Gegužė persirito į antrą pusę, laukai ir miškai apsiklojo žaluma, tačiau daugelis ūkininkų dėl netinkamų orų negali užbaigti pavasarinių darbų.
Po poros sausringų metų šį pavasarį gamta atiduoda anksčiau taip lauktus kritulius, kurių dabar net per daug. Sunkesnėse dirvose nebaigtas sėti vasarojus, nepasodintos bulvės, neįvažiuojami daržovių laukai. Vos tik dirva pradžiūva, atrodo, galima pradėti dirbti, kai vėl atplaukia lietaus debesys. O sinoptikai neguodžia: orų prognozės kasdien rodo lietaus lašelius. Labai sudėtingos sąlygos pasėlių priežiūrai, gadinama dirvos struktūra, vėjai trukdo laiku pasėlius nupurkšti augalų apsaugos priemonėmis.
Kiek linksmiau lengvų dirvų šeimininkams – jų ūkiuose pavasario darbai mažiau trukdosi. Dirvos temperatūra 30–40 cm gylyje jau pasiekė 11–12 laipsnių. Augalų vystymuisi sąlygos labai geros.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32: apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Pasėliuose yra augalų, kurie jau parodė ir paskutinį, bet dar susuktą lapą (BBCH 37).
Kai taip šilta ir drėgna, nieko nuostabaus, kad pasirodo ir ligos. Naujai išaugę kviečių viršutiniai lapai iš pradžių gali atrodyti žali, sveiki, bet jie jau gali būti užsikrėtę ligų pradais. Skirtingos javų ligos turi nevienodą latentinį periodą, kada augalai jau būna užsikrėtę, bet dar nesimato vizualių ligos požymių. Pavyzdžiui, lapų septoriozės požymius pamatysime tik po 3 savaičių, o kviečių dryžligės – jau po savaitės.
Artėja svarbiausias purškimas, skirtas apsaugoti vėliavinį lapą. Jeigu paskutiniam lapui visiškai išsiskleidus ir toliau vyraus lietingi orai, labai svarbu 7 dienų laikotarpiu po lietaus panaudoti fungicidą, nes vėliau lapų ligas bus labai sunku sukontroliuoti.
Atkreipkite dėmesį, kad sezono metu būtų naudojami skirtingi fungicidai. Reikia vengti tų pačių veikliųjų medžiagų turinčių fungicidų pakartotinų purškimų.
Žieminių rapsų būklė
Sunku ir prisiminti, jog gegužės 17 dieną žieminiai rapsai dar masiškai visoje Lietuvoje nežydėtų. Stebėjimų duomenimis, Pietų ir Vakarų Lietuvoje ant pagrindinio stiebo pražydo pirmieji žiedai (BBCH 61–62), o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose matyti pirmieji žiedlapiai, tačiau butonai vis dar neišsiskleidę (BBCH 59–60).
Šiluma paskatino sparčiau augti ne tik augalus, kenkėjai taip pat suaktyvėjo. Jie pirmiausiai išplinta lauko pakraščiuose, o kai oro temperatūra pakyla apie 15–20 oC šilumos, kenkėjai pasidaro labai aktyvūs. Žalingumo ribos: rapsiniai žiedinukai – 3–4 vabalai ant augalo, paslėptastraubliai – 1 vabalas 2,5 m2.
Pasėlyje galima pastebėti stiebinių ir ankštarinių paslėptastraublių. Atskirti juos labai sudėtinga. Stiebiniai paslėptastraubliai yra didesni, 3–4 mm, o ankštariniai – 2–2,5 mm. Stiebinio paslėptastraublio lervos kenkia stiebo viduje, tačiau naikinti reikia stiebinio paslėptastraublio vabalus jų migracijos į rapsų laukus metu, kol dar patelės nepadėjo kiaušinėlių. Apsaugos priemonės efektyvios tik panaudojus jas prieš dedat kiaušinėlius. Padėjus kiaušinėlius ir išsiritus lervoms stiebų viduje, insekticidai mažai jau gali pagelbėti.
SVARBU! Žydinčius augalus apdoroti augalų apsaugos produktais (kai etiketėje nėra draudžiama purkšti žydinčius augalus) galima tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto. Ruošiantis apdoroti profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais žydinčius augalus arba nežydinčių augalų pasėlius, kuriuose yra žydinčių piktžolių, privaloma prieš 2 dienas iki planuojamo purškimo pateikti duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Svarbu atkreipti dėmesį į etiketės reikalavimus, kuriose dėl AAP keliamo pavojaus bitėms gali būti draudžiama purkšti žydinčius augalus (pvz., naudojant tokius AAP kaip Fastac 50, Cyperkill 500 EC, Decis Forte, Karate Zeon 5CS) ar nurodoma pateikti informaciją per PPIS, nors bus purškiami ir nežydintys augalai (pvz., naudojant tokius AAP kaip Avaunt, Satel 100 EW, Fury 100 EW, Steward).
Kėdainių r. pasėlių stebėjimai vykdomi naudojant e-Bee fiksuoto sparno bepilotį orlaivį, siekiant greitai ir patikimai nustatyti pasėlių gyvybingumą naudojant NDVI (normalizuotas augalijos skirtumo indeksas) multispektrinę kamerą.
Žieminių rapsų laukas bepiločiu orlaiviu nufotografuotas multispektrine kamera. Pagal NDVI zonas išsiskiria Šiaurės vakarų lauko pusė ir kai kurios atskiros, nedidelės lauko zonos, kuriose NDVI vidurkis siekia 0,71. Šis NDVI, nors ir žemiausias esantis lauke, tačiau yra aukštas ir reiškia, kad augalai vystosi intensyviai. Palyginus su praeito skrydžio duomenimis, NDVI šiose lauko dalyse padidėjo 0,52, o tai yra itin ženklus pokytis, rodantis, kad silpniausios lauko dalys sparčiai atsigauna. Lyginant su prieš 2 savaites atlikto skrydžio informacija, didžioji lauko dalis nuo 0,75–0,79 NDVI padidėjo iki 0,85–0,87 NDVI.
Žieminių rapsų lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė
Žieminių kviečių laukas bepiločiu orlaiviu buvo nufotografuotas multispektrine kamera. Pagal NDVI zonas išsiskiria Šiaurės rytų lauko pusė, kurioje NDVI yra gana žemas viso lauko atžvilgiu ir vidurkis siekia 0,48 NDVI. Palyginus su praeito skrydžio duomenimis, NDVI šioje lauko dalyje padidėjo 0,39. Lyginant su prieš 2 savaites atlikto skrydžio informacija, pietinė lauko pusė vystėsi sparčiausiai ir beveik siekia viso lauko vidurkį. Daugiau kaip 50 % lauko (12,06 ha) nuo viso lauko ploto (22,62 ha) NDVI indeksas yra itin aukštas ir jo vidurkis siekia 0,87.
Žieminių kviečių lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė
Per 2 savaites pagal NDVI indeksą stebimų laukų būklė pagerėjo, vegetacija vyksta intensyviai. Šiuos staigius pokyčius sukėlė atšilęs oras ir nemažas kiekis kritulių.
Prisijunkite prie informacinės sistemos www.ikmis.lt ir nemokamai naudokitės integruotos augalų apsaugos bei konsultavimo paslaugomis.
Kad naujienas sužinotumėte pirmieji, užsisakykite IKMIS naujienlaiškį, o dar geriau, jei IKMIS visuomet būtų jūsų kišenėje, – jums tereikia į savo išmaniuosius įrenginius iš Google Play atsisiųsti IKMIS mobiliąją aplikaciją. Išbandykite.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles