• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos

LŽŪKT informacija

2021-05-05

Ir vėl praėjusi savaitė panaši, kaip prieš tai buvusios: kelios šiltesnės dienelės, o paskui vėl vėsu. Šį pirmadienį, kad paįvairintų monotoniškumą, gamta pridėjo dar ir sniego. Gegužės 3 d. per parą daugelyje Lietuvos rajonų iškrito daugiau nei 40 mm kritulių. Laukuose stovi balos, drenažo sistemomis į melioracijos griovius bėga didelis kiekis vandens, o kartu su juo ir dalis maisto medžiagų, kurių nepasisavino augalai, nes vyravo gan nedidelė dirvos temperatūra.

Žieminių rapsų būklė

Rapsai stebina savo augumu. Nors oro sąlygos gana ekstremalios, rapsai gerai atrodo: auga ir užtikrintai vystosi, šaknų sistema galinga ir giliai prasiskverbusi. Daugiausiai tam įtakos turėjo ir turi drėgmės kiekis dirvoje. Tokios šaknys galės užtikrintai maitinti augalą, iš gilesnių dirvos sluoksnių pasiekti ir pakelti maisto medžiagas. Bet, vis tik, jei palygintume su praeitais metais, rapsų išsivystymas vėluoja apie 2–2,5 savaičių (tokiu metu pernai rapsai jau buvo pasiekę žydėjimo pradžią).

Rapsų vyraujantis išsivystymo tarpsnis pagal BBCH skalę 51, t. y. iš viršaus matyti butonai. Pareitą savaitę nemažai laukų buvo patręšti amonio salietra – trąšų grūdeliai lokaliai pažeidė viršutinius lapus, ant kurių jau dabar matyti nudeginimų.
Biriomis trąšomis apdeginti rapsų lapai

Artimiausi darbai žieminių rapsų pasėliuose – stebėti kenkėjus ir naudoti insekticidus pagal žalingumo ribą.

Rapsų kenkėjai tampa aktyvūs, kai oro temperatūra pasiekia 12 °C ir daugiau, būna nevėjuota, saulėta. Kenkėjų žalingumo ribos:

• kopūstinis stiebinis paslėptastraublis ir rapsinis stiebinis paslėptastraublis – 1 vabalas ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonoje vandens gaudyklėje per 3 d.;
• rapsinių žiedinukų žalingumo riba – 1–2 vabalai ant augalo stiebo augimo tarpsniu, 3–4 vabalai ant augalo butonizacijos tarpsniu.

Jei kenkėjai žalingumo ribą pasieks pradėjus skleistis butonams, nepamirškite užsiregistruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki purškimo.

Žieminių kviečių būklė

Toks didelis vandens kiekis iš dirvos išplauna maisto medžiagas, išstumia deguonį, didžioji dalis augalų šaknų atsidūrusios vandenyje. Tik kada pradžius bus galima įvažiuoti į laukus ir atlikti susikaupusius darbus.

Žieminiai kviečiai, skirtingai nei rapsai, augimui neišnaudojo kelių šiltesnių praėjusios savaitės dienų. Augalai neskuba kelti varpelės į viršų. Lietuvoje vyraujantis kviečių vystymosi tarpsnis – bamblėjimo pradžia (BBCH 30).

Tokie vėsūs orai nepalankūs ir ligoms plisti, išskyrus stiebalūžei. Vėsus (5–8 ^oC), drėgnas ir ilgas pavasaris, o jei dar kviečiai atsėliuoti, labai palankios sąlygos šiai ligai plisti. Todėl vaikščiodami po pasėlį atkreipkite dėmesį į apatinę augalo dalį: ar ant lapamakštės nesimato parudavusių dėmių su įplyšimu dėmės centre. Būtent ši liga kontroliuojama, kol yra ant lapamakštės ir grybo konidijos neperėjusios į stiebą. Šios ligos kontrolės periodas, lyginant su kitomis javų ligomis, trumpas. Priklausomai nuo oro sąlygų 5–10 d., tarpsnis nuo BBCH 31 iki 32.

Nebelikus naktinių šalnų, augalams gavus drėgmės, iš karto prasidės jų spartesnis augimas ir vystymasis, todėl reikėtų naudoti augalų augimo reguliatorius.

Primename bendruosius augalų augimo reguliatorių naudojimo reikalavimus:

• augimo reguliatoriais galima purkšti tik linkusių išgulti veislių vešlius pasėlius;
• reikia naudoti tik registruotas augimo reguliatorių normas ir tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį;
• sumažinus normą, gali sumažėti produkto efektyvumas. Skiriant didesnę nei registruotą normą, preparatas gali pažeisti augalus;
• tirpalą reikia ruošti pagal etiketėje aprašytas rekomendacijas;
• labai svarbu tirpalą tolygiai išpurkšti;
• nepurkšti ligotų, stresuotų pasėlių;
• nepurkšti esant nepalankioms oro sąlygoms, jei naktimis prognozuojamos šalnos, o dienomis temperatūra nepakyla aukščiau negu +10 °C.

Kėdainių r. pasėliai stebimi pasitelkiant e-Bee fiksuoto sparnobepilotį orlaivį. Siekiant greitai ir patikimai nustatyti pasėlių paviršiaus padengimą naudojant normalizuotą augalijos skirtumo indeksą (NDVI) multispektrine kamera.

Žieminių kviečių laukas bepiločiu orlaiviu buvo nufotografuotas multispektrine kamera. Pagal NDVI zonas išsiskiria Šiaurės rytų lauko pusė, kurioje NDVI yra gana žemas viso lauko atžvilgiu ir vidurkis siekia 0,39 NDVI.

Pietinės lauko pusės NDVI reikšmė taip pat prastesnė už lauko vidurkį ir siekia iki 0,59 NDVI. Didžioji lauko dalis turi 0,66–0,73 NDVI indeksą, kuris, palyginus su praeitos savaitės duomenimis, taip pat nežymiai padidėjo.
Žieminių kviečių lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė

Žieminių rapsų laukas bepiločiu orlaiviu buvo nufotografuotas multispektrine kamera. Pagal NDVI zonas šiek tiek išsiskiria vakarinė lauko pusė, kurioje NDVI yra žemesnis viso lauko atžvilgiu ir vidurkis siekia 0,52 NDVI. Palyginus su praeita savaite, ši, mažiau išsivysčiusi, lauko dalis, gerokai sumažėjo ir siekia tik 0,3 ha ploto. Šiaurės vakarinėje ir pietinėje lauko dalyse yra labai mažų plotų (bendras plotas 0,08 ha), kurių vidutinis NDVI yra labai žemas. Tai lėmė didelis kritulių kiekis ir susidariusios balos. Didžioji lauko dalis turi 0,75–0,79 NDVI indeksą, kuris, palyginus su praeitos savaitės duomenimis, padidėjo.
Žieminių rapsų lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė

Per savaitę laiko pagal NDVI indeksą visų laukų būklė pagerėjo, vegetacija intensyvėja, tačiau lėtai, nes tam trukdo nepastovūs ir vėsūs orai.

Individualios LŽŪKT augalininkystės konsultantų konsultacijos teikiamos informaciniame portale www.ikmis.lt.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles