB „Bayer“ nuotraukos