• Temos
• Augalininkystė

Iš augalininkystės konsultanto užrašų: pasėlių situacija Šilutės rajone

Petras Kulikauskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro augalininkystės konsultantas

2020-11-05

© LŽŪKT nuotr.

Kviečiu pasisvečiuoti Lietuvos pajūrio žemumoje, Šilutės krašte, kur vyrauja išplautžemiai, smėlžemiai, šlynžemiai, irpasidomėti, kaip šiose nenašiose žemėse pasiruošę žiemoti žiemkenčiai (video žiūrėkite čia).

Lankomės Šilutės r. sav., Usėnų seniūnijoje, apie 120 ha užimančio augalininkystės ūkio laikuose. Auginamos avižos, miežiai, vasariniai ir žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, žirniai. Ūkio dirvožemiai rūgštoki, vyrauja smėliai, priesmėliai, smėlingas priemolis. Atsisakius auginti galvijus, dirvožemiui gerinti apie 25 ha užsėjami tarpiniais pasėliais (mišinio sudėtis: baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, žirniai, grikiai), po kurių planuojama auginti vasarinius javus.

2020 metais žieminių kviečių derlius siekė 7 t/ha, žieminių rapsų – 3,7 t/ha. Reikėtų nepamiršti, kad siekiant auginti įvairius augalus ir gauti optimalų bei kokybišką derlių, saikingai tręšti, pirmiausia reikia išsitirti dirvožemį. Spalį iš ūkio laukų yra paimti dirvožemio ėminiai.

Situacija kviečių lauke

Ūkininkas antrus metus augina ADA veislės žieminius kviečius. Šiemet jais užsėjo 21,60 ha. Sėta rugsėjo 20 d. (sėklos norma – 200 kg/ha). Priešsėlis – žieminiai rapsai. Šiame lauke tręšta lokaliai sėjos metu 200 kg/ha NPK(S) 8-20-30(2).

Kadangi ūkininkas neturi reikiamos beicavimo įrangos, sėti nebeicuoti grūdai. Tai negerai: su sėkla plinta įvairios ligos, tokios kaip pašaknio, fuzariozė, kietosios, dulkančiosios, stiebinės kūlės, septoriozė. Nepaisant to, kad ADA veislės augalai mažiau pažeidžiami ligų, veislė ištverminga žiemojimui (8–9 balai), atspari išgulimui (8–9 balai), kitąmet gali pareikalauti didesnių išlaidų fungicidams, o tai ne tik papildomos išlaidos, bet ir mažesnis derlius.

Sėjai geriausiai tinka gerai išvalyta, išrūšiuota ir geros ūkinės vertės sėkla. Jos švarumas turėtų siekti ne mažiau kaip 98 proc., daigumas – 85 proc., drėgmė – ne didesnė kaip 15,5 proc. Sėkla turi būti pakankamai stambi, geriausiai – praeitų metų, kuo mažiau pažeista patogenų. Tuomet ji turės gerą dygimo energiją, greitai sudygs, susiformuos tolygus pasėlis.

Siekiant suformuoti tolygų ir tinkamo tankumo pasėlį, sėklos normą tikslinga nustatyti mln./ha daigių sėklų. Lietuvos Vakarų zonoje rekomenduojama 4,5–5,0 mln./ha. Optimali žieminių kviečių 100 proc. ūkinės vertės sėklos norma – 180–220 kg/ha. Sėją vėlinant, normą reikėtų didinti. Vis tik, nepagrįstai didinant sėklos normą, pasėlis būna tankus, susidaro palankios sąlygos ligoms vystytis. Stebimame lauke nustatytas vidutinis augalų skaičius m2 – 482 augalai/kv. m.

Siekiant stabilaus ir konkurencingo derliaus, svarbu laikytis auginimo technologinių reikalavimų. Vienas iš tokių – sėjomaina. Sėjomaina su kitais javais ar lauko augalais sumažina gausėjančią kenksmingų organizmų populiaciją dirvoje ir ražienose. Nuo priešsėlio priklauso dirvos ruošimo ir sėjos laikas, drėgmės ir maisto medžiagų kiekis dirvoje, pasėlio piktžolėtumas. Mažiausias piktžolėtumas žieminių kviečių pasėlyje būna sėjomainoje su 50 proc. javų.

Geriausi priešsėliai žieminiams kviečiams yra daugiametės žolės, pupiniai augalai, rapsai, pūdymai. Nerekomenduojami miglinių javų, kukurūzų priešsėliai. Tai giminingi augalai, paliekantys dirvožemyje žieminiams kviečiams kenksmingų organizmų užkratą, todėl gali prireikti didesnių sąnaudų pasėlius apsaugoti nuo ligų, kenkėjų ar piktžolių.

Šiame lauke matome, kad kartu su kviečiais auga iš pabirų sudygę žieminiai rapsai, kurie atima maisto medžiagas, konkuruoja dėl vietos su žieminiai kviečiais.

Buvo pakankamai laiko šį rudenį panaudoti tinkamus herbicidus. Juos reikia parinkti atsižvelgiant į piktžolių rūšinę sudėtį. Norint atitolinti herbicidų atsparumo atsiradimą, reikia atsižvelgti į tai, kokiai HRAC grupei priklauso veiklioji naudojamo herbicido medžiaga.

Žieminiai kviečiai reiklūs dirvai. Nuo sėjos kokybės priklauso javų pasėlio tankumas, augalų vystymasis ir derlius. Priklausomai nuo priešsėlio, dirva gali būti tik skutama arba skutama ir ariama, arba sėjama tiesiai į ražienas. Visada reikia įvertinti meteorologines sąlygas ir dirvos būklę (sausa, šlapia, užmirkusi ir kt.). Šiame lauke buvo taikomas tradicinis žemės dirbimas: skutimas, arimas.

Sėta optimaliu laiku, rugsėjo 20 dieną. Sėjos gylis 3-5 cm. Tik sėjant anksčiau ir į sausesnę dirvą sėjos gylis turėtų būti apie 5 cm, bet ne giliau, o sėjant vėliau – šiek tiek sekliau, bet ne sekliau nei 3 cm. Rizikinga žieminius kviečius sėti į perdžiūvusią dirvą. Sėkla, ilgai gulėjusi dirvoje, nors ir palijus, blogai dygsta, todėl sausą rudenį kviečius būtina sėti tik po gerų priešsėlių, optimaliu laiku, giliau įterpiant sėklą, o pasėlį privoluoti.

Žieminiai kviečiai iki rudens vegetacijos pabaigos turėtų spėti pradėti krūmytis. Šią dieną (lapkričio 4 d.) nustatyta, kad šiame lauke žieminiai kviečiai pasiekė BBCH 22 vystymosi tarpsnį (matyti antrasis šoninis ūglis).

Situacija rapsų lauke

Įvertinus pasėlį nustatyta: augalo lapų skaičius – 7, augimo kūgelio aukštis – 23 mm, šaknies kaklelio storis – 11 mm, augalų skaičius m2 – 53 vienetai.

Tai pakankami parametrai žieminiam rapsų pasėliui peržiemoti. Augimo kūgelio aukštis svyravo nuo 13 iki 36 mm. Tai galėjo lemti didesnis kiekis žieminių kviečių pabirų sudygimas atitinkamose vietose. Taip pat įvairavo ir šaknies kaklelio storis: nuo 5 iki 19 mm storio. Labai svarbu laiku panaudoti tinkamus herbicidus ne tik nuo piktžolių, bet ir nuo sudygusių javų pabirų, kad jos nestelbtų žieminių rapsų pasėlio.

Pagal savo vertę žieminiams rapsams vieni geriausių priešsėlių – juodieji ir užimtieji pūdymai, nes geriausiai sunaikinamos piktžolės ir laiku suspėjama dirvą paruošti rapsų sėjai. Tiktų ir dobilai, liucernos, vikiai, žirniai – šie augalai dirvą papildo didesniu maisto medžiagų kiekiu. Neblogai ir žieminiai bei vasariniai javai.

Žieminiams rapsams sėklos guolis turi būti 2–3 cm gylio, nepriklausomai nuo pasirinkto žemės dirbimo būdo. Ūkininkas žieminių kviečių ražieną skuto du kartus. Viena svarbiausių agrotechnikos priemonių – dirvos dirbimas prieš žieminių rapsų sėją, nes rapsų sėklos pradeda dygti tiktai sugėrusios 60 proc. vandens, lyginant su jų svoriu. Pasak ūkininko, po rapsų sėjos (rugpjūčio 15 d.) užlijo tik prabėgus trims savaitėms. Siekiant užtikrinti greitą ir tolygų sėklų sudygimą, dirvą ruošiant rapsų sėjai, labai svarbu išsaugoti jos drėgmę. Taikant neariminį žemės dirbimą, dirvožemio drėgmės išgarinama mažiau.

Rapsams tinkamiausi vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, neutralaus rūgštumo arba rūgštoki (pH 7,0–5,6), turintys daug maisto medžiagų dirvožemiai, kurių našumo balas yra ne mažesnis nei 40. Trąšų norma parenkama pagal žemės našumą bei planuojamą gauti derlingumą ir dirvožemio agrochemines savybes. Kol kas ūkininkas dirvožemio tyrimo duomenų neturi.

Žieminių rapsų veislių pasirinkimą lemia atsparumas žiemojant, pirminis augimo greitis, atsparumas ligoms bei išgulimui ir derlingumo potencialas. Kad būtų suformuotas optimalus žieminių rapsų linijinių veislių pasėlio tankumas, rekomenduojama sėti 0,7 mln. daigių sėklų į hektarą. Lietuvoje optimalus žieminių rapsų sėjos laikas yra rugpjūčio 10–25 dienos. Pagal jautrumą piktžolėms rapsai priskiriami jautriems augalams, ypač ankstyvaisiais jų vystymosi tarpsniais.

O kokia pasėlių situacija Jūsų rajone?

Šiuo metu augalininkystės konsultantai vertina žiemkenčių būklę ir jų pasiruošimą žiemoti. Visa informacija skelbiama IKMIS. Prisijunkite. Sistemoje rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje.
Visos IKMIS paslaugos nemokamos ir prieinamos bet kuriam, turinčiam interneto ryšį. Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais – www.ikmis.lt.