© LŽŪKT nuotr.
Švenčionių rajone laukų situacija labai skirtinga. Kai kur dar laukiamas pupų, grikių, kukurūzų derliaus nuėmimas, kai kur jau matomi posėliniai augalai: garstyčios, dobilai, vikiai. Žaliuoja rapsų laukai. Atskiruose ūkiuose jau baigta rugių, kvietrugių sėja. Šiemet įsivyravus palankiems šiltiems orams, ūkininkai suskubo paankstinti žieminių kviečių sėją (rugsėjo 5–10 d.), tačiau ne visi spėjo ją užbaigti.
Pagal Švenčionių rajone esančios meteorologinės stotelės duomenis, kuriuos galite pažiūrėti www.ikmis.lt svetainėje, nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio iškrito 70 mm kritulių. Šiuo laikotarpiu tai norma, nes pagal vidurkį rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais kritulių kiekis vidutiniškai svyruoja nuo 65 mm iki 75 mm.
Nuo rugpjūčio 10 dienos, kada prasidėjo optimalus laikas sėti žieminius rapsus, beveik kasdien palynodavo, todėl blogi orai ir nenuimto derliaus dorojimas nuvėlino rapsų sėją. Kai kurie ją baigė tik rugsėjo pirmomis dienomis. Tie, kas žieminius rapsus pasėjo rugpjūčio pabaigoje, nukentėjo nuo stipraus lietaus, nes sunkesnėse žemėse nespėję išdygti rapsai tiesiog buvo užplakti. Tokiuose laukuose šiandien rapsų pasėliai itin netolygūs. Rugsėjo pradžia buvo labai vėsi, porą dienų stipriau palijus, pradėjo šilti. Ūkininkai suskubo sėti javus.
Šiuo metu žieminių rapsų pasėliai yra skirtingų išsivystymo tarpsnių. Vėlyvesnės sėjos (rugpjūčio 20–30 d.) rapsai turi 2–3 tikruosius lapelius, ankstyvos sėjos (rugpjūčio 10–15 d.) yra 5–6 lapelių tarpsnio.
Kokios tręšimo rekomendacijos rudenį?
Labai gerai padarė tie, kurie fosforo ir kalio trąšų bėrė prieš sėją, nes, kaip žinoma, šias trąšas reikia atiduoti per rudens sezoną. To nepadarius rudenį, augalai pavasarį vargu ar įsisavins per vėlai atiduotas trąšas. Be to, rapsai turi pasiruošti žiemojimui, nes fosforas atsakingas už šaknų sistemą – tai labai svarbu startuojančiam augalui. Kalis – tai sveikas augalas. Jei augalai juo pakankamai aprūpinti, bus atsparesni šalčiui, drėgmės trūkumui ir infekcijoms.
Rapsams taip pat svarbus boras. Jeigu planuojama pasėlį papildomai pamaitinti, reikėtų atiduoti apie 150 g/ha boro trąšų. Tai pakankamas kiekis rapsams rudens laikotarpiu.
Nežinant dirvožemyje esančių mikroelementų kiekio, labai sunku nuspręsti, ką įsidėti į darbinį tirpalą, bet tikrai nepakenks magnis, manganas. Manganas turi įtakos sėkmingam peržiemojimui, nes padeda augale sukaupti gausesnį cukrų kiekį, lemiantį didesnę toleranciją žemoms temperatūroms. Suprantama, kad mikroelementų panaudojimas turi būti pagrįstas dirvožemio tyrimais. Jeigu dirvožemyje yra vidutiniai ir didesni mikroelementų kiekiai, tuomet derliaus priedo vargu ar sulauksime. Efektyvumas atsiskleidžia tik mažai mikroelementų turinčiuose dirvožemiuose.
Kokios ligos ir kenkėjai dar gali pakenkti?
Žieminiai rapsai iš rudens gali susirgti fomoze. Kokios sąlygos paskatintų atsirasti šiai ligai? Priežasčių nemažai. Pirmiausia, gausus ir dažnas lietus, taip pat jei netoli laukų yra pernykščiai rapsų pasėliai ar rapsų ražienos ant dirvos lieka tol, kol pasirodo nauji augalai, jeigu pasėta tankiai, ir, kas šiais laikais itin reta, – auginama fomozei jautri veislė.
Apžiūrint rapsų pasėlius rudenį, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nesimato ant augalų lapų pilkų dėmių su juodais smulkiais taškeliais. Jeigu taip, greičiausiai pasėlyje yra fomozė. Kaip ją kontroliuoti?
Šią ligą kontroliuoti galima tik rudenį, nes, pastebėjus požymius pavasarį, augalų apsaugos produkto panaudojimas nėra efektyvus. Jei ši liga pasireiškia ankstyvais augimo tarpsniais, ji gali padaryti daug žalos, nes šaknies kaklelio srityje pažeisti augalai, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau nei įprastai.
Fomozės prevencija yra sėjomaina, kad rapsai negrįžtų į tą patį lauką dažniau kaip 4 metai, svarbu po derliaus nuėmimo naikinti liekanas, auginti tolerantiškas veisles, sėti laiku ir optimaliu tankumu. Rekomenduojamas optimalus žieminių rapsų sėjos terminas yra rugpjūčio 10–25 dienomis. Tankumas hibridinių veislių 25–50 augalų vnt./m2.
Vyraujant šiltiems rudeniškiems orams, žieminių rapsų pasėlius aplankė cikados
Cikadų padarytą žalą galime pastebėti tik antroje rapsų žydėjimo pusėje. Jei savo laukuose pastebėsite aukštesnių augalų su pažaliavusiais vainikais, su iš žiedų išaugusiais kišenės formos išsipūtusiais ankšties pavidalo dariniais, vadinasi, laukuose rapsų žiedų pažaliavimas. Jeigu rapsų lauke pastebite cikadų, tai būtent dabar laikas su jomis kovoti. Todėl planuodami rapsus pamaitinti ar naudoti augimo reguliatorių, būtinai į darbinį tirpalą įdėkite kontaktinio insekticido.
Dar vienas rapsų laukus aplankęs šį rudenį kenkėjas – šliužai. Kai kurie Švenčionių rajono rapsų pasėliai stipriai nukentėjo. Pavojingiausi šliužai nuo dygimo iki keturių lapelių tarpsnio. Jų atsiradimą šiemet lėmė drėgni, šilti orai. Taip pat įtakos jiems atsirasti turėjo tiesioginė sėja į ražienas, kur dirvos paviršiuje daug augalų liekanų.
Kaip apsidrausti nuo šių kenkėjų daromos žalos? Prieš rapsų sėją vertėtų skirtingose lauko vietose išdėlioti šliužų gaudykles, tam tinka ir paprasta lentelė. Anksti ryte, kol dar yra rasa, jas patikrinti ir suskaičiuoti po lentelėmis esančius šliužus. Jei randate daugiau nei du šliužus po slėptuve, reikia prieš arba tuoj po sėjos kuo sausesnėmis sąlygomis išberti moliuskocido granulių. Geriausia tai padaryti vakare. Esant nedideliam šliužų kiekiui arba jeigu jų atsiranda iš lauko pakraščių, užtenka apdoroti tik lauko pakraščius.
Rudens laikotarpiu dažnas rapsų kenkėjas yra šakninis paslėptastraublis. Pagrindinis kenkėjo skiriamasis požymis – išrovę augalą prie šaknies pamatysite gumbelį, o jį prapjovę – lervas. Jos peržiemoja ir pavasarį palieka augalus. Jeigu augalai menkiau patręšti, pasėlis silpnas, tai dėl šio kenkėjo padarytų pažeidimų jis dar blogiau auga ir prasčiau dera. Šakniagumbiniam paslėptastraubliui kontroliuoti rudenį reikėtų statyti geltonas gaudykles – nuo dviejų lapelių tarpsnio. Kai gaudyklėse randami 2–3 vabalai per tris dienas, reikėtų purkšti efektyviais nuo šio kenkėjo insekticidais.
Kokia nauda iš augimo reguliatoriaus žieminių rapsų pasėlyje?
Jeigu ruduo ilgas ir šiltas, susidaro sąlygos augalams perraugti, todėl žieminių rapsų pasėlyje reikėtų naudoti augimo reguliatorių. Laiku jį panaudojus, galime perpus sumažinti augimo kūgelio aukštį nuo dirvos paviršiaus, daugiau kaip 46 proc. sumažinti viso augalo aukštį, šaknų sistema gali būti net 20 proc. didesnė, palyginti su nepurkštais laukais.
Turime įsivertinti pasėlį ir nuspręsti, kada purkšti: kai rapsai turi 3–4 lapelius, purkšti mažesne norma arba purkšti 4–6 lapelių, bet jau visą normą. Ankstyvos sėjos laukams augimo reguliatorių gali tekti panaudoti du kartus, atsižvelgiant į pasėlio vystymąsi, meteorologines sąlygas ir prognozes.
Šiaudai – aktuali tema rapsų pasėliuose
Apžiūrėdama pasėlius, daugeliu atveju pastebiu netolygius laukus, sunkų dygimą. Viso to „kaltininkas“ yra šiaudai dirvos paviršiuje. Jie ne tik neleidžia augalams išdygti, bet yra ligų, kenkėjų ir piktžolių pradų kaltininkas. Todėl tikrai reikėtų atsižvelgti į laukų būklę po derliaus nuėmimo ir pritaikyti tokią ūkininkavimo praktiką, kad būtų galima sumažinti šiaudų kiekį ant dirvos paviršiaus. Reikėtų paskatinti šiaudų mineralizaciją azotinėmis trąšomis arba biologiniais produktais, o pačius šiaudus įterpti negiliai. Taip pagerinsite dirvožemio humusingumą ir nepabloginsite pasėlių dygimo.
Dar norėčiau priminti, kokie yra tinkamai pasiruošusių žiemojimui rapsų parametrai:
Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje augalų vegetacijos pabaigoje vertins, kaip pasėliai pasiruošę žiemoti, todėl siūlau informaciją stebėti www.ikmis.lt. Visos paslaugos nemokamos ir prieinamos bet kuriam, turinčiam interneto ryšį. Prisijunkite.