Balandžio pabaiga, tačiau laukuose linksmybių mažai. Šių metų pavasaris sunkiai skinasi kelią. Pastarosiomis naktimis oro temperatūra krito žemiau nulio, dienomis žvarbus iki 10 m/s vėjas su sniegu, šlapdriba, lietumi irgi neleido orui sušilti daugiau 5–9 oC. Nors per dieną debesys su krituliais pralekia daugybę kartų, dirvos paviršiuje drėgmė siekia 27–40 procentus. Dirva 10 cm gylyje įdienojus sušyla tik iki 2–6 oC. Nepaisant to, laukuose darbai nestoja: sėjamas vasarojus, antrą kartą beriamos azotinės trąšos.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių vystymosi tarpsnis yra BBCH 29–30, tai yra pereina į bamblėjimą, tačiau varpelė žymiau pakilusi tik pagrindinių stiebų. Nuo permainingų oro temperatūrų, krušos bei šalnų lapuose matomi pabalę taškeliai. Pasėliuose išryškėja žalumo netolygumas, nors ir gavo pakankamai azoto. Dėl šaltų orų augalų mityba yra labai sulėtėjusi.
Tuo tarpu piktžolėms šalti orai nė motais: jau gerokai paaugusios tuose pasėliuose, kurie nebuvo nupurkšti iš rudens. Reikėtų naudoti herbicidus, tačiau per šalta. Augimo reguliatorius irgi laukia savo eilės, bet kol prognozuojamos rytinės šalnos, jo naudoti negalima.
Šiuo metu nei kenkėjams, nei lapų ligoms plisti nepalanku. Tik ant senų lapų randama septoriozės pažeistų augalų. Žaliaakių muselių lervų pažeistų augalų randama Alytaus, Utenos, Kaišiadorių rajonų pasėliuose. Utenos r. pasėliuose jau rasti pasislėpę nuo šalčio tripsai. Purkšti nuo šių kenkėjų nereikia.
Ar bus naudojamas fungicidas nuo stiebalūžės, paaiškės artimiausiu pasėlių apžiūrų metu, nes kol kas šios ligos pažeistų lapamakščių nepastebėta. Primename, kad chemines augalų apsaugos priemones tikslingiausia naudoti, kai bamblėjimo pradžioje pažeistų augalų skaičius pasėlyje yra 35 proc., laikosi vėsus ir drėgnas oras, kuris palankus ligai plisti. Stiebalūžę kontroliuoti galima naudojant nuo šios ligos veiksmingus fungicidus augalų bamblėjimo metu iki antru bamblio tarpsniu (BBCH 30–32). Vėliau, kai Oculimacula spp. nuo dengiamųjų lapalakščių pereina ant stiebo, fungicidų efektyvumas gerokai susilpnėja. Lietuvoje yra ne vienas produktas, turintis poveikį stiebalūžei – visa norma naudojamų protiokonazolo veikliųjų medžiagų turintys fungicidai.
Žaliaakės muselės pažeistas pagrindinis ūglis: sustorėjęs cigaro formos, su aiškiomis lervos padarytomis skylutėmis. Perpjovus ūglį, aptikta gyva gelsvos spalvos 5–6 mm ilgio lerva (Utenos r.)
Žieminių rapsų būklė
Nors gamta ir krečia išdaigas, žieminiai rapsai po truputį stiebiasi į viršų. Augalai po truputį auginą stiebą ir kelia butonus į viršų (BBCH 33–50). Po didesnės naktinės šalnos kai kuriuose pasėliuose pastebimi susigarbanoję augalų lapai. Žinoma, augalas stresuoja, bet tai ne pasaulio pabaiga, todėl papildomų priemonių imtis nereikia.
Kenkėjai į pasėlius skrenda vangiai. Tik geltonose gaudyklėse rasti keli rapsinio žiedinuko ir stiebinių paslėptastraublių vabalai. Stiebo augimo tarpsniu žieminiam rapsui labai svarbūs Mg, Mn, B, Mo. Vis tik dabar keletą dienų reikėtų lukterėti, kol pradės šilti.
Kėdainių r. pasėliai stebimi pasitelkiant e-Bee fiksuoto sparnobepilotį orlaivį. Siekiant greitai ir patikimai nustatyti pasėlių paviršiaus padengimą naudojant normalizuotą augalijos skirtumo indeksą (NDVI) multispektrine kamera.
Žieminių kviečių laukas bepiločiu orlaiviu buvo nufotografuotas multispektrine kamera. Pagal NDVI zonas išsiskiria Šiaurės rytų lauko pusė, kurioje NDVI yra gana žemas viso lauko atžvilgiu ir siekia iki 0,33 NDVI. Pietinės lauko pusės NDVI reikšmė taip pat prastesnė už lauko vidurkį ir siekia iki 0,43 NDVI. Didžioji lauko dalis turi 0,50–0,57 NDVI indeksą. Vadinai, augalų vegetacija nebloga.
Žieminių kviečių lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė
Žieminių rapsų laukas bepiločiu orlaiviu buvo nufotografuotas multispektrine kamera. Pagal NDVI zonas išsiskiria vakarinė lauko pusė, kurioje NDVI yra žemesnis viso lauko atžvilgiu ir siekia iki 0,40 NDVI. Didžioji lauko dalis turi 0,62–0,71 NDVI indeksą – augalų vegetacija gera.
Žieminių rapsų lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė
Vėsūs ir nepastovūs šio pavasario orai lėmė, jog žiemkenčių vegetacija yra vėlesnė, lyginat su įprastine Lietuvoje. Tokios oro sąlygos ir lėtas augalų vystymasis nulėmė, jog specialia programa apdoroti multispektrinės kameros vaizdai ir iš jų parengti NDVI žemėlapiai dar iki galo neparodo lauko vystymosi tendencijų. Atšilus orams bei taikant laiku ir tinkamas priemones, lauko NDVI turėtų tapti tolygesnis.
Individualios LŽŪKT augalininkystės konsultantų konsultacijos teikiamos informaciniame portale www.ikmis.lt
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles