Įkvepianti Latvijos ūkių patirtis – inovatyvus požiūris į dirvožemio sveikatą ir tvarų ūkininkavimą

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2025-08-12

LŽŪKT augalininkystės konsultantai Modestas Stakvilevičius ir Rokas Spulginas dalyvavo projekto „AdvisoryNetPEST“ („A Regenerative agriculture methods as the key to PPP (Plant Protection Product) reduction and exclusion“) pasidalinimo patirtimi susitikime, kuris vyko Aizputėje, Latvijoje. Dalintasi žiniomis apie regeneracinės (tvarios) žemdirbystės metodus, taikomus siekiant mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą ir jų atsisakyti.

Projekto „AdvisoryNetPEST“ tikslas – skatinti ir plėtoti konsultavimo paslaugas, susijusias su tvariu ūkininkavimu ir augalų apsaugos produktų mažinimu, naudojant tvarios žemdirbystės metodus. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Latvijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, siekiant dalintis gerąja patirtimi tarp šalių ir ieškoti būdų, kaip gerinti ūkininkavimo praktiką Baltijos šalyse.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pranešimuose akcentuotas inovatyvus požiūris į dirvožemio sveikatą ir tvarų žemės ūkį. Pabrėžta, kad dalintis patirtimi ypač svarbu dėl iššūkių, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius. Klimato kaita lemia vis dažnesnius ir intensyvesnius oro svyravimus – sausras, potvynius, temperatūros šuolius, kurie neigiamai veikia dirvožemio būklę ir augalų produktyvumą. Be to, pastebimas nuolatinis dirvožemio kokybės prastėjimas, kurį skatina intensyvus žemės dirbimas, chemikalų naudojimas ir nesubalansuotos ūkininkavimo praktikos.

Dėl šių priežasčių daug ūkininkų ir žemės ūkio specialistų ieško naujų ekologiškesnių ir tvaresnių augalų apsaugos priemonių, kurios padėtų ne tik apsaugoti derlių, bet ir išsaugoti dirvožemio sveikatą, užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Buvo aptarti nauji žemdirbystės metodai, skirti gerinti dirvožemio sveikatą, veiksmingesnės augalų kenkėjų ir žalingų organizmų prevencijos bei kontrolės priemonės.

Pasirinko tvarų ūkininkavimą

„Lankydamiesi „Kalvis“ ūkyje sužinojome, kad jame ženkliai sumažintas cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas, juos pakeičiant biologiniais preparatais ir papildomai tręšiant mikroelementinėmis trąšomis. Paaiškėjo, kad kruopščiai atliekant dirvožemio tyrimus ir taikant tikslingas augalų auginimo technologijas, galima pasiekti tokį pat produktyvumą kaip ir intensyviuose chemizuotuose ūkiuose, tik žymiai tausojant gamtą“, – sako Modestas.

Pasak konsultanto, ūkininkas atskleidė ir iššūkius – ribotą finansavimą, ilgą laiką, reikalingą rezultatams pasiekti, bei dažnai stabdantį pažangą žinių stygių.

„Kelis tyrimus atlikome pasėliuose. Tai nesudėtingas dirvožemio sandaros testas, kurį gali atlikti kiekvienas ūkininkas savo laukuose, dar vadinamas „kastuvo testu“. Šis testas padėjo įvertinti dirvožemio struktūrą ir trūkinėjimą. Analizavome augalų šaknis, siekdami suprasti suslėgto dirvožemio poveikį jų vystymuisi ir augimui. Taip pat matavome cukraus kiekį augalų antžeminėje dalyje – šis rodiklis leidžia anksti įvertinti augalų sveikatą ir laiku pastebėti galimus stresinius veiksnius. Šie praktiniai tyrimai suteikė vertingų žinių ir aiškiai parodė, kaip subalansuota žemdirbystė gali užtikrinti produktyvumą ir aplinkos tausojimą“, – praktinių tyrimų naudą akcentuoja Rokas.

Latvijos ūkininkų turguje

Vietinių ūkininkų turguje gausu siūlomų produktų: daržovių, vaisių, pieno produktų, duonos, perdirbtų augalinių gaminių bei įvairių smulkiuose ūkiuose pagamintų nišinių produktų (pvz. fermentuotų gėrimų, vietinės kilmės uogienių, sūrių ir kt.).

Turgus – puikus trumpos tiekimo grandinės pavyzdys, kai gamintojai savo produkciją tiesiogiai pateikia vartotojams. Šis modelis leidžia išvengti tarpininkų, didina ūkių pelningumą bei skatina glaudesnį ryšį tarp vartotojo ir gamintojo.

Turgavietėje akcentuojamas sezoniškumo principas – siūlomi tik tuo metu augantys produktai, o tai prisideda prie mažesnio poveikio aplinkai bei kokybiškesnės mitybos propagavimo.

Pasak LŽŪKT konsultantų, daugelis prekeivių siūlė produktus be plastiko arba naudojo perdirbamas, kompostuojamas pakuotes, o pirkėjai buvo skatinami atsinešti savo indelius ar maišelius.

Tvaraus ūkininkavimo sprendimai daržininkystės ūkyje

Augalininkystės konsultantas Gunars Buševics jau kelerius metus ūkininkauja vadovaudamasis tvarios žemdirbystės principais, o taip pat aktyviai dirba konsultavimo srityje, padėdamas kitiems pereiti prie tvaraus daržovių auginimo.Ūkyje į dirvožemį žiūrima kaip į gyvą ekosistemą. Ūkininkas mažai arba visai nedirba dirvos, augina tarpinius (dengiančius) augalus, mulčiuoja lysves natūraliomis medžiagomis, vengia sintetinių trąšų ir pesticidų. Tikslas – palaikyti mikroorganizmų veiklą ir natūralų humuso formavimąsi, kad dirva išliktų derlinga ilgalaikėje perspektyvoje.

Gunaro ūkyje auginamos įvairios daržovės – salotos, morkos, burokėliai, kopūstai, moliūgai, svogūnai, žalumynai ir kiti sezoniniai augalai. Jis taiko intensyvią sėjomainą mažame plote, kad kuo efektyviau išnaudotų dirvos išteklius, kartu išvengdamas jos išsekimo. Pasėliai auginami mažuose plotuose, labai tiksliai planuojant laiką ir vietą – tai leidžia gauti pastovų derlių per visą sezoną.

Ūkininkas pasidalijo patirtimi apie pereinamąjį laikotarpį nuo tradicinės daržininkystės prie regeneracinės. Tarp pagrindinių iššūkių – derliaus sumažėjimas, rinkos prisitaikymas prie sezoninių ir lėčiau bręstančių augalų, taip pat naujų įgūdžių įsisavinimas (pvz., mulčiavimo, dirvos mikrobiologijos, natūralių stimuliatorių naudojimo). Ilgainiui gautas norimas rezultatas – pagerėjo dirvožemio struktūra, sumažėjo ligų ir kenkėjų, o klientai įvertino produktų šviežumą ir skaidrų tiekimo modelį.

Gunars ūkio produkciją daugiausia realizuoja vietinėje rinkoje, tiekia tiesiogiai klientams bei maitinimo įstaigoms. Ūkininkas pabrėžė, kad regeneracinė daržininkystė ir trumpa tiekimo grandinė eina išvien – mažesni plotai reikalauja didesnio dėmesio produkcijos planavimui, kokybei ir santykiui su vartotojais. Taip kuriama pasitikėjimu grįsta sistema, kai vartotojas žino produktą, jo kilmę, auginimo metodą, net konkrečią lysvę.

„Pastebėjome, kad sėkmingos vietinės maisto tiekimo grandinės remiasi stipriu bendruomeniškumu ir tiesioginiu ryšiu su klientais, o tvari žemdirbystė reikalauja sisteminio požiūrio ne tik į gamybą, bet ir į kraštovaizdžio tvarkymą, klimato kaitos švelninimą, socialinę atsakomybę. Matyti ūkininkavimo pavyzdžiai – puiki motyvacija diegti inovacijas. Susitikimo dalyviai pasisakė apie įkvėpimą taikyti matytą praktiką savo šalyse ir konsultavimo veikloje, ypač skatinant ūkininkus domėtis ne tik ekologija, bet ir rinkodara, tiesioginiu pardavimu. Šis susitikimas tapo svarbia atspirtimi pokyčiams. Inovacijos, bendruomeniškumas ir sisteminis požiūris – tai kryptys, kuriomis verta eiti, siekiant ne tik tvaresnio, bet ir gyvybingesnio žemės ūkio“, – sako Modestas.

Parengta pagal komandiruotės ataskaitą.