Spalio 20 d., pirmadienis | 25
Iš konsultanto užrašų Prienų rajone
LŽŪKT informacija
2025-10-20
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Kviečiame žvilgterėti į Modesto Stakvilevičiaus (nuotr.), LŽŪKT Marijampolės r. biuro augalininkystės konsultanto, užrašus, kurie sugulė į lapą po pasivaikščiojimo žieminiais pasėliais Prienų rajone: pasėlių būklė, bendra situacija ir rekomendacijos.
Oro sąlygos lėmė darbų eigą ir pasėlių būklę
Oro sąlygos šį rudenį buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs darbų grafiką ir pasėlių būklę. Rugpjūtis pasižymėjo gana šiltu oru – vidutinė temperatūra siekė apie 16,5 °C. Rugsėjis išliko panašus, vidutiniškai 15,5 °C šilumos, o spalio pradžioje termometro stulpelis nukrito iki maždaug 7 °C. Nuo rugsėjo pabaigos vietomis pasitaikė ir šalnų, kurios paveikė jautresnius augalus.
Kritulių pasiskirstymas buvo nevienodas: rugpjūtį iškrito apie 80 mm, rugsėjį – kiek daugiau nei 40 mm, o spalio pradžioje – vos keli milimetrai lietaus. Beveik pusė rugpjūčio kritulių iškrito per vieną dieną – rugpjūčio 25-ąją. Po šios liūties dirvos pradėjo sausėti, todėl po minėtos datos pasėti rapsai dygo nevienodai, kai kur – itin lėtai.
Tad ruduo ūkininkams nepagailėjo iššūkių, o permainingos oro sąlygos turėjo tiesioginės įtakos tiek javapjūtei, tiek rudeninei sėjai.
Rudens darbai: nuo javapjūtės iki dirvožemio tyrimų
Kalbant apie javapjūtę, šiemet ji vėlavo maždaug dviem savaitėmis, tačiau Pietų Lietuvoje darbai vyko gana sklandžiai. Nors dalis grūdų buvo drėgnesni, didesnių nuostolių išvengta.
Kviečių derlingumas intensyvesniuose ūkiuose siekė 7–9 t/ha, tačiau dėl didesnės drėgmės sumažėjo hektolitro masė ir grūdų klasė. Rapsų derlius vidutiniškai siekė 3–3,5 t/ha. Vietomis pavasarinės šalnos padarė žalos, ypač lengvesnėse dirvose – ten rapsus teko atsėti grikiais, kukurūzais ar kitomis kultūromis.
Šių metų javapjūtės patirtys natūraliai perėjo į rudeninės sėjos stebėjimus, kurie leidžia įvertinti, kaip pasėliai pasiruošė žiemai. Čia verta prisiminti dirvožemio tyrimų svarbą: nors optimalu juos atlikti prieš sėją, net ir dabar gauti duomenys padeda tiksliau planuoti pavasario darbus.
Remiantis tyrimų rezultatais, galima įvertinti lauko potencialą ir suplanuoti tręšimą taip, kad jis padėtų pasiekti šį potencialą, pagerintų derlingumą ir pasėlių atsparumą.
Apibendrinant, šių metų javapjūtė nebuvo lengva, tačiau ūkininkai ją užbaigė laiku ir organizuotai. O rudeninės sėjos stebėjimai kartu su dirvožemio tyrimais leis pavasarį darbus planuoti tiksliau ir efektyviau.
Rapsų pasirengimas žiemai – nuo tvirtų skrotelių iki rizikingų plotų
Rapsų situacija Lietuvoje vertinama kaip vidutiniškai gera – dauguma pasėlių jau pasiruošę žiemoti. Geriausiai atrodo juostinės sėjos (strip-till) ar arimo technologijomis pasėti rapsai: augalai stiprūs, gerai įsišakniję, suformavę tvirtą skrotelę ir žemai esantį augimo kūgelį. Lapai stambūs, tamsiai žali, o pasėliai – tolygūs ir vienodos būklės.
Tuo tarpu po skutimo pasėti, ypač vėlyvesnės sėjos rapsai, atrodo silpniau – jie turi vos 3–4 tikruosius lapelius, skrotelės dar nesusiformavusios, dygimas nevienodas. Tokie plotai šiuo metu laikomi didesnės rizikos grupėje, nes augalai gali nespėti tinkamai pasiruošti žiemai.
Paprastai rapsai iki žiemos turėtų sukaupti apie 600–700 °C teigiamų temperatūrų sumą, tačiau šiuo metu ji siekia vos apie 500 °C. Todėl itin svarbus papildomas tręšimas boru ir molibdenu, kad sustiprėtų šaknų sistema ir padidėtų augalų atsparumas šalnoms.
Tikimasi, kad dar bent savaitė ar dvi išsilaikys be šalnų – tai leistų rapsams pilnai užbaigti augimo ciklą ir geriau pasiruošti žiemojimui.
TRIATHLON – atspari ir patikima veislė
Stebimas žieminių rapsų pasėlis pasėtas rugpjūčio 20 d. Po kelių dienų iškritęs lietus sudarė palankias sąlygas dygimui, todėl augalai dabar atrodo stiprūs – pasiekę 15–16 BBCH tarpsnį, suformavę 5–6 tikruosius lapelius.
Pasirinkta veislė TRIATHLON, pasižyminti vėlyvesniu žydėjimu ir lėtesniu pavasariniu augimu. Dėl šių savybių augalai pavasarį išvengė šalnų, kurios kitoms veislėms pridarė nemažai žalos.
TRIATHLON poveikis buvo minimalus – augalai išliko stiprūs, derlingi ir mažiau pažeisti. Dėl to ši veislė šiame ūkyje auginama ir šiemet, siekiant išlaikyti pasėlių atsparumą bei derliaus stabilumą.
Lauke vietomis pastebėti kopūstinės kandies židiniai, tačiau žala menka. Dėl vėsesnių ir drėgnesnių orų kenkėjo plitimas ribotas – pažeisti tik pavieniai augalai. Šaltesni orai taip pat pristabdė amarų, spragių ir cikadų vystymąsi, todėl tikėtina, kad kitąmet bus mažiau virusuotų ir fitoplazmomis pažeistų augalų.
Apskritai žieminių rapsų pasėliai atrodo sveiki, tolygūs ir gerai pasiruošę žiemojimui.
Vėlyva sėja ir sausas dirvožemis pristabdė kviečių augimą
Kviečių sėja šiame ūkyje prasidėjo rugsėjo 20 d., o šiame lauke veislė LAKAJA DS pasėta rugsėjo 23 dieną.
Tai Lietuvoje sukurta veislė, tinkama vėlyvesnei sėjai – ji pasižymi greitu vystymusi rudenį ir geru žiemkentiškumu.
Kviečiai pasėti 180 kg/ha norma. Sėja atlikta tiesiogine sėjamąja į dirvą, kuri po rapsų derliaus nuėmimo buvo sekliai suskusta, kad sudygtų pabiros. Tačiau po sėjos drėgmės dirvoje trūko, todėl pabiros po glifosato panaudojimo nevisiškai sunyko, o kviečiai dygsta netolygiai – kai kur augalai dar tik formuoja antrą lapelį, nors pernai tuo pačiu metu jau buvo krūmijimosi tarpsnio.
Teigiamas ženklas – nėra amarų ir vėlyva sėja, todėl galima tikėtis mažesnio miežių žemaūgės viruso išplitimo pavasarį.
Ūkininkai viliasi, kad vėliau pasėti javai dar sustiprės, jei spalio viduryje sulauksime daugiau šilumos ir drėgmės.
Rudens darbų balansas: iššūkiai įveikti, laukiama žiemos
Apibendrinant – 2025 metai buvo iššūkių kupini, bet kontroliuojami. Oro sąlygos nebuvo idealios, tačiau dauguma ūkių suspėjo atlikti pagrindinius darbus. Derlingumas išliko pakankamai geras, nors grūdų supirkimo kainos ūkininkų nedžiugino.
Rapsų situacija vertinama kaip vidutiniškai gera – dauguma pasėlių pasiruošę žiemoti. Kviečiai atrodo silpnesni, bet tikimasi, kad šiltesnės spalio dienos leis jiems sustiprėti ir suformuoti bent kelis šoninius ūglius.
Šie metai dar kartą parodė, kad Pietų Lietuvos ūkininkai geba prisitaikyti prie gamtos sąlygų. Nepaisant netolygių kritulių, šalnų ar rinkos iššūkių, laukai užsėti, pasėliai gyvybingi, o sezonas užbaigiamas su viltimi, kad ruduo bus ilgas, o žiema – švelni.
Stebėkime pasėlius – žinoti verta
O kokia pasėlių situacija Jūsų rajone? Jei turite klausimų – nedvejokite ir kreipkitės į LŽŪKT augalininkystės konsultantus, dirbančius kiekviename rajone. Juk klausti – ne gėda, o suklysti – bėda.
Beje, spalio pabaigoje LŽŪKT augalininkystės konsultantai ūkininkų laukuose vertins žieminių rapsų ir kviečių pasėlių būklę bei jų pasirengimą žiemoti. Pasėliai bus parenkami atsitiktine tvarka, todėl surinkti duomenys atspindės realią situaciją visoje Lietuvoje.
Su rezultatais bus galima susipažinti IKMIS (Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje). Čia bus skelbiama informacija apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 šalies rajonų, įvertinus daugiau kaip 120 pasėlių. Prisijunkite!
