• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos

LŽŪKT informacija

2021-05-27

Gūsingi vėjai, vėsūs ir drėgni orai pristabdė tiek žieminių kultūrų, tiek vasarojaus vystymąsi. Jau seniai neturėjome tiek lietaus. Gegužės II dekadą standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės, kurios taikomos apsidraudusiems pasėlius, fiksavo ekstremalią drėgmę Kėdainių, Ukmergės, Pakruojo, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Molėtų, Tauragės, Švenčionių ir Kaišiadorių rajonuose.

Klampojamos dirvos. Daržovių ir bulvių laukuose tarpuvagiuose stovi vanduo. Vis tik yra ir gerų įžvalgų – tokios meteorologinės sąlygos labai nepatinka kenkėjams: tik vienas kitas vabalėlis šmirinėja, o visą kitą numuša smarkios liūtys. Žieminių kultūrų pasėlių apatiniuose arduose dėl pastovios rasos susidaro palankios sąlygos grybinėms infekcijoms plisti.

Žieminių rapsų būklė

Per visą Lietuvą rapsai „neša“ žydinčią „geltoną bangą“, o iš paskos sklinda saldus jų kvapas. Stebimų pasėlių 50 proc. žiedų žydi ant pagrindinio stiebo, senesni žiedlapiai krinta (BBCH 65). Žydinčiuose laukuose labai negausiai galima aptikti žiedinukų, o kai kur ir ankštarinių paslėptastraublių. Savaitgalio lietus juos gerokai išbaidė.

Dabar tik lieka pasėlį nupurkšti nuo sklerotinio puvinio, nes kai tiek drėgmės ir šilta, ši liga tikrai pasireikš. Sklerotinis puvinys – sėjomaininė liga, todėl labai svarbu, kad jautrūs ligai augalai į tą patį lauką grįžtų ne dažniau kaip kas 4–5 metai. Javai, kukurūzai ir varpinės žolės neserga šia liga, todėl, auginant šiuos augalus ir naikinant piktžoles, galima sumažinti skleročių gyvybingumą dirvoje.

Labai svarbu žinoti, kokius fungicidus pasirinkti ir kada jais purkšti. Fungicidai nuo sklerotinio puvinio efektyvūs tik tada, kai naudojami užsikrėtimo metu, t. y. žydint rapsams (BBCH 63: kai žydi 30 proc. rapsų žiedų ir pradeda kristi pirmieji žiedlapiai). Fungicidais nupurškus prieš žydėjimą ar po žydėjimo, negalima tikėtis gerų rezultatų. Vienu atveju fungicidai bus panaudoti per anksti, dar prieš užsikrėtimą, kitu atveju – per vėlai, nes, pasirodžius pirmiesiems matomiems ligos požymiams, sklerotinio puvinio kontroliuoti jau neįmanoma.

Taigi, efektyviai rapsų pasėlius nuo sklerotinio puvinio apsaugoti fungicidais įmanoma tik juos naudojant prevenciškai, t. y. užsikrėtimo metu, kai jokių išorinių ligos požymių dar nėra. Kadangi žydinčius rapsų pasėlius labai mėgsta bitės, nepamirškite, kad:

• žydinčius augalus apdoroti augalų apsaugos produktais (AAP) galima tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto (kai etiketėje nėra draudžiama purkšti žydinčius augalus);
• ruošiantis purkšti profesionaliajam naudojimui skirtais AAP žydinčius augalus privaloma prieš dvi dienas iki planuojamų purškimo darbų pateikti duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Tokiu būdu užtikrinama, kad planuojamų purškimų informacija pasieks bičių laikytojus, turinčius užregistruotus bitynus 2,5 km atstumu nuo purškiamų AAP plotų;
• svarbu atkreipti dėmesį į etiketės reikalavimus, kuriose dėl AAP keliamo pavojaus bitėms gali būti draudžiama purkšti žydinčius augalus (pvz., naudojant tokius AAP kaip Fastac 50, Cyperkill 500 EC, Decis Forte, Karate Zeon 5CS) ar nurodoma pateikti informaciją per PPIS, nors bus purškiami ir nežydintys augalai (pvz., naudojant tokius AAP kaip Avaunt, Satel 100 EW, Fury 100 EW, Steward );
• privaloma žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų.

Askosporos, patekusios ant žiedų, kartu su žiedlapiais nukrinta ant rapsų lapų ir prie jų prilimpa (Pasvalio r.)

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminiai kviečiai yra išsivystę nuo BBCH 32 (apčiuopiamas antras bamblys) iki BBCH 37 (pasirodė paskutinis lapas).

Šiuo metu yra susidariusios gan palankios sąlygos miltligei, kviečių dryžligei ir lapų septoriozei plisti. Miltligei plisti palankūs besikaitaliojantys sausi ir drėgni, oro temperatūrai esant 10–22 ^oC, vėjuoti orai. Lapų septoriozė plinta vyraujant drėgniems orams (gausios rasos, lietus), oro temperatūrai esant apie 15–20 ^oC.

Artėja paskutinio lapo pasirodymas, o tai – tinkamas laikas apsaugoti nuo ligų. Augalai gavo lietaus, prognozuojamas temperatūros pakilimas, todėl jie intensyviai augs ir vystysis. Reikėtų nepamiršti, kad paskutinis lapas labai jautrus visiems purškimams augalų apsaugos produktais ir tręšimui mikroelementinėmis trąšomis, todėl vertėtų juos atlikti iki tol, kol paskutinis lapas visiškai išsiskleis.

Artimiausiu laiku reikėtų purkšti augimo reguliatoriais, jei tai nebuvo atlikta anksčiau. Tam tinkami augimo reguliatoriai Mepik 300 SL, Regulato 300 SL, Terpal, Etefone, Grassrooter ir Cerone. Vėliavinį lapą būtinai kuo ilgiau apsaugoti nuo ligų, nudeginimų ir kenkėjų pažeidimų, todėl būtina planuoti antrąjį, o neintensyviose augimo technologijose, – pirmąjį purškimą nuo ligų. Norma pasirenkama pagal tai, ar purkšta buvo anksčiau, kada tai atlikta bei kokius purškimus dar planuojama atlikti vegetacijos metu.

Miltligė (Širvintų r.)

Kviečių dryžligė (Pasvalio r.)

Kviečių dryžligė iš arti (Pasvalio r.)

Apsaugoti nuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: pyraklostrobinas, benzovindiflupyras, protiokonazolas.

Fungicidų nuo lapų septoriozės pasirinkimas yra gausus. Didesniu efektyvumu pasižymi SHDI cheminės grupės fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: fluksapiroksadas, biksafenas, benzovindiflupyras. Iš triazolų grupės fungicidų gerai veikia turintys šias veikliąsias medžiagas: mefentriflukonazolą, epoksikonazolą, protiokonazolą.

Nuo miltligės registruoti veiksmingi fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: prokvinazidas, metrofenonas, fenpropidinas, fenpropimorfas, spiroksaminas.

Prisijunkite prie informacinės sistemos www.ikmis.lt ir nemokamai naudokitės integruotos augalų apsaugos bei konsultavimo paslaugomis.

Kad naujienas sužinotumėte pirmieji, užsisakykite IKMIS naujienlaiškį, o dar geriau, jei IKMIS visuomet būtų jūsų kišenėje, – jums tereikia į savo išmaniuosius įrenginius iš Google Play ar Apple store atsisiųsti IKMIS mobiliąją aplikaciją. Išbandykite.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles