Spalio 29 d., trečiadienis | 25

Iš augalininkystės konsultantės užrašų Pasvalio rajone

LŽŪKT informacija
2025-10-28

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kviečiame žvilgterėti į Vytautės Bedalytės (nuotr.), LŽŪKT Pasvalio r. biuro augalininkystės konsultantės, užrašus, kurie sugulė į lapą po pasivaikščiojimo žieminiais pasėliais Pasvalio rajone: pasėlių būklė, bendra situacija ir rekomendacijos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

2025 metų ankstyvas pavasaris atrodė daug žadantis, tačiau balandį užklupusios stiprios šalnos – vietomis iki –7 °C dirvos paviršiuje – kelias naktis iš eilės stabdė augalų vegetaciją. Dėl sunkiai šylančios dirvos augalai po žiemos budo vangiai.

Gegužės–birželio mėnesiais ūkininkai susidūrė su naujais iššūkiais: šaltomis naktimis ir, svarbiausia, gausiais krituliais, kurie neleido technikai įvažiuoti į laukus ir laiku atlikti svarbiausių darbų. Dalis jų taip ir liko neatlikti. Remiantis Pasvalio r. meteostotelės duomenimis, vasaros sezono metu iškrito apie 300 mm kritulių. Toks drėgmės perteklius apsunkino ir pavėlino derliaus nuėmimo darbus bei svarbiausią rudens sėją.

Rapsai ruošiasi žiemai: ką rodo 'Pioneer 322' pasėliai?

Ūkininkas šią veislę pasirinko dėl didelio derliaus potencialo ir aukšto aliejingumo. Tai ankstyva veislė, turinti ankštarų neatsidarymo geną.

Šiame lauke žieminiai rapsai pasėti rugpjūčio 28 d. Sėklos norma – 3 kg/ha, nes ūkis dirba mažesnio našumo žemėse. Derlingesniuose dirvožemiuose rekomenduojama sėklos norma – 2–2,5 kg/ha. Sėjos metu pakrikai įterpta 100 kg/ha DAP kompleksinių trąšų.

Šiuo metu rapsų pasėlis pasiekęs 16 augimo tarpsnį pagal BBCH skalę – augalai turi šešis lapus. Augimo kūgelio aukštis siekia apie 1 cm, šaknies storis – 0,8 cm. Vertinant biometrinius duomenis, galima teigti, kad pasėlis žiemoti pasiruošęs tinkamai. Toks augalų išsivystymas rodo, kad augimo reguliatorius suveikė efektyviai.

Jei augimo kūgelis apie 1 cm, šaknies storis irgi apie 1 cm, matosi puikus pavyzdys, kad tinkamai suveikė augimo reguliatorius

Dėl vėlyvos sėjos šiais metais ūkininkams buvo rekomenduojama papildomai išberti 80–100 kg/ha salietros, siekiant suintensyvinti rapsų augimą. Spalio 7 d. ūkininkas panaudojo boro ir fosforo trąšas. Primintina, kad žieminiai rapsai derliaus potencialą formuoja dar rudenį – boras ir fosforas skatina šaknų vystymąsi. Kartu su mikroelementinėmis trąšomis panaudotas Artina EC 0,7 l/ha kaip augimo reguliatorius.

Šis pasėlis herbicidu nepurkštas, nes po arimo piktžolėms augti sąlygos nebuvo palankios.

Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko invazinių šliužų plitimo atvejų. Tai jau tampa didele problema. Mokslininkų teigimu, šliužai į laukus patenka ne tik iš pakraščių ar melioracijos griovių – jų lervos gali žiemoti dirvožemyje. Todėl moliuskocidus rekomenduojama barstyti visame lauke, o ne tik pakraščiuose. Esant gausiam kritulių kiekiui ir išbrinkus granulėms, reikėtų jų dar kartą paberti. Efektyvi agrotechninė apsaugos priemonė nuo šliužų – arimas ir gilus lėkščiavimas.

Žieminių kviečių 'Skagen' būklė

Šiame lauke pasėta žieminių kviečių veislė 'Skagen'. Atsėlis – C3.

Ši veislė šiame ūkyje vyrauja dėl didelio derlingumo bei gerų biometrinių ir kokybinių rodiklių. 'Skagen' tinka tiek ankstyvai, tiek vėlyvai sėjai.

Kviečiai pasėti rugsėjo 20 d., po arimo, sėklos norma – 220 kg/ha. Po sėjos pakrikai išberta 100 kg/ha DAP kompleksinių trąšų.

Apžiūrint pasėlį nustatyta, kad žieminiai kviečiai yra 11–12 augimo tarpsnio pagal BBCH skalę. Augalai turi 1–2 išsivysčiusius lapus.

Pasitarus su ūkininku, planuojama – jei leis oro sąlygos – panaudoti mikroelementines trąšas, kurių sudėtyje yra fosforo, kalio, cinko, mangano ir vario. Šie elementai padeda atstatyti maistinių medžiagų trūkumą, aprūpina augalus žiemojimui reikalingais elementais. Cinkas, manganas ir varis svarbūs chlorofilo susidarymui, fermentų veiklai bei augalų atsparumui.

Apibendrinant galima teigti, kad 2025 metų sezonas ūkininkams buvo vienas iš sudėtingesnių. Dalis ūkių išlaikė planuotą derlingumą, tačiau gausūs krituliai neigiamai paveikė grūdų kokybę. Įtakos turėjo ir nepakankamas fungicidų naudojimas ar tik vienas jų purškimas – daugelyje ūkių fiksuota fuzariozės židinių. Užsikrėtus varpų fuzarioze, mažėja 1000-čio grūdų masė ir bendras derlius. Be to, grūduose, užkrėstuose Fusarium spp. grybais, gali susidaryti toksinai, pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai. Tokie grūdai dažnai nesiskiria dydžiu ir spalva nuo sveikų.

Atsižvelgiant į šių metų patirtį, panašiomis oro sąlygomis kitąmet rekomenduojama atlikti 2–3 fungicidinius purškimus, ypač žydėjimo metu.

Detalesnė informacija apie žieminių rapsų ir žieminių kviečių būklę bus pateikta spalio pabaigoje. Junkitės prie ikmis.lt ir stebėkite pasėlių situaciją.