Investavimas į dirvožemio kokybę siekiant ilgalaikės naudos

LŽŪKT informacija

2019-01-23

© LŽŪKT nuotr.

Dirvožemyje esančios organinės medžiagos labai svarbios siekiant užtikrinti gerą jo būklę ir kokybę. Kaip padidinti dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį ir padėti užtikrinti tinkamą jo funkcionalumą ir derlingumą, kaip spręsti su dirvožemiu susijusias bendro pobūdžio problemas? Šiais Viduržemio jūros regionuose ypač aktualiais klausimais sprendimus padeda priimti EIP-AGRI paslaugų centras, skatinantis burtis į veiklos grupes ir plėtoti su dirvožemio kokybe ir gera jo būkle susijusias idėjas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Siekdama sprendimų įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės idėjas žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, Europos Komisija įsteigė EIP-AGRI paslaugų centrą. Jo tikslas – skatinti diegti žemės ūkio, miškininkystės inovacijas ir mokslinius tyrimus glaudžiau susieti su praktine veikla.

Per 2014–2015 m. dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekio Viduržemio jūros regionuose ir per dirvožemį plintančių ligų klausimais EIP-AGRI tikslinėse grupėse dirbo 20 ekspertų iš skirtingų sričių (mokslininkų, ūkininkų ir konsultantų). Jų tikslas buvo parengti sprendimus, kurie užtikrintų dirvožemio funkcionalumą ir derlingumą, taip pat ekonomiškai efektyvų dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekio didinimą Viduržemio jūros regione.

Organinių medžiagų svarba

Dirvožemyje esančios organinės medžiagos – tai augalinės ir gyvūninės kilmės organinės medžiagos, taip pat dirvožemyje esančių mikroorganizmų apykaitos produktai, gauti skirtingais skaidymo etapais. Jei dirvožemis geros būklės ir jame esančių organinių medžiagų kiekis išlieka stabilus, sudaromos geresnės galimybės išvengti per dirvožemį plintančių ligų ir su jomis kovoti. Organinės medžiagos būtinos, kad dirvožemis būtų derlingesnis ir geresnės kokybės, atsižvelgiant į chemines, fizines ir biologines savybes.

CHEMINĖS SAVYBĖS. Dėl dirvožemyje esančių organinių medžiagų smarkiai pagerėja jo savybės kaupti būtiniausias maisto medžiagas (azotą, fosforą, kalį, kalcį, magnį), jas pasisavinti ir geriau sulaikyti toksiškus cheminius elementus. Organinės medžiagos sudaro sąlygas dirvožemiui lengviau prisitaikyti prie rūgštingumo pokyčių ir greičiau suskaidyti jame esančius mineralus.

FIZINĖS SAVYBĖS. Dėl dirvožemyje esančių organinių medžiagų gerėja jo struktūra. Stabilizuojamas dirvožemio erozijos procesas, gerėja vandens pasisavinimas ir pralaidumas – augalų šaknims ir dirvožemio organizmams sudaromos geresnės sąlygos augti.

BIOLOGINĖS SAVYBĖS. Dirvožemyje esančios organinės medžiagos – svarbiausias anglies (C), teikiančios dirvožemio organizmams energijos ir maisto medžiagų, šaltinis. Jos padeda išlaikyti dirvožemio funkcionalumą, nes gerinamas jame esančių mikroorganizmų aktyvumas ir gali būti didinama biologinė įvairovė. Kadangi dirvožemyje vyksta anglies surinkimo procesai, į atmosferą išmetama mažiau CO₂, todėl švelninama klimato kaita.

Konkrečios Viduržemio jūros regionuose kylančios problemos

Europos Komisija 2002 m. nustatė, kad mažėjantis dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekis yra viena iš rimčiausių dirvožemio degradacijos priežasčių, ypač pietinėje Europos dalyje. Viduržemio jūros klimato zonoje dirvožemio temperatūra paprastai aukštesnė, taip pat šiose zonose dažnesnės sausros ir stiprios liūtys. Dėl šių priežasčių gali sparčiau vykti dirvožemyje esančių organinių medžiagų skaidymas ir prarandamos jame esančios maisto medžiagos. Atšiaurių kraštovaizdžių, tam tikros žemės paskirties (pavyzdžiui, vynuogynų), taip pat ne visiškai apželdintam dirvožemiui kyla didesnė erozijos rizika, taip pat prarandamos dirvožemyje esančios organinės medžiagos.

Organinių medžiagų kiekio didinimas ūkyje

Norėdami, kad anglies kiekis nesumažėtų vykstant skaidymo procesams, ji nebūtų išplaunama su gruntiniu vandeniu ir nesumažėtų vykstant erozijai, ūkininkai gali imtis priemonių. Dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį ūkyje jie gali padidinti naudodami anglies žaliavas. Tai gali būti ūkyje gaunamos augalinės ar gyvūninės kilmės atliekos arba ne ūkyje surinktos organinės medžiagos.

Dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį taip pat galima padidinti taikant ne intensyvaus žemės dirbimo ir neariminės technologijos taikymo praktiką, pasirenkant kultūrinius augalus, iš kurių gaunama įvairesnių organinių liekanų, taip pat vykdant sėjomainą.

Dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį taip pat galima padidinti ilgesniam laikotarpiui paliekant dirvožemį padengtą, pavyzdžiui, žaliosiomis trąšomis (apsėjant antsėliais).

Yra ir kitų dirvožemio kokybės gerinimo būdų, pavyzdžiui, jo inokuliavimas naudingais mikroorganizmais arba organinių trąšų, skatinančių dirvožemio biologinį aktyvumą, naudojimas.

EIP-AGRI tikslinė grupė pristatė skirtingus metodus, kuriais galima padidinti dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį būtent Viduržemio jūros regione. Visi rezultatai skelbiami ir galima juos atsisiųsti EIP-AGRI interneto svetainėje.

Siekiama ilgalaikės naudos

Siekdami užtikrinti didesnį dirvožemio derlingumą, ūkininkai dažnai daugiausia dėmesio skiria dirvožemyje esantiems cheminiams elementams ir cheminių trąšų naudojimui. Tačiau užtikrinti didesnį dirvožemio derlingumą ne visada būna svarbiausias tikslas. Pavyzdžiui, daugelyje vynuogių auginimo vietovių geriausias vynas pagaminamas iš ne itin derlingame dirvožemyje augančiuose vynuogynuose augintų vynuogių.

Jeigu siekiama dirvožemyje didinti anglies kiekį, geriausiai rinktis tokius metodus, kurie užtikrina lėtą dirvožemyje esančių organinių medžiagų skaidymą. Tačiau dėl lėtai vykstančio ar riboto skaidymo kultūriniai augalai gali gauti mažiau maisto medžiagų. Geriausias sprendimas būtų užtikrinti stabilų dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį – tai ilgainiui padidintų derlių ir duotų finansinės naudos, taip pat pagerintų dirvožemio būklę ir ligų prevenciją.

Ligų prevencijos strategija

Sukūrus ūkio geros dirvožemio būklės užtikrinimo strategiją, lengviau išvengti per dirvožemį plintančių ligų ir sustabdyti jų plitimą.

EIP-AGRI tikslinė grupė integruotos kenkėjų kontrolės klausimais, sukurta siekiant spręsti per dirvožemį plintančių ligų problemas, pasiūlė, kaip užkirsti kelią ligoms, kokius praktinius mokslinius tyrimus atlikti, kaip pagerinti integruotos kenkėjų kontrolės metodų sąnaudų ir naudos santykį. Štai keli iš jų:

mikrobinis aktyvumas gali būti skatinamas naudojant antsėlius ir žaliąsias trąšas, ir tai gali padėti dirvožemyje naikinti per dirvožemį plintančias ligas;
dirvožemį apsėjus tam tikrų Brassica rūšių augalais (garstyčiomis) išskiriamos dujos, kurios gali padėti sustabdyti per dirvožemį plintančių ligų plitimą;
atlikus keletą tyrimų, nustatyta, kad naudojant kompostą galima geriau naikinti kenkėjus ir stabdyti ligų plitimą.

Prieš nuspręsdamas, kokius dirvožemio tvarkymo metodus taikyti, kiekvienas ūkininkas turi apsvarstyti, kokią naudą jis norėtų gauti iš dirvožemio. Jame esančių organinių medžiagų kiekis ir kokybė turi įtakos viskam – dirvožemio funkcijoms, maisto medžiagų apykaitai, gruntinio vandens kokybei, fiziniam dirvožemio stabilumui, biologinės įvairovės ir dirvožemio mikrobinių išteklių išsaugojimui. Įvairios sprendimų pagrindimo priemonės gali padėti ūkininkams nuspręsti, kuri strategija tinkamiausia jų dirvožemiui.

Projektas DEMETER padeda gerinti dirvožemio ir vandens kokybę

Pagal ES programos LIFE projektą DEMETER ūkininkams buvo parengta praktinė sprendimų pagrindimo priemonė, kuria naudojantis galima atsekti organinių ir maisto medžiagų kitimą dirvožemyje. Ja galima viešai naudotis internete. Čia ūkininkai gauna ataskaitas, pagrįstas nurodyta su žemės sklypu susijusia informacija. Ji buvo sukurta bendradarbiaujant su ūkininkais, jų konsultantais ir mokslininkais. Priemonė pritaikyta Nyderlandų ir Belgijos ūkininkams (kalba, dirvožemio rūšys, klimatas). Tiesa, jau imtasi parengiamųjų darbų, kad ši internetinė priemonė būtų išversta ir į anglų kalbą.

Vykdant projektą Catch-C, surinkta informacija apie 81 novatoriškos praktikos taikymo ūkiuose atvejį visoje Europoje. Taikant tokią novatorišką praktiką, galima pagerinti dirvožemio kokybę ir ūkio našumą, taip pat sušvelninti klimato kaitos poveikį. Tokios praktikos pavyzdžiai – tai neintensyvus žemės dirbimas, organinių žaliavų (pavyzdžiui, komposto) naudojimas, sėjomaina, žaliųjų trąšų auginimas, taip pat mažo suslėgimo technikos naudojimas.

Naudodamiesi internetine taikomąja programa Knowsoil, vartotojai gali matyti dirvožemio tvarkymo praktikos poveikį jo kokybei, kultūrinių augalų derlingumui ir klimatui.

Informacinėje sistemoje (LandIs) pateikiama informacija, kaip užtikrinti geresnę dirvožemio struktūrą, yra praktinių pavyzdžių, padedančių suprasti, kokia yra gera dirvožemio struktūra ir kaip ją išsaugoti.

Internetiniame kataloge N-Toolbox ūkininkams patariama, kaip padidinti azoto apykaitą ir sumažinti vandens taršą, taip pat dėl mėšlo laikymo, gyvulių šėrimo, ganymo, azoto balanso ir drėkinimo.

Priemonė PLANET nemokama, ja siekiama padėti ūkininkams laikytis Jungtinėje Karalystėje galiojančių nitratų pažeidžiamoms zonoms taikomų taisyklių.

Ūkininkų nuomonės

Ūkininkas Filipas Markesas (Filipe MarquesI iš Alentežo (Portugalija), laimėjęs Europos žemės savininkų organizacijos 2015–2016 m. Žemės ir dirvožemio tvarkymo apdovanojimą.

„Mūsų uždavinys – dirvožemiu rūpintis atsižvelgiant į Viduržemio jūros regiono dirvožemio ir klimato sąlygas. Stengiamės taikyti pažangias technologijas, kad sumažintume nereguliarių kritulių ir aukštos temperatūros poveikį dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekiui. Mūsų manymu, pastangoms didinti dirvožemio derlingumą labiausiai kenkia žemės dirbimas, dėl kurio didėja organinių medžiagų mineralizacija ir dirvožemio erozija. Mūsų ūkiuose taikoma aplinką tausojanti žemės ūkio sistema neįdirbant žemės, taikant sėjomainas ir naudojant kultūrinių augalų liekanas. Mes taip pat naudojame mūsų ūkiuose auginamų galvijų mėšlą. Dirvožemio tvarkymas – nuolat vykstantis procesas, kuriam reikia daug laiko.

Didindami dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį, gerindami dirvožemio struktūrą, dirvožemio derlingumą ir biologiją, kartu geriname dirvožemio funkcijas. Jis tampa produktyvesnis ir kiekvienais metais jame užauginamas didesnis derlius. Taip pat tausojama aplinka“.

Ūkininkė Carla Konsten iš Italijos

„Kai 2005 m. nusipirkome ūkį, dirvožemyje organinių medžiagų buvo mažai, nes anksčiau naudotos tik cheminės trąšos. Savo ūkyje pradėjome taikyti ekologinį ūkininkavimą. Naudojame augalinės kilmės organines liekanas, gaunamas iš mūsų ūkyje užaugintų kompostuoti skirtų alyvuogių, vaisių ir daržovių. Kadangi tokiame komposte trūksta maisto medžiagų, iš skirtingų mūsų gyvenvietėje įsikūrusių ūkių surenkame arklių, avių, ožkų ir karvių mėšlą. Jį maišome su mūsų ūkyje pagamintu kompostu.

Pažvelgus į mūsų auginamas daržoves, rezultatas akivaizdus: pagerėjo dirvožemio struktūra ir geriau sulaikomas vanduo, jame gausu sliekų ir kitos dirvožemiui būdingos faunos, taip pat jis ne taip greitai išdžiūsta. Mūsų augalai sveikesni, jie geriau auga, o užauginame daugiau nei pirmaisiais metais. Nors turime daugiau dirbti, kad mūsų augalai augtų ir būtų sveiki, suprantame, kad nepaprastai svarbu gausinti dirvožemyje esančias organines medžiagas. Kadangi surenkame mėšlą iš kitų ūkių, tenka glaudžiai bendradarbiauti su mūsų bendruomenės ūkininkais – taigi galime vieni kitiems padėti ir keistis patirtimi.“

Paskatos kurti veiklos grupes

Dirbdami kartu, galime pasiekti daugiau. EIP-AGRI veiklos grupės – tai grupės, į kurias susiburia skirtingos patirties turintys žmonės, norintys novatoriškai spęsti su žemės ūkiu susijusias problemas. Šie projektai ES šalyse ir regionuose finansuojami pagal kaimo plėtros programas. Kurdami veiklos grupės projektus, ūkininkai, konsultantai ir mokslininkai gali suvienyti jėgas, kad rastų konkrečių, praktinių priemonių, kaip išspręsti su dirvožemio kokybe ir gera dirvožemio būkle susijusias problemas.

EIP tikslinių grupių ekspertai, sprendžiantys dirvožemyje esančių organinių medžiagų ir per jį plintančių ligų klausimus, pateikė kelias idėjas.

Dėl dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekio Viduržemio jūros regionuose:

Trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas užsiimant aplinką tausojančiu ūkininkavimu.
Diagnostinės procedūros ir rekomendacijos, padedančios tvarkyti dirvožemio organines medžiagas.
Vertinimas ir techninės rekomendacijos, susiję su aplinką tausojančio ūkininkavimo praktika auginant daugiamečius kultūrinius augalus ir antsėlius.
Dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekio išsaugojimas taikant bioenergijai gaminti naudojamų kultūrinių augalų sistemas.

Dėl per dirvožemį plintančių ligų:

Komposto gamyba ūkiuose ir jo kokybės rodikliai.
Simptomų atpažinimas, diagnostinių priemonių kūrimas ir išbandymas kartu su ūkininkais, dirvožemio kokybės valdymo priemonių kūrimas.
Bendro tinklo kūrimas siekiant kuo geriu nustatyti ir naudoti biologinės kontrolės priemones.

Daugiau informacijos lietuvių kalba skaitykite lankstinuke „Kodėl dirvožemyje esančios organinės medžiagos tokios svarbios?“

Parengta pagal EIP-AGRI paslaugų centro informaciją