Balandžio 04 d., penktadienis | 25
Iš konsultanto užrašų Jurbarko krašte
LŽŪKT informacija
2025-04-03
LŽŪKT yra įsigijusi 93 meteorologines stotis ir 12 feromoninių vabzdžių gaudyklių
Kviečiame žvilgterėti į Jurgitos Ališauskienės (nuotr.), LŽŪKT augalininkystės konsultantės, užrašus, kurie sugulė į lapą po pasivaikščiojimo žieminiais pasėliais Jurbarko krašte: pasėlių būklė, bendra situacija ir rekomendacijos.
Šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją
2024 -ieji metai Lietuvoje tapo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,5 °C, o tai yra net 2,1 °C daugiau už vidutinę daugiametę. 2024 - ieji metai pralenkė iki šiol šilčiausiais buvusius 2020 -uosius, kai vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,2 °C.
Aptariant meteorologines sąlygas, kurios lėmė žieminių augalų dabartinę situaciją, reikėtų pradėti nuo 2024 -ųjų metų liepos ir rugpjūčio mėnesių, kai prasidėjo priešsėlių nuėmimo darbai, kurie iš kitų išsiskyrė tuo, kad buvo labai ankstyvi, palyginti su ankstesniais metais.
Žieminius miežius kulti ūkininkai pradėjo net birželio paskutinėmis ar liepos pirmomis dienomis, žieminiai rapsai ir net kviečiai buvo pradėti kulti maždaug nuo liepos 10 d., todėl iki žieminių augalų sėjos buvo ilgas tarpas. Šiuo laikotarpiu kritulių kiekis rajone liepą svyravo nuo 142 iki 152 mm, rugpjūtį iškrito gerokai mažiau – tik nuo 31 iki 42 mm, rugsėjį atitinkamai nuo 23 iki 24 mm, spalis taip pat nepasižymėjo dideliu kritulių kiekiu (iškrito tik nuo 26 iki 29 mm). Taigi, žieminių augalų sėja buvo sausa, augalai sunkiai dygo sunkesnės granuliometrinės sudėties laukuose, ypač moliuose, priemoliuose, nes kritulių kiekis nesiekė net vidutinio mėnesio kritulių kiekio.
Žieminiams augalams labai svarbūs ir žiemos mėnesiai, kurie 2024–2025 metų sezone buvo gan šilti ir su nedideliais krituliais. Gruodį vidutinė temperatūra siekė tik 2,7 oC, o žemiausia buvo -5,7 oC. Sausis taip pat buvo šiltas: pagal LŽŪKT meteorologinės stotelės duomenis, žemiausia temperatūra buvo -4,9 oC. Vasaris – šalčiausias žiemos mėnuo, kai temperatūra buvo nukritusi ir iki -13,7 oC.
Kovas mėnuo šiems augalams prasidėjo vidutine 4,1 oC temperatūra. Atitinkamai gruodį iškito apie 50 mm kritulių, sausį 32 mm, vasarį – tik 4 mm kritulių. Dėl tokios žiemos šiuo metu laukuose turime tikrai gan mažą drėgmės kiekį. Pagal standartizuotą kritulių indeksą matome, kad visose Jurbarko rajono seniūnijose, remiantis mėnesio ir dviejų mėnesių duomenimis, yra sausa arba ne labai sausa.
Įdomi rajono ar pasėlių situacija Lietuvoje? Užsiregistruokite į nemokamą sistemą IKMIS. Joje rasite orų prognozes ir informaciją apie augalų ligų ir kenkėjų plitimą, kiek iškrito kritulių, kokia temperatūra laikėsi dirvožemyje ir aplinkoje, stichinius meteorologinius reiškinius (tokie kaip šalna, sausra, ilgas lietingas laikotarpis) ir kt. svarbią informaciją
Dalis ūkių dėl šių sausų orų laukuose pradėjo pavasarinius tręšimus azotinėmis arba kompleksinėmis trąšomis jau maždaug nuo kovo vidurio, tačiau tuo metu dirvos temperatūra 10 cm gylyje tesiekė tik 3–4 oC, kai azotinės trąšos sunkiai pasisavinamos augalų. Jei prie tokios dirvos temperatūros išberiamas amonio formos azotas, jis dirvoje gali stovėti apie 1–4 savaites, kol virs į nitratinę formą ir bus pasisavinama augalų.
Pirmasis tręšimas
Pirmajam tręšimui tinkamiausių trąšų sudėtyje būtinai turėtų būti nitratinio azoto, o tai yra amonio salietra
Problema yra tik tokia, kad per 1–2 savaites, ypač esant vėsesniems ir su krituliais orams, nitratinis azotas gali išsiplauti ir susidaryti azoto nuostoliai. Iš viso augalų tręšimą reikėtų planuotis pagal norimą užauginti derlių. Žinodami maisto medžiagų poreikį vienai tonai užauginti ir maisto medžiagų likučius dirvožemyje, galime paskaičiuoti kiek trąšų reikia išberti. Pavyzdžiui, jei žinome, kad vidutiniškai 1 t kviečių užauginti reikia apie 25 kg azoto, o norime gauti 7 t derlių, tai mums reikėtų išberti apie 175 kg azoto, tačiau reikėtų nepamirši, kad pagal tręšiamųjų produktų įstatymą rekomenduojama didžiausia azoto trąšų norma kviečiams yra 210 kg/ha.
Atitinkamai fosforo ši norma siekia 90, o kalio – 180 kg/ha. Azotines trąšas rekomenduojama paskirstyti per kelis kartus: iš rudens reikėtų atiduoti apie 20 proc., pirmajam pavasariniam tręšimui – apie 30 proc. azoto. Šis tręšimas turėtų būti atliktas iki bamblėjimo, antrajam tręšimui (nuo bamblėjimo iki plaukėjimo) reikėtų atiduoti dar 30 proc. trąšų, o likusias trąšas atiduoti vėliavinio lapo tarpsniu.
Kokia situacija žieminiuose kviečiuose 'SU Mangold'?
Žieminiai kviečiai 'SU Mangold' yra žiemkentiški, atsparūs išgulimui
Mažiau atsparūs varpų fuzariozei, todėl nuo šios ligos nereikėtų pamiršti nupurkšti javų žydėjimo metu, ypač tuomet, kai vyrauja lietingi orai. Ši veislė pasižymi tolerancija sausiems ir karštiems orams, stipriai krūmijasi ir intensyviai auga.
Šios veislės kviečiai pasėti po žirnių atlikus minimalų žemės dirbimą. Toks dirbimo būdas pasirenkamas ne tik dėl papildomų tiesioginių išmokų, bet ir dėl dirvožemio tausojimo, drėgmės taupymo, greitesnio darbų atlikimo.
Visas žieminių kviečių laukas yra dulkiško sunkaus priemolio granuliometrinės sudėties. Dirvožemis netirtas, todėl kol kas ūkininkas tręšia pagal augalų poreikį, nekoreguodamas trąšų normų pagal maisto medžiagas, esančias dirvoje. Turėdamas dirvos tyrimus, ūkininkas galėtų sutaupyti ir maisto medžiagas atiduoti pagal poreikį ten, kur reikia ir tiek, kiek reikia. Žinoma, tam yra reikalinga ir įranga, kuri galėtų atlikti tręšimus kintama norma.
Šiuo metu žieminiai kviečiai yra pasiekę BBCH 29 vystymosi tarpsnį, krūmijimosi pabaiga
Rudenį šiame lauke vidutiniškai buvo rastas 341 augalas kv. m. Matome, kad augalai nežuvo ir puikiai peržiemojo. Vidutiniškai vienas augalas turi 3 produktyvius stiebus, o tai virš 1000 vnt. produktyvių stiebų kv. m.
Rudenį laukas buvo apdorotas tribenuronmetilo veikliosios medžiagos herbicidu, kuris veiksmingas tik nuo dviskilčių piktžolių, o vienskiltės, tokios kaip smilguolė, aviža, pašiaušėlis rudenį nebuvo kontroliuotos, todėl šį pavasarį reikia į tai atsižvelgti renkantis produktus nuo piktžolių.
Bendra rekomendacija dėl herbicidų naudojimo – optimali temperatūra turėtų būti 10–20 oC. Veikliosios medžiagos, kurios efektyvios nuo vienskilčių piktžolių, – pinoksadenas, piroksulamas. Jei pasėlis gan švarus (kaip šiame lauke), reikėtų herbicidus naudoti vėlesniais kviečių vystymosi tarpsniais.
Kaip laikosi žieminių rapsų hibridinė veislė 'Herakles'?
Ūkininkas pasirinko Rapool selekcijos 'Herakles' hibridinę žieminių rapsų veislę
Tai gyvybinga veislė, tinkama atšiaurioms sąlygoms, jos aukštas žiemkentiškumas, labai gera augalo sveikata, t. y. veislė atspari fomozei, ropių geltos (TuYV) virusui. Aukštas derlingumas ir geras aliejingumas.
Stebimame lauke vyrauja dulkiškas vidutinio sunkumo priemolis. Pagal atliktus dirvos tyrimus matome, kad dirvožemyje yra 64 mg/kg fosforo ir 138 kalio. Dirvos pH 7,74, o humuso kiekis siekia 2,48. Tai yra mažo fosforingumo, vidutinio kalingumo dirvožemis su neutraliu, net šarmišku, humusingu dirvožemiu.
Į tokį dirvožemį sėjant žieminius rapsus, reikėtų suplanuotą fosforo trąšų kiekį didinti 20 proc., apskaičiuoto kalio kiekio nereikėtų nei didinti, nei mažinti, o atiduoti pagal planuojamą užauginti derlių. Primenu, kad 1 t rapsų derliaus užauginti vidutiniškai reikia 22 kg fosforo ir 40 kg kalio.
Azoto trąšas rapsams reikėtų atiduoti iki butonizacijos tarpsnio. Pirmajam tręšimui atiduoti apie 80 –100 kg/ha azoto, antrąjį kartą tręšti po savaitės ir atiduoti azotą su siera, kurios reikia apie 15 kg vienai tonai derliaus užauginti. Siera taip pat labai svarbi rapsų butonizacijos tarpsniu, o azoto reikėtų atiduoti apie 30–40 kilogramų. Likusią azoto normos dalį (apie 50 ar 70 kg azoto) reiktų išberti iki butonizacijos arba butonizacijos pradžioje, kad būtų nedeginami žiedai.
Artimiausi purškimai augalų apsaugos produktais rapsų pasėliuose yra herbicidiniai, jei rudenį jie nebuvo naudoti, arba blogai sukontroliavo piktžoles. Nupurkšti reikėtų iki kol butonai apsigaubs lapais. Pavasarį registruoti produktai nuo dviskilčių piktžolių yra Korvetas, Lontrel, Galera. Jei pasėlyje yra vienskilčių piktžolių ir pabirų, tuomet reikėtų panaudoti graminicidus, tokius kaip Targa super, Leopard, Fusilade forte, Agil.
Taip pat reikia nepamiršti kenkėjų kontrolės. Šiuo augalų augimo tarpsniu pavojingiausias kenkėjas yra stiebinis paslėptastraublis, kuris suaktyvėja, kai oro temperatūra pakyla daugiau nei 12 oC, vyrauja saulėti orai. Šie kenkėjai atskrenda į rapsų pasėlius ir deda kiaušinėlius į labai jaunus stiebus. Išsiritusios lervos maitinasi stiebo audiniais, todėl sutrinka augalų mityba, stiebai susproginėja, nenormaliai vystosi, o pažeidimo vietose gali greičiau vystytis įvairios ligos. Šie kenkėjai labai žalingi, nes randant vieną vabalą ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonojoje vandens gaudyklėje per 3 dienas, jau yra pasiekta žalingumo riba ir reikia purkšti insekticidais.
O kokia pasėlių situacija Jūsų rajone?
Darbymečiu turbūt ne kiekvieną dieną galite apvažiuoti visus savo laukus. Jeigu turite abejonių ar klausimų, kokius sprendimus priimti dėl augalų tręšimo, augalų apsaugos produktų tikslingo parinkimo ar pasėlių būklės įvertinimo, nedvejokite ir susisiekite su LŽŪKT augalininkystės konsultantais, kurie yra kiekviename rajone. Juk klausti ne gėda, o suklysti – bėda.
LŽŪKT augalininkystės konsultantai jau pasklido po laukus ir pradėjo pasėlių dinaminius stebėjimus 40-yje šalies savivaldybių! Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
