Jau užfiksuotas bulvių maras. Ką daryti?

LŽŪKT informacija

2022-06-29

^© LŽŪKT nuotr.
Bulvių maras – ypač žalinga liga, gebanti palankiomis sąlygomis labai greitai plisti. Šiais metais ligos išplitimas Akmenės, Kėdainių, Joniškio rajonuose užfiksuotas birželio 26 dieną. Bulvių aktyvaus augimo tarpsniu liga sunaikina lapiją ir dėl to mažėja gumbų derlius. Marui ant lapų atsiradus vėlesniu tarpsniu, yra pavojus, kad grybo sporos lietaus bus nuplautos dirvon ir užkrės gumbus. Šis pavojus ypač didelis bulviakasio metu ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl prieš bulviakasį būtina sunaikinti bulvienojus. Maro užkrėsti gumbai yra jautrūs įvairiems puviniams saugyklose. Prekinių ir ypač sėklinių bulvių augintojai negali leisti išplisti bulvių marui. Netgi nedideli stiprios infekcijos ploteliai gali tapti ligos plitimo į aplinkinius pasėlius židiniu.

Bulvių marui palankios plisti sąlygos

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sparčiausiai ligos sukėlėjas dauginasi, kai bulvių lapai yra šlapi, arba santykinis oro drėgnis artimas 100 proc., temperatūra svyruoja 15–25 ^oC. Palanku, kai ir antroje dienos pusėje santykinis oro drėgnis išlieka didesnis kaip 75 proc.

Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus, dėmės plečiasi ir pūva, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasimato po 4–10 d., o palankiu oru, ypač jautrių veislių bulvėse, – net po 3 dienų. Sausu oru ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja, esamos dėmės pajuoduoja, sudžiūsta, lūžinėja, grybas nebesivysto. Tačiau susidarius palankioms oro sąlygoms, jo vystymasis atsinaujina. Ant stiebų ir lapkočių maro pažymiai išryškėja kaip rudos ištęstos juostos. Užkrėstų gumbų paviršiuje susidaro netaisyklingos, įvairaus dydžio, šiek tiek įdubusios rusvos ar rausvai violetinės vandeningos dėmės. Gali būti pažeidžiamas ir gumbo minkštimas. Perpjovus viduje matyti gelsvai rudas grūdėtas puvinys.
Naudojant fungicidus nuo bulvių maro, verta laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

pirmiems purškimams ankstyvais bulvių vystymosi tarpsniais, kada lapija dar nėra vešli, kas 5–10 d. gali būti naudojami kontaktiniai fungicidai;
sparčiausio bulvių augimo metu purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10–14 dienų;
po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui oro sąlygoms, kas 5–10 d. purškiama kontaktinių ir translaminarinių fungicidų mišiniais arba kontaktiniais fungicidais kas 5 d.;
po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, kas 7–10 d. purškiama kontaktiniais fungicidais.

Paskutiniams purškimams rekomenduojama naudoti efektyvius nuo maro ant gumbų fungicidus. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių.

Registruoti augalų apsaugos produktai (pagal VATŽŪM)

Parengė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pagal IKOK gaires ir VATŽŪM informaciją