• Temos
• Augalininkystė

Integruota augalų apsauga: danų ir škotų patirtis

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2017-06-15

Pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tausiajam ūkininkavimui ir integruotai augalų apsaugai. Tinkamai ūkininkauti, vadinasi, siekti ne tik gerų žemės ūkio augalų derlių, bet ir auginti augalus darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Integruotos apsaugos esmė – valdymas. Įdiegti šią sistemą nelengva, tačiau ji duoda didelį ekonominį efektą: sumažėja cheminių preparatų sunaudojimas bei tikimybė atsirasti chemikalams atsparioms kenkėjų ir ligų sukėlėjų rasėms, neigiamas chemikalų poveikis natūraliems kenksmingų organizmų priešams, kurie praktiškai kompensuoja mažesnį cheminių nuodų naudojimo efektą. Birželio 8–9 dienomis LŽŪKT augalininkystės konsultantai ir specialistai drauge su mokslininkais iš Danijos bei Škotijos mokymuose diskutavo apie žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną bei prognozavimą.

Škotijos Žemės ūkio koledžo darbuotojai žemdirbiams teikia konsultacijas visoje šalyje, atlieka fundamentinius tyrimus, organizuoja daug mokymų tiek studentams, tiek ūkininkams. Anot koledžo dėstytojo, integruotos augalų apsaugos eksperto dr. Henrio Kreiseno (Henry Creissen), Škotijos žemės itin palankios augalininkystei vystyti. Pagrindinės žemės ūkio kultūros auginamos rytinėje pakrantėje, kur oras palankesnis, vasaros dienos pakankamai ilgos, tad kasmet užtikrinamas gausus derlius. Daugiausia auginama vasarinių miežių, kurie naudojami škotiškam viskiui, alui gaminti, todėl daug dėmesio skiriama jų kokybei ir kiekiui didinti.

Koledžo specialistų, atsakingų už integruotą augalų apsaugą, pagrindinis dėmesys skiriamas kviečių, miežių, rapsų, bulvių ligų kontrolei vykdyti. Koledžo bandomieji laukai išsidėstę ir šalies šiaurėje (labai šalta, augalų vystymasis atsilieka maždaug 3 savaitėmis), ir rytuose (ariamoji zona yra pati geriausia), ir vakaruose (labai daug ligų), tad pasėlių situacijos augalų vegetacijos metu labai skiriasi. Pasėliams apžiūrėti ir siekiant kiek galima anksčiau aptikti ligą (dar prieš jai išplintant) bei efektyvioms rekomendacijoms parengti škotai naudojasi bepiločiais orlaiviais (vadinamaisiais dronais). Ano lektorių, turi vykti nuolatinis dialogas tarp konsultantų, ūkininkų ir mokslininkų.

„Kaip kontroliuojame ligas? Pirmiausia pasirenkame atitinkamą veislę, kuri atspari konkrečiai ligai, sėjomainą, tam, kad nutrauktume patogenų formavimąsi. Taip pat labai svarbu higienos faktoriai, tokie kaip kombainų valymas, užtikrinimas, kad sėklos būtų švarios, kad augalų liekanos (grūdų pabiros, šiaudai) nesimėtytų ant dirvos. Pirmiausia yra taikomos ne cheminės kontrolės priemonės. Tik po to, jeigu yra poreikis, naudojami fungicidai, kurie padeda išspręsti su ligomis susijusias problemas“, – apie bandymų eigą pasakojo dr. Henris Kreisenas.

Pasak specialisto, kad liga išsivystytų, reikia 3 elementų: augalo šeimininko, kuris jautrus ligai; patogeno, sukeliančio ligą, aplinkos, kuri skatina ligos vystymąsi. Tikslas – nutraukti ryšius tarp šių trikampio kampų. Kalbant apie augalą šeimininką, galima pasirinkti atspariais veisles. Labai atidžiai reikia stebėti patogenų populiacijos pokyčius, nes į aplinką gali patekti naujų, kurie gali sunaikinti augalų atsparumą ligai.

Be abejo, yra įvairi ūkininkavimo praktika, tačiau prieš sėjant pasėlius, kaip teigia dr. Henris Kreisenas, reikia galvoti, kaip iki minimumo sumažinti ligų ir piktžolių atsiradimą. Sėklos turi būti sertifikuotos, švarios (be piktžolių sėklų ir kitų priemaišų). Jeigu yra problemų su ligomis, sėklas reikia beicuoti. Šiuos darbus vertėtų atlikti labai anksti, sezono pradžioje.

Kitas svarbus metodas – sėjos laikas. Juk galima pakoreguoti sėjimo datą: sėti vėliau tam, kad būtų sumažintas laikas, kai pasėlius veikia patogenai. „Kiek drįstate – vėlinkite sėjos datą!“ – patarė dr. Henris Kreisenas.

„Augalų veislės atsparumas – pagrindinis dalykas, kurį naudojame kontroliuodami ligas. Tai turėtų būti kiekvienos augalų apsaugos pagrindinis strategijos komponentas. Svarbu suprasti ligos biologiją, jos plitimą, kokios sąlygos palankios ligai susidaryti, kokias grūdines kultūras daugiausia pažeidžia ir kt. Turime įvertinti riziką konkrečiame ūkyje. Tik ją įvertinus, reikėtų priimti sprendimus, kad nebūtų švaistomas nei laikas, nei lėšos. Svarbu sezono pradžioje apsispręsti, kokią ligų ir kenkėjų kontrolės strategiją pasirinksite. Stebėkite auginamus pasėlius, ir, jei reikia, pagal situaciją pakoreguokite strategiją. Visuomet geriau būti iniciatyviems ir taikyti ligos prevenciją, o ne gydyti ligą, kai ji įsigalėjusi“, – patarimų negailėjo lektorius iš Škotijos.

Danijos Århus universiteto dėstytojas dr. Ties Martenas Heikas (Thies Marten Heick), sakė, kad labai dažnai neįvertinama fungicidų rezistentiškumo rizika. Lygiai kaip ir antibiotikų vartojimas – kuo daugiau bakterijos gydomos antibiotikais, tuo greičiau atsiranda rezistentiškumas. Tas pats ir su fungicidais, pvz., lapų septoriozė pastaraisiais metais tapo atspari daugeliui fungicidų. Tokiais atvejais būtina keisti fungicidų naudojimo modelį, t. y. kaitalioti veikliųjų medžiagų chemines grupes.

Kalbant apie integruotą augalų apsaugą, vertėtų nuolat galvoti, kokie fungicidai ar insekticidai turi būti naudojami. Dažnai fungicidais vienu metu norima suvaldyti daug ligų, todėl reikėtų atsižvelgti ir į antirezistentiškumo strategijas. Anot lektorių, laiku panaudotas fungicidas dažnai yra svarbiau nei tai, kokios rūšies (apsauginės ar gydomosios) fungicidas bus naudojamas. Privaloma purkšti optimaliomis sąlygomis. „Turime stebėti ligos efektyvumo kontrolę, nes kitaip tik pastuksensime į ligos duris. Žinoma, siekiame sumažinti purškimo kiekius, nes kuo daugiau naudosime fungicidų, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos ligos atsparumas. Turime galvoti ir apie purškimo metodus: kokios yra purkštukų galvutės, kokie purškikliai, koks yra aukštis (privalo būti atitinkantis grūdinę kultūrą), koks turi būti vandens kiekis, kuriuo atskiedžiame produktą, svarbus ir purškimo greitis. Taip pat turime atsižvelgti į reglamentus ir kitus apribojimus, kad fungicidų kiekis nebūtų viršytas lauke, kuriame dirbame,“ – niuansus vardijo dr. Ties Martenas Heikas.

Visada svarbu taikyti subalansuotą kenkėjų valdymo strategiją, taip pat atlikti stebėseną ir įvertinti kontrolės priemones. Pasėlius nupurškus fungicidu, reikia stebėti ir vertinti, ar jis efektyviai veikia kontroliuojant ligą.

Lietuvos žemdirbiai turi puikią galimybę stebėti pasėlius

Per dvi dienas vykusius mokymus LŽŪKT augalininkystės konsultantai ir specialistai pasitikrino žinias, susipažino, kaip integruotos augalų apsaugos srityje dirba kolegos užsienyje, kokias priemones naudoja, vykdydami augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną bei prognozavimą. Pasak augalininkystės specialistės Giedrės Masliukovienės, LŽŪKT su parneriais sukurta IKMIS sistema nenusileidžia ir užsienyje naudojamoms IT technologijoms, padedančioms žemdirbiams gauti koncentruotą ir patikimą pasėlių stebėjimo informaciją.

LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistas Rimas Magyla (viduryje) lektoriams turėjo nemažai klausimų

IKMIS augalų vegetacijos metu vykdomas periodinis pasėlių stebėjimas: tikrinama, ar juose neplinta ligos, kenkėjai, ar nepradeda vešėti piktžolės. Ūkininkas, žinodamas savo pasėlių būklę, gali priimti racionalius sprendimus – kada ir kokias augalų apsaugos priemones naudoti.

Mokymų akimirka

„Prisijungę prie IKMIS (red. www.ikmis.lt), lankytojai informuojami apie kenksmingų organizmų plitimą įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose (žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių) visuose Lietuvos rajonuose. Kas savaitę informaciją į sistemą suveda LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai pagal mokslininkų parengtą metodiką. Išskirtinumas ir inovatyvumas – kenksmingų organizmų plitimo prognozės, susijusios su meteorologiniais duomenimis ir su tam tikrais kompiuteriniais matematinių skaičiavimų moduliais. Tam tikslui įsigytos ir visoje Lietuvos teritorijoje pastatytos meteorologinės stotelės, ligų ir kenkėjų plitimo prognozavimo kompiuteriniai moduliai. Jie fiksuoja ir į IKMIS teikia pagrindinių žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų pasireiškimo, plitimo prognozės duomenis. Informacinėje sistemoje skelbiami nuolat atnaujinami augalų apsaugos produktų, ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogai, padedantys greičiau atpažinti ligą ar kenkėją ir lengviau pasirinkti juos naikinančius Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Sistemos vartotojai gali interaktyviu būdu konsultuotis su LŽŪKT specialistais ir rajonų biurų konsultantais dėl integruotos augalų apsaugos metodų taikymo“, – teigė G. Masliukovienė.

Kiekvieną savaitę žemdirbiai naujausią informaciją iš pasėlių stebėjimo gali rasti videonaujienose.

IKMIS sukūrė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba su partneriais, įgyvendindami investicinį projektą „Informavimo, konsultavimo ir mokymų elektroninės paslaugos vykdant integruota augalų apsaugą“.