• Temos
• Augalininkystė

Ir dirvožemis verkia

Dr. Romutė Mikučionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė

2019-10-16

© LŽŪKT nuotr.

Pagrindiniai augalų maisto medžiagų šaltiniai yra dirvožemis, trąšos ir atmosfera. Dirvožemis atlieka pagrindinę funkciją augalų mitybos procese, tačiau šiandieną ūkininkavimo sąlygas sunkina dirvožemio degradacija. Galime išskirti kelias jos priežastis – intensyvią, neekonomišką žemės ūkio veiklą ir gamtines sąlygas.

Lietuvos dirvožemiai gana įvairūs. Skirtinguose Lietuvos regionuose dirvožemio erozijos mastai nevienodi. Intensyvus žemės dirbimas, sėjomainos nesilaikymas, maisto medžiagų balanso nebuvimas, „neuždengti“ pasėliai skatina vėjo ir vandens eroziją žemės ūkio naudmenų plotuose.

Lietuvoje daugiausia nuostolių padaro vandens erozija. Juos lemia nelygus, kalvotas reljefas ir iškritę krituliai. Šalyje šis procesas vyksta 17,5 proc. žemės ūkio naudmenų.

Taip pat nemažai nuostolių padaro vėjo erozija, kuriai įtakos turi dirvožemio granuliometrinė sudėtis, jo skeletingumas, smėlio dalelių stambumas, drėgnumas, organinių medžiagų kiekis, augalijos danga. Vėjo erozija akivaizdi Kuršių nerijoje, Baltijos pajūryje, ypač Šilutės apylinkėse, smėlėtoje Pietryčių lygumoje.

Vidurio Lietuvoje ir Baltijos aukštumose erozija labiau pasireiškia besniegėmis žiemomis. Jai vykstant, nupustomas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuriame akumuliuojasi organinės medžiagos ir kaupiasi pagrindinės augalams reikalingos maisto medžiagos. Dėl vandens erozijos formuojasi grioviai, augalai neįsišaknija, žūsta. Taip pat į podirvį ir giliau išplaunamos maisto medžiagos, tai apsunkina augalų mitybą ir teršia gruntinius vandenis. Dėl perteklinio drėkinimo karbonatai išplaunami į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir dirvožemis rūgštėja.

Dėl šių priežasčių mažėja dirvožemio potencialusis našumas ir biologinė įvairovė, o norint užauginti gausų ir kokybišką derlių ūkininkams tenka patirti papildomų išlaidų. Taigi, norint išlaikyti dirvožemio derlingumą reikia parinkti papildomas agrotechnines priemones ir priimti naujus sprendimus.

Dirvožemio sveikatingumas ir gyvybingumas pirmiausiai susijęs su organinių medžiagų kiekiu ir kokybe. Jų kiekis yra vienas iš pagrindinių dirvožemio kokybės rodiklių, kuris rodo jo atsparumą fizinei ir biologinei degradacijai. Jei laukas ilgesnį laiką užsėtas augalais, dirvožemio fizines ir agrochemines savybes mažiau keičia klimato veiksniai, todėl svarbu išsaugoti ir gausinti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, nes jos turi esminės reikšmės dirvožemio tausojimui, aplinkos kokybei.

Kokias agrotechnikos priemones taikyti

Svarbu pažinti savo dirvožemį, palaikyti jo gyvybingumą ir produktyvumą. Kokias agrotechnikos priemonės reikėtų taikyti, kad prisidėtume prie dirvožemio tvaraus naudojimo? Jų yra nemažai. Pirmiausiai reikėtų didinti augalų įvairovę dvinariais ir daugianariais pasėliais. Jie padėtų išlaikyti uždengtus pasėlius. Augalų įvairovę didina įsėliai, tarpiniai pasėliai, kai po pagrindinių augalų auginami tarpiniai (baltosios garstyčios, žieminiai ridikai, įvairūs varpinių-ankštinių augalų mišiniai), sideraciniai augalai ir kiti. Augalų bendrija palieka skirtingos cheminės sudėties ir masės augalines liekanas bei sukuria daugialypį šaknų tinklą. Dėl to dirvožemyje padaugėja biotos bendrijų, kurios atlieka daugiau ir skirtingų funkcijų.Vėjo erozijai mažinti ypač tinka auginti daugiametes žoles (laukų žolinimas). Labai svarbu auginti ilgesnės vegetacijos augalus (pvz., žieminius javus, kukurūzus ir pan.).

Dvinariai (varpiniai javai su: a) judra b) pupomis) pasėliai

Pastaruoju metu vietoje gilaus ar seklaus žemės dirbimo plūgais ūkininkai dažnokai renkasi supaprastintą arba nearminį žemės dirbimą. Jis leidžia paankstinti sėjos laiką. Taip pat labai svarbus subalansuotas tręšimas ir rūgščių dirvožemių kalkinimas.

Beariminės žemės dirbimo technologijos, sėjomaina, augalų įvairovės palaikymas (tarpinių pasėlių ir daugianarių tarpinių pasėlių auginimas) padeda išlaikyti „sveiką“ dirvožemį, optimizuoti augalų augimo sąlygas, užauginti sveikesnį derlių.

Dirvožemio kokybė prastėja ne tik dėl natūralių gamtinių procesų, t. y. maisto medžiagų ir karbonatų išsiplovimo dėl perteklinės drėgmės, bet ir dėl nesubalansuoto cheminių medžiagų naudojimo ir sėjomainų nesilaikymo. Taigi svarbu, kad ūkinė veikla kuo mažiau keistų naudojamų dirvožemių fizikines, chemines ir biologines savybes. Jos labai priklauso nuo organinių medžiagų kiekio dirvožemyje ir jo sudėties.

Skatinkime organinių medžiagų kaupimąsi

Manoma, kad organinių medžiagų mažėjimas susijęs su tuo, kad jų į dirvožemį patenka mažiau, nei jis gali mineralizuoti arba dehumifikuoti. Nuolatinis gilus arimas intensyvina dirvožemio oro apykaitą ir skatina organinių medžiagų skaidymąsi, todėl ir mažėja akumuliuojamos organinės anglies kiekis. Apskaičiuota, kad dėl intensyvaus žemės naudojimo dirvožemio organinių medžiagų balanse vieno trečdalio organinės anglies dirvožemis netenka dėl erozijos, o du trečdalius – dėl intensyvėjančios mineralizacijos. Reikia ieškoti tokių dirvožemio naudojimo būdų, kurie skatintų organinių medžiagų kaupimąsi.

Bearminėje žemdirbystėje organinė anglis kaupiasi dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose, nes čia paliekama didžioji dalis augalinių liekanų. Pagrindiniai dirvožemio organinės anglies šaltiniai yra augalinės liekanos, šiaudai, žalioji trąša, tarpiniai pasėliai ir mėšlas, o jos kiekis ir stabilumas priklauso nuo dirvožemio naudojimo. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Nuo patenkančio organinių medžiagų kiekio priklauso dirvožemio struktūringumas. Tarp dirvožemio struktūros ir organinių medžiagų kiekio nustatyta patikimai stipri koreliacija. Augalus reikia parinkti atsižvelgiant į tai, kurie iš jų didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Sėjomaina padeda augalams apsirūpinti azotu, naudojant ankštinius augalus, mažiau reikia pesticidų, mažėja dirvožemio erozija, maisto medžiagų išsiplovimo ir gruntinio bei paviršinio vandens užteršimo pavojus. Didinant augalų įvairovę, gausėja ir biologinė, kurios nauda akivaizdi: gerėja medžiagų tiekimas, dirvožemio struktūringumas ir kitos savybės, taip pat atliekama biologinė kontrolė.

Dirvožemio struktūringumas ir biologinė įvairovė bearminėje žemdirbystėje: humusingajame horizonte ir podirvyje

Smagu girdėti, kad Lietuvos ūkininkai perima patirtį iš kitų šalių žemdirbių ir integruoja į ūkius inovatyvius technologinius sprendimus, prisidėdami prie dirvožemio išsaugojimo ir sveikesnio derliaus.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti ir pažiūrėti

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu (video)

Išsaugoti dirvožemį - vieną svarbiausių nūdienos agronominių iššūkių (video)

Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“ (video)

Gausiam derliui užauginti – inovatyvūs sprendimai (video)

Tarpiniai pasėliai – ne tik papildomas aktyvios organinės medžiagos šaltinis

Augalų tręšimas kintama norma: nei per daug, nei per mažai

Inovatyvi paslauga padės tiksliai įvertinti dirvožemio išteklių našumą

Geriausias Marijampolės ūkininkas: „Žemę reikia mylėti ir duoklę jai atiduoti“

Patirtis: dirvožemis atsilygina kantriausiems